Visi teršalai veikia skirtingai. Bet kartu jie kelia didžiulę grėsmę vandens telkiniams.
Nesąmoningai daroma ekologinė žala, pvz.: chloruojant geriamąjį vandenį.
Kenksmingais išmetalais laikoma druskos, sunkiųjų metalų junginiai ir biologiškai lengvai bei sunkiai skaidomos medžiagos.
Druskomis vandens telkiniai smarkiai teršiami kasant kalio druskas bei leidžiant iš šachtų išsiurbtą vandenį. Jame yra daug kenksmingų augalams magnio druskų ir valgomosios druskos bei gyvūnams toksiškų K+ jonų.
Jūros teršiamos iš sausumos (upės, tiesioginis nuotėkų leidimas, valymo įrenginių dumblas, atliekos), iš atmosferos (oro teršalai), iš jūrose plaukiojančių laivų (skystųjų ir kietųjų atliekų šalinimas), avarijų metu (tanklaiviai, vamzdynai, gręžiniai) bei išgaunant žaliavas iš jūros dugno (naftos gręžiniai ir naftos gavyba platformose).
Santykinai problemą sukelia nesuyrančios vandenyje šiukšlės, ypač dirbtinės medžiagos ir aliuminio skardinės. Pastarosios po audros gausiai išmetamos į krantą.
Pramonės atliekos – pramonės įmonės nuotėkas leidžia tiesiai į jūrą, o dėl to gali būti masiškai apnuodyjami žmonės.
Žalios naftos tankis yra mažesnis nei vandens. Todėl ji plūduriuoja paviršiuje, padengdama didelį vandens plotą. Ne tokie nuodingi alkanai išgaruoja per pirmąsias 8 dienas. Ilgagrandžiai parafinai skaidomi biologiškai. Skaidymo galimybė mažėja mažėjant šakojimosi laipsniui.
Po 3 mėnesių hidrofobiniai naftos likučiai sukimba į gabalėlius. Dėl to jų tūris sumažėja 15%. Hidrofobiniai likučiai išbrinksta, sugerdami vandenį, ir sudaro nestabilius naftos šlamus.
Gruntiniai vandenys yra vandens apytakos dalis, kuri su krituliais ir iš paviršinių vandens telkinių pasiekia podirvį. Tekėdamas vanduo iš oro, vandens telkinių ir įvairių dirvos šaltinių surenka teršalus.
Svarbiausi kenksmingų medžiagų šaltiniai yra: nesandarūs ir nesutvarkyti savartynai, transporto tarša, intensyvaus žemės ūkio tarša, šiluminiai poveikiai, nesureguliuota vandens telkinių prataka.