Vandens telkinio irengimas
5 (100%) 1 vote

Vandens telkinio irengimas

112131415161

TURINYS

ĮVADAS 3

DEKORATYVINIAI VANDENS BASEINAI 4

BASEINŲ FORMA, DYDIS IR VIETA 4

GELŽBETONINIS BASEINAS 5

GRUNTINIS PLĖVELE IŠKLOTAS BASEINAS 6

GELŽBETONIO ŽIEDO BASEINO SU FONTANU ĮRENGIMAS 7

BETONINIO BASEINO RESTAURAVIMAS 8

BASEINŲ VALYMAS IR APSAUGA 8

Trumpi patarimai 9

MAUDYMOSI IR PLAUKIMO BASEINAI 10

BASEINO FORMA IR DYDIS 10

BASEINO SANDARA 11

ELEKTROS STANDARTAI 13

GARSO IR APŠVIETIMO SISTEMA 14

PLAUKYMO BASEINŲ PRIEDAI 15

PLAUKYMO BASEINO ĮRENGIMAS 17

DUGNO GRINDŲ ĮRENGIMAS 17

KONSTRUKCIJOS MONTAVIMAS 18

BETONAVIMAS 19

KONSTRUKCIJOS APDAILA 19

NERŪDIJANTYS LAIPTAI 20

PLAUKYMO BASEINO PAMUŠALO KLOJIMAS 20

BRIAUNOS IR PLYTELĖS 21

OPERACIJOS, KURIAS REIKIA ATLIKTI PRIEŠ KLOJANT PLYTELES PLAUKYMO BASEINUOSE 22

SIENŲ IR GRINDŲ PLYTELIŲ KLOJIMAS 23

IŠVADOS 24

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 25

LITERATŪROS ŠALTINIAI 26

ĮVADAS

Vanduo sodybos kompozicijoje yra nuostabiai dekoratyvus elementas. Jo dinamiškumas ir žaismingumas išryškėja šalti¬niuose, upeliuose, kaskadose bei fontanuose: krintančios ar besiveržiančios į viršų vandens srovės žėrėdamos saulėje pažadina jausmus, o jų emocinį poveikį dar labiau sustiprina krintančio vandens garsai. Ne mažiau įspūdingas ir ramaus vandens veidrodis, kuriame atsispindi aplinka. Vertikalūs aplin¬kos elementai, kontrastuodami su idealiai horizontaliu vandens paviršiumi, gražiai išryškina vandens telkinio estetinę įtaką sodybai. Vanduo – tai stichija, kupina dinamikos, garsų ir šviesos blyksnių, todėl jis nuo seno buvo ir ateityje išliks pačiu gražiausiu ir įdomiausiu aplinkos elementu.

Šio referato tikslas:

 Išsaiškinti dekoratyvinių ir maudymosi baiseinų dydžius, formas, jų vietų parinkimus ir išplanavimus.

Uždaviniai:

 Išanalizuoti kokie yra dekoratyvinių baseinų tipai ir įrengimo sistemos;

 Baseinų įrengimas;

 Baseinų techninė įranga;

 Baseinų valymas ir apsauga;

 Sužinoti svarbiausius patarimus, norint įsirengti baseiną savo sodyboje.

DEKORATYVINIAI VANDENS BASEINAI

Gražiausioje sodybos dalyje įsirenkite dekoratyvinį baseiną ir apsodinkite vandens augalais. Vanduo, kaip estetinis sody¬bos elementas, atspindėdamas savo veidrodiniame paviršiuje jį supančią aplinką, labai sustiprina jos emocinį poveikį, vlioja ne tik žmogų, bet ir kitą sodo gyvastį – įvairius vabalus, paukščius bei žvėrelius ir roplius. Vandens baseinas tikrai bus dekoratyvus ir viliojantis, jeigu jame įveisite žuvelių ir varly¬čių.

BASEINŲ FORMA, DYDIS IR VIETA

Dekoratyvinių baseinų forma gali būti geometrinė arba laisva. Nepatartina trikampė arba kita forma, kurios kampas būtų mažesnis kaip 90°. Pirma – smailiame kampe bangos susikerta ir slopina viena kitą. Antra – kuo smailesnis kam¬pas, tuo lengviau jį ardo šaldamas vanduo, ir trečia – sunkiau prižiūrėti baseiną.

Dekoratyviniai baseinai sodybai teikia puošnumo, iškilmin¬gumo arba atvirkščiai – intymumo ir maloniai nuteikia veidro¬dinio paviršiaus atspindžiai. Baseino dydį lemia jo paskirtis ir supanti erdvė. Optimalus dydis – 1/5 ar 1/6 dalis erdvės. Dekoratyvinis baseinas turėtų būti nesudėtingos formos, aprėmintas neaukštu borteliu ar akmenimis.

Dekoratyviniai baseinai rengiami žemesnėje vietoje, jie turi būti apšviečiami pietryčių, pietvaka¬rių ar vakarą saulės. Pietinės saulės apšvietimas nerekomen¬duotinas, nes per daug įšilęs vanduo kenkia vandens auga¬lams, įleistoms žuvelėms ir greitai genda. Būtų gerai, jeigu vidurdienį baseiną dengtų kokio nors augalo šešėlis.

Statydami dekoratyvinį vandens baseiną, parinkite jam vie¬tą, numatykite dydį, gylį, apmąstykite statybos darbus, parin¬kite tinkamas medžiagas, sodinamus augalus ir apgyvendina¬mus gyvius.1 pav. Dekoratyvinių vandens baseinų formos. A – geometrinės, B – laisvos, C – nerekomenduojamos.

GELŽBETONINIS BASEINAS

Jeigu jūsų sodyba nedidelė ir negalite baseinui skirti daug vietos, o gruntas laidus vandeniui, paprasto tvenkinio jums išsikasti nepavyks. Teks lieti iš betono. Pasirinkite nesudėtin¬gą geometrinę ar laisvą formą, kuri užimtų nuo 2 iki 5 kv. m. Tokio dydžio dekoratyviniai baseinai įrengiami vejoje, prie poilsio aikštelių, šalia pavėsinių, jungiami su alpinariumu ir kt.

Paprastai dekoratyviniam baseinui pakanka 40 cm gylio. Jeigu norėsite auginti vandens lelijas, teks vietomis pagilinti 20-30 cm. Dugnas turi būti su nuolydžiu, o giliausioje vietoje įrenkite išleidimo angą ir sujunkite ją su lietaus kanalizacijos ar sausinimo sistema, esančia jūsų sklype.

Betonas baseinui maišomas iš žvyro ir cemento santykiu 1:4 ir įrengiami šalčiui atsparūs pamatai. Pirmiausia baseino dugną ir sieneles išklokite 10 cm storio betonu, ant jo paklokite vielos armatūros groteles ir vėl uždėkite 10 cm betono sluoksnį.

Baseino kraštus apdėkite betono plytelėmis ar natūralaus akmens plokštėmis taip, kad jie 3-5 cm užeitų ant krašto į baseino vidinę pusę ir truputį pridengtų sienelę. Po šia atbraila įtaisykite vandens lygio reguliavimo angą. Baseine galima įrengti specialią lentynėlę-lovelį pelkių augalams.

Baseino kraštams apdėti ant betono skiedinio geriausiai naudoti tą medžiagą, iš kurios yra nutiestas takas, vedantis prie baseino arba ,
igrįsta terasa ar aikštelė. Sukietėjus baseino sienelėms ir dugnui, ištinkuokite ir gerai pritrinkite smėlio ir cemento skiediniu (1:1), kad gelžbetonis kuo mažiau būtų laidus vandeniui. Pripildžius baseiną vandeniu, reikia palalikti, 1-2 sav., kol betonas nusikenksmins. Tik tuomet, pakeitus vandenį, galima sodinti vandens augalus.

Jeigu norite įsirengti vandens baseiną alpinariume arba šalia jo, darbai atliekami analogiškai, tik dugnas, sienelės ir kraštai mūrijami iš akmenų, kurie panaudoti alpinariumo sta¬tyboje. Šiuo atveju baseinas turi kuo natūraliau įsilieti į alpinariumo aplinką.2 pav. Gelžbetoninio baseino konstrukcijos schema. 1 – vandens lygio reguliavimo vamzdis, 2 – vandens išleidimo angos kamštis, 3 – pirmasis betono sluoksnis, 4 – vielos armatūros grotelės, 5 – antrasis betono sluoksnis, 6 – lovelis pelkių augalams, 7 – stambaus žvyro drenažinis sluoksnis, 8 – betono trinkelių apvadas.

GRUNTINIS PLĖVELE IŠKLOTAS BASEINAS

Pirmiausia, kaip ir prieš visų baseinų įrengimą, reikia pasirinkti vietą, formą, dydį ir gylį. Vieta turėtų būti saulėta, o gylis priklauso nuo baseino dydžio, nes krantus reikia rengti lėkštesnius (25-30 laipsnių), kitaip sunku bus pridengti plėvele. Pažymėję baseino kontūrus, iškaskite ir išvežkite gruntą. Dugną ir krantus gerai sutankinkite, užberkite 3-5 cm smėlio išlyginamąjį sluoksnį ir vėl sutankinkite. Dabar paskaičiuokite polietileno plėvelės dydį. Rekomenduojama daryti taip. Prie baseino ilgio ir pločio reikia pridėti maksimalų dvigubą gylį bei 15 cm kraštams užlenkti. Prisiminkime, kad plačiausia plėvelė būna šešių metrų. Ją reikėtų kloti trijų sluoksnių. Plėvelei apsaugoti nuo saulės poveikio ir mechaninių pažeidimų ant jos užpilkite 3-5 cm storio švaraus žvyro. Šį darbą galima atlikti dviem būdais. Išklojus plėvelę, prileidžiama vandens, kuris ją prispaudžia prie smėlio ir išlygina. Išsėmus vandenį, pilamas žvyras ir vėl atsargiai leidžiamas vanduo. Kitu atveju – ant paklotos plėvelės pilamas žvyras, pradedant nuo giliausios vietos ir pilant kraštų link. Užpylus žvyro, atsargiai prileidžia¬ma vandens. Dabar galima tvarkyti krantų liniją paslepiant plėveIę, kad jos nesimatytų. Belieka pasirinkti ir pasodinti vandens ir pakrančių augalus.

3 pav. Baseino įrengimo schema. A – kontūrų žymėjimas, B – polietileno plėvelės klojimas ir jos kraštų prispaudimas akmenimis, C – baseino plūvis.

Vietoje politieleninės plėvelės galima naudoti hidroizoliacinę plėvelę baseinams. Ji yra gerokai brangesnė, bet storesnė ir patvaresnė.

GELŽBETONIO ŽIEDO BASEINO SU FONTANU ĮRENGIMAS

Jeigu jūsų aplinka jau įrengta ir sutvarkyta, įveista veja ir tik trūksta dekoratyvinio basei¬no su fontanu, ilgai nesvarstę imkitės darbo. Pirmiausia įsigykite 2 m skersmens ir 50 – 60 cm aukščio gelžbetoninį žiedą. Jeigu nėra bitumuotas, aptepkite jo išorę karštu bitumu, nuridenkite į pasirinktą vietą, ir paguldykite ant vejos. Per penkis centimetrus nuo žiedo išorės pusės kastuvu atkirskite velėną. Įlipę į žiedo vidų, per kastuvo gylį iškaskite ir pašalinkite gruntą. Tuomet žiedą leiskite gilyn, iš po jo briaunos ratu kasdami 8-10 cm storio grunto sluoksnį (tarsi kasdami šulinį). Baseino duobė už žiedo skersmenį turi būti platesnė 10 cm, kad gelžbetoninis žiedas laisvai leistųsi stat¬menai žemyn. Pastebėjus per didelį žiedo pasvirimą į vieną pusę, gruntą iš po briaunos dera pradėti kasti iš priešingos pusės. Susilyginus žiedo viršutinei briaunai su že¬mės paviršiumi, jo horizontalumas tikrinamas gulsčiuku, uždėtu ant tašo, siekiančio priešingas viršutines žiedo briaunas. Žiedo horizontalumą nustatykite labai kruopščiai.

Dabar pats laikas kloti vandens padavimo fontanui polieti¬lenini vamzdi ir irengti išleidimo bei vandens lygio palaikymo sistemą. Šiam tikslui isigykite reikiamo ilgio 15-18 mm skersmens polietile¬ninio vamzdžio fontanui ir dvigubo skersmens – vandeniui išleisti bei lygiui palaikyti. Juos galima kloti atskirai arba sujungti. Tam reikia nusipirkti atitinkamo skersmens polietile¬ninių fasoninių detalių – dvi alkūnes ir trišaki.

Vandens išleidimo vamzdžiui pakloti iškaskite atitinkamo gylio griovį su nuolydžiu į lietaus kanalizaciją. Jeigu jos nėra į gilesnį griovį ar į atvirą vandens telkinį. Geriausia būtų vandens išleidimo ir padavimo vamzdžius, paklojus į vieną iškastą griovį, nuvesti į namo rūsį ir ten atitinkamai prijungti. Vandens padavimo vamzdį prijunkite prie vandentiekio sklen¬dės, kuria galima bus reguliuoti fontano čiurkšlių aukštį. Atšalus orams vandens padavimo vamzdį reikės atjungti ir iš jo savitaka turės ištekėti vanduo. Tokiu būdu apsaugosite vamzdį nuo peršalimo. Išleidimo vamzdyje taip pati neturi likti vandens. Vandens lygiui palaikyti prie viršutinės žiedo briau¬nos iškalkite atitinkamo skersmens angą, įstatykite vamzdį. Žemiausioje baseino dugno vietoje įtaisykite vandens išleidimo vamzdį ir trišakiu sujunkite su vandens lygio palaikymo vamz¬džiu. Atveskite vandens padavimo vamzdį ir pririškite prie žiedo centre įkalto kuolo. Dabar imkitės formuoti baseino dugną. Ant jo reikia užpilti skaldos, smėlio ar žvyro ir suformuoti tokį nuolydį, kad
užpylus 8-10 cm betono sluoksnį ir ištraukus dugne kamštį visas vanduo ište¬kėtų iš baseino.

Sutvirtėjus betoniniam baseino dugnui, ištraukite medinį kuolą, užbetonuokite likusią angą ir iš lauko arba skaldytų akmenų betonu mūrykite fontano pagrindą. Apmū¬rijant galima palikti skersinių angų, pro kurias galėtų plaukioti žuvelės.

Svarbu, kad vandens paduodamojo vamzdžio viršutinis ga¬las, į kurį įstatysite ištekintą metalinį antgalį su skylutėmis, būtų patikimai įtvirtintas. Nepatrumpinkite paduodamojo vamz¬džio, nes fontano antgalis turi būti iškilęs virš vandens, o sutrumpinti visada suspėsite. Fontano čiurkšlių aukštis neturi viršyti pusės baseino skersmens. Kitaip galimi vandens nuostoliai.

Jeigu gelžbetoninis baseino žiedas iš lauko pusės nebuvo apteptas bitumu, tarpą tarp žiedo išorės ir grunto būtina pripildyti plakto tirštos masės molio, pasluoksniui sutankinant. Jeigu pastebėsite, kad vanduo senka, išleidę vandenį žiedo sieneles iš vidaus gerai įtrinkite cementiniu skiediniu, paga¬mintu iš vienodo kiekio cemento ir smulkaus smėlio. Griovį, kuriame pakloti vamzdžiai, užpilkite gruntu pasluoksniui sutan¬kindami, o viršų užklokite ta pačia velėna, kurią išsaugojote šiam tikslui.

BETONINIO BASEINO RESTAURAVIMAS

Įskilusius betoninius vandens baseinus sunku atrestauruoti taip, kad nebeleistų vandens. Kartais geriau išleisti vandenį, išvalyti ir visą baseiną iškloti geresnės kokybės juoda hidroi¬zoliacine gumuota plėvele, kurią būtina tinkamai paruošti. Ištieskite plėvelę taip, kad baseinas atsidurtų po jos centru, ir įleiskite ją į vidų, sulankstydami ir suglausdami kampuose. Atliekamas klostes glauskite prie sienelių taip, kad iš išorės matytųsi tik kampinė siūlė. Į baseiną prileiskite vandens, kad plėvelę vanduo gerai prispaustų, prie dugno ir šonų. Dabar iš viršaus įkirpkite plėvelės kampus iki baseino briaunos ir užlenkite jos kraštus prie kraštų viršutinės plokštumos. Kraštus apklokite betoninėmis ar akmens plokštėmis, paslėpdami hidroizoliacinės gumuotos plėvelės užlaidas.

BASEINŲ VALYMAS IR APSAUGA

Sodo baseinas su švariu vandeniu yra gerai subalansuoto augalų, žuvų, vabzdžių, amfibijų gražaus sugyvenimo rezulta¬tas. Dėl to baseinas gali būti keletą metų nevalomas. Tačiau ilgesnį laiką be valymo neapsieisite. Rudens lapai ir kitos vėjo atneštos šiukšlės, patekusios į vandenį, užteršia jį puviniais, jų baseino biologinė bendrija nepajėgia neutralizuoti.

Tinklu ar grotelėmis pridengtas baseinas atrodo neišvaiz¬džiai. Jeigu jūsų baseinas yra stačiakampio formos, galite tinklą panardinti, prikaldami jį prie rėmų keliais centimetrais žemiau vandens paviršiaus. Jeigu iš po lapuočių medžių apsupties negalite ar neturite kur iškelti baseino, teks rudenį jį apdengti tinklu, kad į vandenį nepatektų lapų, ir taip išvengti užteršimo. Bet jeigu vanduo jau užterštas galime naudoti ir sudėtingesnius valymo įrenginius.

Trumpi patarimai

 Toliau nuo pastatų, natūralesnės aplinkos apsuptyje, van¬dens baseino forma turėtų būti daugiau asimetrinė. Šalia jo įsirenkite baseino vandeniu maitinamą dirbtinę pelkutę, kurioje galėsite auginti įvairių įdomių pelkių augalų. Nuolat stebėkite baseino vandens lygį, kad jam nusekus pelkių augalai nežūtų.

 Dekoratyvinis vandėns telkinys sode neturi atrodyti kaip svetimkūnis. Jo apdailai naudokite natūralias ir kokybiškas medžiagas bei kruopščiai parinkite augalus.

 Nepaisant to, ar vandens telkinys skirtas maudytis, ar auginti augalus, jis yra potencialiai pavojingas vaikams. Todėl jo įrengti ten, kur dažniausiai žaidžia vaikai, nereikėtų. Be to, vandens telkinį visada reikia laikyti pridengtą medinėmis ar metalinėmis grotelėmis.

 Prie ypatingesnių šiuolaikinio sodo elementų, be abejo, priskiriame vandenį ir vandens įrenginius. Kiek bus puošnus ir patrauklus vandens baseinas, priklausys ne tik nuo vandens ir pelkių floros, bet ir nuo netoliese augančių augalų ir jų derinių.

 Maloniu dekoratyviniu akcentu šalia poilsio vietos gali tapti žemas medinis kubiliukas ar gelda, sumaniai įkomponuo¬ta prie gražiai žydinčio gėlių krūmo, kurio žiedai įspūdingai atrodys atsispindėdami vandens veidrodyje.

MAUDYMOSI IR PLAUKIMO BASEINAI

Vandens kaip dekoratyvaus elemento panaudojimas ir jo įtraukimas į sodybos aplinkos kompoziciją yra sena tradicija. Tačiau dirbtinių vanhdens šaltinių, upelių ir dekoratyvinių baseinų įrengimas šiuolaikinėse sodybose tik pastaruoju metu įgavo didesnį mastą. Maudymosu baseinaa sodyboje – dar retas reiškinys. Jeigu norite tokį vandens įrenginį pasistatyti, pir¬miausia susipažinkite su pačiu įrenginiu, jo konstrukcija, priva¬lumais, minusais ir kitais pagrindiniais reikalavimais.

Baseinui parinkite nuošalesnę ir saulės apšviečiamą vietą, kad joks pastatas, medis ar krūmas nemestų šešėlio ant vandens ir netrukdytų įšilti vandeniui. Nuo šiaurės, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusės baseiną apsaugokite nuo vėjų. Tam galėtų pasitarnauti aklinos mūrinės ar medinės sienos ir net pats pastatas. Galite panaudoti stiklo ar plastiko skydus. Gyvatvorės šiam tikslui netinka, nes lapai nuolat terš vandenį, o šaknys gadins betoną.

Šalia baseino turi
likti vietos kietos dangos aikštelei ir žalios vejos plotui, ant kurios galima būtų pagulėti, pasideginti ir pažaisti vaikams.

Maudymosi baseinas visuomet turi būti pripildytas vandens, kad jame galėtų atsispindėti jį supanti sodo aplinka.

BASEINO FORMA IR DYDIS

Parinkite jūsų sodo planui tinkančią baseino formą. Nemanykite, kad kuo ji imantresnė, tuo gražiau atrodys sodo aplinkoje. Rinkitės kuo paprastesnę ir suderinkite su šalia esančios terasos ar aikštelės forma, nes šių elementų formų derinys turi tikti prie jūsų sodo aplinkos.

Paprastos formos baseinuose geriau įšyla vanduo, nes povandeninės konvekcinės srovės lengviau išlygina vandens sluoksnių temperatūros skirtumus. Kuo paprastesnė forma, tuo pigiau įrengti, eksploatuoti ir pridengti žiemai. Pailga forma geriau nei kvadratinė ar apvali.

Geriausia, kai ilgis du kartus viršija plotį. Išilginė baseino ašis turėtų būti nukreipta vyraujančių vėjų kryptimi, tuomet vandenį teršiančios šiukšle¬lės rinksis viename gale ir jas bus lengviau surinkus pašalinti.

Siauriausias maudymosi baseino minimalus plotis turėtų būti 2,5 m. Gylis – nuo 0,8 iki 1,4 m. Optimalūs baseino, skirto vienai šeimai, matmenys yra šie: ilgis – 6 m, plotis – 3 m ir gylis 1,2 m. Galima įrengti dugną su nuolydžiu į vieną galą, tuomet viename gale galėtų būti 0,8 m, o kitame – 1,4 m gylio. Nepadarykite per didelio nuolydžio, kad maudantis nepaslystu¬mėte. Viename gale gąlės maudytis vaikai, kitame – suaugusieji ir tie, kurie moka plaukti.

4 pav. Maudymosi baseinų ir kietos dangos aikštelių formų deriniai.

BASEINO SANDARA

1. APATINIS FILTRO ĮRENGINYS

Tai svarbi baseino įrangos dalis. Ekonomiškiausia įrengti jį statant baseiną, be to, jo veikimas žymiai pa¬prastesnis už bet kurio modelio automatinio filtro vei¬kimą.

2. SIURBLYS

Jis gali būti laikomas baseino širdimi. Filtravimo siurblys laiduoja baseino vandens tekėjimą per visą fil¬travimo sistemą: nuo aspiratorių (putų rinktuvo, tekė¬jimo angų apatinių filtrų jungiamųjų elementų) iki fil¬trų, paskui per šildymo ir dezinfekavimo įrenginius iki grąžinimo vamzdžiais į baseiną.

3. DAUGIAKANALIS VOŽTUVAS

Tai yra baseino kontrolinis blokas. Valdant ranki¬niu būdu (filtravimo siurblys turi būti sustabdomas prieš kiekvieną reguliavimą) galima atlikti šias filtra¬vimo sistemos funkcijas:

 Filtravimas: filtras veikia tekant vandeniui aukštyn ir žemyn per silicio dioksido elementą.

 Vandens išleidimas: norint ištuštinti baseiną, vanduo išleidžiamas drenažo vamzdžiais.

 Uždarymas: vožtuvas uždaromas ir filtravimo apytaka nutraukiama.

 Plovimas: filtras veikia ir atvirkščiai: vanduo, tekėdamas žemyn ir aukštyn per silicio dioksido elementą, išneša į drenažo vamzdį visus nešvarumus, kurie buvo susikaupę filtre.

 Cirkuliacija: filtras išlieka išjungtas: vanduo cirkuliuoja filtravimo sistema, nepatekdamas į filtrą.

 Skalavimas: filtras veikia vandeniui tekant aukštyn ir žemyn, tačiau vanduo nuvedamas į drenažą.

4. PADAVIMO VAMZDIS

Juo į baseiną grąžinamas filtruotas, dezinfekuotas ir, jei reikia, pašildytas vanduo. Jo valdoma tūta įgali¬na nukreipti vandenį taip, kad būtų pasiekiamas opti¬malus filtravimas.

5. ŠILDYMO SISTEMA

Čia yra įvairios galimybės nuo tradicinių energijos šaltinių naudojimo (naftos, gamtiniių arba suskystintų dujų) arba elektrinių šildytuvų iki naujausių saulės ele¬mentų.

6. FILTRAS

Jį galima laikyti baseino plaučiais. Iš vandens, te¬kančio pro filtrą, išvalomi nuo nešvarumai, didesni ne¬gu 20 mikronų. Fillravimui naudojamos įvairios prie¬monės:

 Smėlis: vanduo teka pro kruopščiai kalibruoto ir išvalyto silicio dioksido sluoksnį. Tai dažniausiai naudojamas ir ekonomiškiausias fillravimo būdas.

 Diatomitas: filtravimo elementas yra balti ir lengvi milteliai, pagaminti iš suakmenėjusių akytų vie¬naląsčių jūros dumblių. Baseino vanduo turi praeiti pro ploną diatomito sluoksnį, vadinamą “filtravimo kek¬su”. Šio tipo filtras garantuoja neturinti sau lygaus va¬lymą, bet jo naudojimas yra labai sudėtingas ir kaina žymiai aukštesnė.

 Filtrai ritės: jie yra gerai žinomų automobilių oro filtrų kopija. Šio filtro įrengimas yra labai ekono¬miškas ir gali būti įvairiai taikomas. Tačiau sunkumai pakeičiant šiuos filtrus gali sumažinti šių dviejų pri¬valumų patrauklumą.

7. APATINIS DRENAVIMO VAMZDIS

Retkarčiais jis gali būti naudojamas baseinui ištuš¬tinti. Jo pagrindinė paskirtis, kaip ir putų rinktuvo, iš¬leisti baseino vandeni ir nuvesti jį į filtravimo įrengi¬nius.

8. PUTŲ RINKTUVAS

Putų rinktuvas, sujungtas su filtravimo įrenginių siurbliu, valo vandens paviršių. Visi plaukiojantys ne¬švarumai (lapai, vabzdžiai ir kt.) įsiurbiami putų rink¬tuvo ir kaupiami lengvai prieinamuose krepšiuose.

9. VANDENS SROVĖS ĮRENGINYS “BELLOW – JET/BADUJET”

Tai yra turbina, kurios našumas nuo 30 iki 75 m3/h.

Šis įrenginys naudojamas:

 plaukiant prieš srovę;

 kūno masažui (su specialiu vamzdžiu arba be jo); – baseino vandeniui maišyti.

5 pav. Plaukymo baseino sandara

ELEKTROS STANDARTAI

BENDRA DALIS

Standartas C 15-100 nustato rekomendacijas bei technines sąlygas, jų
vykdymą, tikrinimą bei eksploa¬tavimą elektros instaliacijos, maitinamos 1000 V kinta¬ma arba 1500 V pastovia srove. Šie standartai taikomi plaukymo baseinų įrangai, kuri naudoja 220 ir 380 V itampos srovę. Standartai pateikia taisykles, kurios taikomos vienodai, įskaitant kojų vonią ir aplinkinę zoną, kurioje padidėja elektros smūgio pavojus dėl žmogaus kūno elektrinės varžos ir jo kontakto su žeme.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3226 žodžiai iš 6405 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.