VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS
TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA
Kursinis
VANDENS TRANSPORTO TERMINALAI
Atliko:
Priėmė:
Vilnius 2005
TURINYS
TURINYS 2
ĮŽANGA 3
1. TERMINALO PASKIRTIS, NAUDOJAMA ĮRANGA, VEIKLOS TECHNOLOGIJA 4
2. TERMINALŲ IŠSIDĖSTYMAS IR PARAMETRAI UOSTE 7
3. UOSTAS TARP KITŲ PASAULIO UOSTŲ 13
4. VEIKLOS TOBULINIMO GALIMYBĖS (GALIMI KROVINIŲ SRAUTAI IR LAIVŲ PARAMETRAI) 15
IŠVADOS 21
LITERATŪROS SĄRAŠAS 22
ĮVADAS
Nagrinėjant prekės ar paslaugos paklausą, svarbi ekonominė reiškinio pusė. Norint paklausą nustatyti, būtina analizuoti jos kaštus. Transporto paklausa negali būti išreikšta vienu skaičiumi. Transportą galima apibūdinti bent keturiais dydžiais:
– transportavimo kiekiu,
– transportavimo atstumu,
– transportavimo laiku,
– transportavimo būdu.
Nepakanka konstatuoti, kad bendras pervežtų prekių kiekis šalyje yra 10 mln. tonų per metus. Reikia bent jau parodyti, kokį atstumą šios prekės buvo vežamos.
Taip pat svarbu nurodyti, kada prekės buvo vežamos, jei yra tam tikrų transporto apribojimų, pvz., transportavimo būdas, greitis, reguliarumas, temperatūra ir t.t.
Dažnai pakanka apibūdinti transportavimo apimtį kiekiu ir atstumu, t.y. keleivių skaičiumi ir žmogaus kilometrais bei tonų kiekiu ir tonkilometriais. Tačiau net krovinių tonų ar žmonių ir kilometrų skaičiaus nepakanka. Ar transportuoti 1000 tonkilometrių reikės daugiau sąnaudų, jeigu 100 tonų bus vežama 10 km ar jeigu 10 tonų bus vežama 1000 km?
Kiekvienos transporto rūšies darbas neįmanomas be šių veiksnių:
– kroviniai (terminalas);
– transportavimas.
Terminalui būdinga veikla, susijusi su krovos darbais. Be tiesioginių krovos kaštų, į terminalą įeina visi kaštai, susiję su terminalų darbu, geležinkelio stotimis, automobilių transporto terminalu, jūrų uostais, oro uostais.
Kaštų paskirstymas tarp šių dviejų dalių skiriasi nuo pervežimo formų.
1 lentelė. Transporto kaštų pasiskirstymas
Transporto rūšis Terminalo kaštai Transportavimo kaštai
Laivynas 85% 15%
Geležinkelis 65% 35%
Automobilių transportas 35% 65%
Šie skaičiai rodo konkurencines skirtingų vežimo formų sąlygas. Jei pateiktame pavyzdyje skaičiai yra teisingi, vežimas kelių transportu pranašesnis trumpais atstumais, o laivai pranašesni dideliais atstumais. Tačiau net jei ir apibrėšime paklausą keturiais dydžiais -kiekiu, atstumu, laiku ir būdu, neturėsime pakankamai informacijos pasakyti, kiek išteklių ir kokių kaštų reikia bendriems transporto kaštams padengti. Turime žinoti, kokios rūšies prekės bus transportuojamos. Svarbiausi požymiai yra svoris ir apimtis, bet kitos sąlygos, pavyzdžiui, forma ir dalomumas, taip pat gali būti svarbios. Tikriausia yra pigiau vežti 100 tonų sviesto nei 100 tonų putplasčio ar transformatorių, sveriantį 100 tonų.
Kaip matome iš l lentelės, kroviniai daug laiko sugaišta transporto terminaluose, todėl juose turi būti ypač gerai organizuotas technologinis procesas bei transporto rūšių sąveikos valdymas.
1. TERMINALO PASKIRTIS, NAUDOJAMA ĮRANGA, VEIKLOS TECHNOLOGIJA
Terminalas – punktas, kur baigiasi vienos transporto rūšies kelias ir prasideda kitos. Beveik visi maršrutai turi mazgus, kur viena transporto rūšis pakeičiama kita. Uostas paprastai laikomas laivų terminalu, tačiau iš esmės jis yra ir geležinkelių, kelių ir vamzdynų transporto terminalas.
Terminalas – sudėtingas funkcinis bendros transporto sistemos elementas, kuriame sąveikauja įvairių rūšių transportas. Jis dirba pagal bendrą technologiją, yra tam tikras techninių priemonių kompleksas, garantuojantis šią technologiją.
Nepaisant terminalų įvairovės, juos galima skirti į du tipus:
1) dviejų arba daugiau transporto rūšių transporto mazgas su šiomis sąveikos schemomis (be vamzdynų transporto):
– jūrų transportas ir geležinkelių transportas (kelių transportas, upių transportas);
– geležinkelių transportas ir kelių transportas (upių transportas);
2) vienos transporto rūšies transporto mazgas (jūrų, geležinkelių, upių, kelių, oro), sąveikaujantis su privačiais vidaus transporto padaliniais.
Pačios sudėtingiausios gamybines struktūros yra jūrų (upių) uostuose ir geležinkelių stotyse. Principinė terminalo struktūra parodyta l pav.
Terminaluose kroviniams krauti ir transportuoti naudojama: transporto priemonės, krovimo technika, sandėlių įrenginiai ir mechanizmai, krovinių pakavimo konteineriai ir tara.
Techninių priemonių, naudojamų terminaluose, klasifikavimo schema pateikta 2 pav.
Ypatinga vieta iš universalios krovimo technikos tenka kranams ir jų mechanizmams. Terminaluose kranų ūkis gali būti sudarytas iš įvairios keliamosios galios, įvairių konstrukcinių ir eksploatacinių parametrų judančiųjų, stacionariųjų, ožinių, tiltinių, strėlinių, gembinių ir kitokių kranų.
Geležinkelių stočių keliuose ir jūrų uostų geležinkeliuose naudojami bėginiai krautuvai su pasukamąja strėle ir rotoriniai vagonų vartytuvai. Terminalų krovos baruose, taip pat sandėliuose naudojami elektro- ir autokrautuvai, rietuvių krautuvai, daugiagrandinės
konvejerių sistemos su vibraciniais ir pneumatiniais maitintuvais, sraigtiniai ir kaušiniai elevatoriai, kitokie pneumatiniai ir mechaniniai perkrovimo įtaisai, tarp jų kroviniams maišuose ir kitose pakuotėse perkrauti.