Vandenų apsauga vgtu
5 (100%) 1 vote

Vandenų apsauga vgtu

Vandenų apsauga – tai disciplina nagrinėjanti vandenų hidrosferą. Lietuvoje vandens masė yra 1,5 mlrd. km3.

Linologija – mokslas apie ežerus;

Upeneologija – mokslas apie vandenynus;

Hidrologija – tiria vandenų fizinius parametrus (vandenų rėžimai, debitai ir t.t)

Klimatologija – klimatinės sąlygos.

PAVIRŠINIAI VANDENYS

Gamtinio vandens reikšmė:

Vandens naudojimas biocheminiams procesams

6CO2+6H2O→C6 H12 O16 +O2 – tai fotosintezės reakcija

2)Vandens ypatingai stiprus medž. migracijai gyvojoje ir negyvojoje gamtoje.

3)Vanduo turi įtakos klimatui žemės paviršiuje.

4)Vanduo turi įtakos žemės reljefui ir paviršiaus masyvų formavimuisi

5)Vanduo turi įtakos žmogaus ūkiniai veiklai.

Paviršiniai vandenys pasižymi tuo, kad druskų koncentr. Nedidesnės kaip 1000mg/l – tai gėlas vanduo Lietuvos paviršiuose, vandenyje yra apie 500,600mg/l druskos kalcio, natrio, kalio pagr. yra vandenyje. Šie elementai yra katijonų pavidalu (K+ )ir anijonu, anijonai esantys vandenyje: sulfatai SO-4, chloridai Cl-, hidrokarbonatai HCO-3. Labiausiai apsprendžia jonizacijos laipsnį tai NaCl

Deguonies tirpumas vandenyje priklauso nuo temperatūros. Pagridinis rodiklis apsprendžiantis yra PH, PH geriausias yra 5,5 ÷8,5 (rūkštingumas). Jei yra daugiau H tai vanduo rūgštesnis, jei OH tai šarminis vanduo.

PAVIRŠINIAI VANDENYS

Šie vandenys pasižymi dideliu cheminiu sudėties įvairumu, mineralizacijos laipsnis yra apie 100 ar 200mg/l. Pagrinde vyrauja kalcio katijonai ir hidrokarbonatai (didėjant mineralizacijai didėja natrio katijonų koncentracija). Analizuojant požeminius vandenis cheminės sudėties ir temp. Metų laikotarpyje praktiškai nekinta.

VANDENYNŲ IR JŪRŲ VANDUO

Jiems budingas labai didelis mineralizacijos laipsnis pvz. Pasaulio vandenynų mineralizacijos laipsnis siekia 35 mg/l, o Baltijos jūros apie 7,9mg/l. Jūrinio vandens pagrindiniai junginiai: Na+ , Cl-(natrio katijonai ir chlorido anijonai). Jūrinio vandens PH – 8,1÷8,4 (paviršiaus sluoksnių).

PAVIRŠINIAI VANDENYS

Pagal dispersiškumo laipsnį skirstomas:

Vandenyje neištirpusios priemaišos, joms priklauso priemaišos, kurių dalelių dydis yra apie 10-5 ir 10-4cm – tai molingos karbonatinės kilmės medžiagos, smulkus smėlis, metalo hidroksidai, planktonas (tai skeleto dalelės)

Koloidinės ir stambiamolekulinės priemaišos – tai medžiagos kurių dalelių dydis nuo 10-5 iki 10-6 cm, jas sudaro dirvos dalelės nedisocijuojančios ir netirpstančios formos, mineralinės kilmės medžiagos(pvz,. Kaip silicio rūgštis) kartais pasitaiko ir tepalai, ir kt. naftos produktai šios priemaišos gali sukelti nedidelį vandens drumstumą.

Vandenyje ištirpusių medžiagų molekulės – tai priemaišos nuo 10-6 iki 10-7 cm dydžio, šios priemaišos gali būti vandenyje ištirpusios dujos, organiniai junginiai, nedisocijavusios silpnų rūgščių ir bazių molekulės visos šios priemaišos suteikia vandeniui skonį ir kvapą, kartais ir spalvą.

Vandenyje ištirpusių medžiagų jonai nuo 10-8 iki 10-7 cm dydžio, tai teigiamą elektrinį krūvį turintys katijonai ir neigiamą krūvį turintys anijonai (sulfatai, chloridai) .

PAVIRŠINIAI VANDENYS

Vandens savybės pagal tinkamumą jį naudoti skirstomos:

1.Fizinės

2.Cheminės

3.Biologinės bakterologinės

2.Pagrindinės fizinės savybės:

1)Tankis- normalioms medžiagoms tūris didėja, o tankis mažėja, vandens didžiausias tankis yra prie 40C, tuomet 1 cm3 arba 1l sveria 1kg. Kai vanduo staigiai užšąla ir jo tūris staigiai padidėja apie 11%. Kai staigiai atšyla tūris staigiai sumažėje.

2)Temperatra – yra 2 kryptimis

a) 00C – užšalimo;

b) 1000C – užvirimo.

Virimo temp. Priklauso nuo vandens druskingumo, kuo didesnis tuo temperatūra turi būti didesnė.

Nuo 0,1 iki 300C Lietuvos paviršiniai vandenys gali būti tokios temp. Temperatūra požeminių vandenų nuo 80C iki 120C maždaug 200m gylyje.

3)Pakibusios medžiagos skaidrumas, drumstumas parodo kiek vandenyje yra neištirpusių priemaišų. (Jei pakibusios medžiagos filtruojamos per filtrą kas lieka yra pakibusios medžoagos)Smėlis, dumblas, molio dalelės. Tiriamo vandens drumstumas nustatomas lyginant su etaloniniu vandeniu.

SKAIDRUMAS – tai vandens sluoksnio storis cm per kurį galima perskaityti tam tikro stambumo raides(stenleno testas)

4)Spalva – vandenį gali nudažyti įv.priemaišos,gumsas duoda gelsva atspalvį, geležis – rusvai ruda atspalvį, dumbliai – duoda žalsvą atspalvį.

Spalvingumas nustatomas pagal spec. Skales, skaidrumas vertinamas platinos-kobalto llaipsnyje.

5)Kvapas ir skonis – priklauso nuo vandenyje esančių priemaišų, vanduo gali kvepėti žeme, pelėsiais, jei yra dumblių dominuoja žuvies kvapas, taip pat gali pasitaikyti cheminių junginių kvapai: Sieros, chloro, amoniako ir t.t. sieros vandenilio kvapas panašus i supuvusio kiaušinio kvapą.Skonis-sūrus, kartus,rūgštus. Skonio nustatymas vadinamas ORGANOLYTINIS, skonis vertinamas 5-ių balų sistemoje 1-mažai balų,5-daug balų.

6)Garavimas-vyksta del temperatūrų svyravimų;

Kondensacija-grįžtamieji procesai;

Transpiracija-vandens garavimas augalų lapais;

Sublimacija-kietų kūnų netekimas vandens.

3.PAGRINDINĖS CHEMINĖS SAVYBĖS

1)Pagal ištirpusių medžiagų kiekį skirstomos:

Kai kondensacija mažesnė nei 1g/l – tai gėlas vanduo;

Nuo 1 iki 50g/l – tai mineralizuotas
vanduo;

Daugiau nei 50 g/l – tai tirpalas.

Vandenyje tirpsta visi cheminiai elementai. Kylant vandens temperatūrai ištirpusių medžiagų koncentracija mažėja ir tai yra susiję su tankiu.

2)Sausos liekanos

Sausa liekana vadinama 105 – 120°C išdžiovintos medžiagos išgarinus filtruotą tiriamą vandenį.

3)Kietumas

Vandens kietumas vadinamas kalcio ir magnio jonų koncentracijos suma vandenyje.Kietumas gali būti karbonatinis ir nekarbonatinis. Karbonatinį vandenį apsprendžia hidrokarbonatai, o ne karbonatinį kalcio ir magnio jonų sulfatai, chloridai, sulfidai, chloridai.

4)Aktyvioji reakcija;

5)Sulfatų jonai.

6)Gloridionai – apsprendžia vandens sūrumą, jūrų ir sūrių ežerų vandenis yra apie 30 – 20g/l chloro anijonų(žmogui žalos nedaro).

7)Nitratų ir nitritų jonai (No3 ir No2-) – jie atsiranda gamtiniuose vandenyse yrant baltiminėms medžiagoms, patys nitratai ir nitritai nėra kenksmingi, bet jie gali sudaryti junginius, kurie gali būti žalingi.

8) Geležies junginiai – tai dažniausiai pasitaikantys gamtiniuose vandenyse junginiai gali turėti 4 dispersiškumo grupes.

9)Mangano junginiai – manganas sutinkamas žymiai rečiau ir dažniausiai yra požeminiuose vandenyse.

10)Silicio junginiai – atsiranda tuose vandenyse, kurie turi sąlyti su silikatinėmis prigimties uolienomis, dažniausiai jie yra koloidu formoje.

11)Fluoras – koncentracija didžiausia ten kur analogiškai kaip ir su silikatinėmis prigimties uolienomis taip ir čia susiliečia su fluoruotomis prigimties uolienomis. Optimaliai koncentracija geremajame vandenyje 0,7 – 1,5mg/l

12)Ištirpusios dujos:

a)deguonis

b)angbrūkštė

c)sieros vandenilis

Ištirpusi dujų koncentracija priklauso nuo: temperatūros ir parcialinio slėgio. Dujų tirpumas nustatomas pagal formulę:

C=K·P

C-duju tirpumas [mg/l];

K – porporcingumo koefocientas lygus duotai temperatūrai, kai parcialinis slegis yra lygus vienai atmosferai.

P- duju parcialinis slegis atmosferomis.

Deguonis į vandenį patenka dėl sąlyčio su atmosfera. Deguonies koncentracija galima nustatyti su deguonmačiu.

ChDS – cheminis deguonies sunaudijimas;

BDS – biocheminis deguonies sunaudojimas;

BDS7 – biocheminis deguonies sunaudojimas 7dienų.

Angliarūkštė – dažniausiai buna požeminiuose vandenyse ir į vandenį patenka dėl geologinių uolienų. Laisva angliarūkštė sudaro anglies dioksido dujas CO2 ir hidrolizuotą H2CO3 žmogaus sveikatai nepavojingi.

Sieros vandenilis – susidaro dėl puvimo ir koncentracija neturi viršyti 0,5 mg/l jei daugiau tuomet nemalonus kvapas.

13)Metanas (CH4) – randamas pelkių vandenyse, kuriuose vyksta puvimo procesai tik anaerobinis puvimas sudaro metaną, taip pat metano yra ir požeminiuose vandenyse , kurie yra ledyninėse nuogulose ir naftinguose sluoksniuose.

4.BIOLOGINĖS BAKTEROLOGINĖS SAVYBĖS

Pagal mikronų rūšį vandenys skirstomi į keturias grupes:

1)Polisacharidiniai – daug baltominių medžiagų , anglerūkštės, mažai deguonies, daug sieros vandenilio

2)Mezozoprobiniai, Alfamezozoprobiniai – yra daug amino riebalinių rūgščių ir mažas kiekis deguonies, bet mezazoprobiniuose – vyrauja aerobiniai procesai.

Ologazoprobiniai – juose nėra sieros vandenilio maža angliarūkštės koncentracija, o deguonies koncentracija artima tirpumui, taip pat švariausi vandenys.

3)Koliindeksas – nuo koli bakterijų, jį apsprendžia tam tikros bakterijų grupės, šių bankterijų buvimas apsprendžia patogeninį bakterijų buvimo galimumą.

E.Koliindekas – taip rašomas:

Jeigu iki 10 tai l. Švarus vanduo;

Jeigu iki 100 tai vidutiniškai švarus

Jeigu daugiau 1000 tai l. Nešvarus.

VANDENS APYTAKA IR PASISKIRSTYMAS ŽEMĖS PLANETOJE

Bendras žemės plotas apie 510 mln.2

Vandenynai ir jūros užima apie 71 procentą, o sausumos užima apie 29 proc.

Pagal nuolydžius žemės planeta dalijama į 2 dalis:1)nuotakinė periferinė zona

2)nenuotakinė arba uždaroji zona.

Visas pasaulinis vandenynas užima apie 94 proc. Nuo bendro vandens tūrio.

Požeminiai vandenys – 4,2 proc. Sudaro

Ledynai ir sniegas – 1,8 proc.

Ežerai ,tvenkiniai bei dirvožemio drėgmė sudaro apie 0,03 proc.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1355 žodžiai iš 4502 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.