Vanduo
5 (100%) 1 vote

Vanduo



Vanduo

(Teršalai:jų poveikis gamtai ir žmogaus sveikatai

Įvadas

Giliai į atmintį man įstrigo 1997 m. knygoje “Ekologija tavo namuose”

parašyti Alio Balbieriaus žodžiai:

“Jaučiu ir suvokiu ją (gamtą) kaip viso, kas yra, substanciją, kaip

visų jos dalių (atomų, žiedadulkių, planetų, galaktikų) pasikartojimą,

ryšius, jungtis. Nes gamta visur- kiekvienoje kūno ląstelėje, žmogaus

sukurtuose “antriniuose” daiktuose. O ypač ją jauti akis į akį susidūręs su

jos pirmapradėmis apraiškomis, natūralios gamtos salelėmis,

išsibarsčiusiomis civilizuotame pasaulyje. Tų salelių vis mažėja, nes mes,

patys to nenorėdami, lyg ir “atsiskyrėme” nuo gamtos, užsidengėm miestais,

technika, popierių šūsnimis, pasinėrėm į savo problemų sūkurį, kažko kažkur

nepamatėme, atrodėme protingesni negu iš tiesų esame, kovojom su gamta,

bandėm ją įveikti – tiek praktiškai, tiek “teoriškai”…O dabar bandome

“prisivyti” gamtą, ją gelbėti, saugoti. Pradedame suvokti, kas mus ištiks,

jeigu negrįžtamai pažeisime biosferos ekologinius ryšius, apie kuriuos

žinome tiek nedaug. Kalbame, mąstome apie gamtos ir žmogaus harmoniją, o

lekiame vis greitėjančiu civilizacijos ekspresu į priekį, į nežinią,

pakeliui teršdami upes ir ežerus, miškus, orą, dirvožemį…”

Sena kaip pasaulis, bet tikra tiesa – be vandens mūsų planetoje

nebūtų gyvybės. Be maisto žmogus gali išgyventi iki dviejų mėnesių, be

vandens – vos kelias paras. Vanduo sudaro apie du trečdalius visų gyvosios

gamtos organizmų, o žmogaus kūno masės – 70(. Skirtingose žmogaus kūno

dalyse vandens kiekis nevienodas: širdyje ir smegenyse jo yra apie 80%,

kraujuje – 79%, limfose – net 96%. Žmogus miršta netekęs 12 ir daugiau

procentų vandens. Nuo vandens priklauso organizmo vystymasis, augimas,

fiziologiniai procesai. Suaugusiam žmogui per parą reikia 35 – 45 g vandens

skaičiuojant kiekvienam jo kūno masės kilogramui.

Požeminis vanduo – vienintelis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje.

Jo kokybę lemia daugybė gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Jų poveikis

labai skirtingas laike ir erdvėje – vieni veiksniai svarbesni sekliems

gruntinio vandens horizontams, kiti – giliau slūgstantiems vandens

baseinams, kurių vanduo dažniausiai ir naudojamas centralizuoto vandens

tiekimo sistemose. Gruntinis vanduo Lietuvoje sutinkamas holoceno ir

pleistoceno nuogulose. Priklausomai nuo to, kurie iš anksčiau minėtų

faktorių vyravo formuojantis gruntinio vandens balansui, vandens kokybė

minėtose nuogulose labai įvairi. Ji labai nepastovi ir dėl paties gruntinio

vandens išteklių formavimosi mechanizmo ypatybių: greito drėgmės ir teršalų

skverbimosi iš pavasarinių balų per aeracijos zoną be jokio išsivalymo ir

lėtos neprisotintos filtracijos pro jos uolienas iki gruntinio vandens

lygio, kurios metu infiltratas gerokai išsivalo nuo teršiančių medžiagų.

Marijampolės apskritis, kurią sudaro Marijampolės, Vilkaviškio ir

Šakių rajonai, yra Vidurio Lietuvos žemumoje. Didelių upių nėra, tik

Šešupė, kurios svarbiausi dešinieji intakai yra Dovinė, Višakis, Nova,

Siesartis bei Jotija ir kairysis Rausvė. Todėl ir paviršinio vandens

resursai čia nedideli. Vandens resursų problemą komplikuoja ir tai, kad

Šešupės vanduo užterštas organinėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais,

naftos produktais, detergentais, įvairiais mikroorganizmais. Todėl jos

vandens negalime naudoti buityje, nekalbant jau apie miestų ir gyvenviečių

aprūpinimą geriamu vandeniu. Tam netinka ir jos intakų vanduo – jis taip

pat užterštas.

Vienok Marijampolės apskritis – tai derlingų žemių ir pakankamai

išvystytos pramonės kraštas. Gyventojų tankis čia 30 – 50 žmonių/km2.Tik

miestams artimiausioje ateityje reikės virš 50 tūkst. m3/para.Vandens

gavybai Marijampolės apskrityje eksploatuojami 5 išžvalgyti ir 3

neišžvalgyti požeminio vandens telkiniai, iš kurių vanduo tiekiamas

didiesiems apskrities miestams. Kaimo gyvenviečių, pramonės įmonių stambių

ūkių bei fermų aprūpinimui vandeniu apskrityje išgręžta virš 1000 gręžtinių

šulinių. Kur ir kiek jų yra geros techninės būklės bei dar eksploatuojamų,

tikslių žinių nėra. Tačiau tokios žinios būtinos, nes techniškai

netvarkingi gręžtiniai šuliniai – tai požeminio vandens taršos židiniai. Ne

visų gręžtinių šulinių vandens, imamo iš gilesnių žemės sluoksnių, kai

kurie reglamentuojami komponentai atitinka standarto reikalavimus.

Geriausias pavyzdys – geležis, kurios požeminiame vandenyje visuomet yra

daugiau nei leistina. Nors jo padidintas kiekis nekenkia sveikatai, tačiau

tai sudaro daug nepatogumų tokį vandenį vartojant: ruduoja santechniniai

įrenginiai, tepasi plaunami skalbiniai, iškrenta nuosėdos induose. Reikia

ieškoti būdų, kaip jis
visiškai atitiktų geriamo vandens standarto

reikalavimus.

Apskrityje yra apie 13,9 tūkst. šachtinių (kastinų) šulinių, iš kurių

vandenį gėrimui, gyvuliams girdyti bei buityje vartoja apie 94 tūkst.

vienkiemių, gyvenviečių ir miestų pakraščių gyventojų. Skirtingai nuo

gręžtinių, šachtiniai šuliniai negilūs, jų gruntinis vanduo neapsaugotas

nuo paviršinio teršimo. Gruntinio vandens apsaugos požiūriu Marijampolės

apskrityje yra itin nepalankios hidrogeologinės sąlygos. Beveik visą jos

teritoriją dengia molingos nuogulos: prieledyninių ežerų molis, priemolis

ar priesmėlis, tirpstant ledynui susidaręs moreninis priemolis su smėlio

lęšiais – vadinamoji dugninė morena. Tokiuose nuogulose vanduo susikaupia

viršutinėje smėlingesnėje ir plyšiuotesnėje nuogulų dalyje ir į jį iš

paviršiaus labai greitai patenka įvairios teršiančios medžiagos bei

mikroorganizmai. Vanduo molinguose dariniuose srūva labai lėtai, užterštas

gruntinis vanduo yra prastas. Ypač jame daug azotinių junginių – amonio,

nitritų ir nitratų, kurių didelis kiekis pavojingas žmonių sveikatai, o

mažiesiems vaikams tokio vandens iš viso nereikėtų gerti – galimi mirties

atvejai.

Gruntinio vandens kokybę natūraliomis sąlygomis lemia fiziniai

geografiniai, klimatiniai, orografiniai, hidrologiniai, biologiniai, taip

pat geologiniai bei hidrogeologiniai faktoriai. Pastaruoju metu vis didesnę

įtaką gruntinio vandens kokybei daro antropogeninis faktorius –

išsklaidytoji ir vietinė tarša. Yra du pagrindiniai išsklaidytosios taršos

šaltiniai Lietuvoje – tai užteršta atmosfera ir žemės ūkis. Lokalinės

taršos šaltinių Respublikoje yra daug ir įvairių. Didelius plotus

Marijampolės apskrityje užima dirbama žemė., kultūrinės bei paprastos

pievos ir ganyklos. Čia tarša ne koncentruota, o atvirkščiai – išsklaidyta.

Be to, ji pasireiškia sezonais. Todėl ir antropogeninis poveikis čia

mažesnis. Vienok, dirbamos žemės plotai, bent anksčiau, buvo pakankamai

intensyviai tręšiami, ne visuomet racionaliai buvo naudojami nuodingi

chemikalai pasėlių apsaugai nuo kenkėjų, – antropogeninė veikla dar gali

būti jaučiama ir dabar. Miškuose antropogeninė tarša mažiausia. Jeigu

žmogaus ūkinę veiklą sutvarkytumėme taip, kad įvairios atliekos nepatektų į

orą, dirvą ir paviršinius vandenis, tai joks pavojus negrėstų požeminiam

vandeniui. Tačiau kaip tik to žmonija padaryti negali: trūksta apsaugos

priemonių, o ir tos, kurios yra, kai kurioms valstybėms, ūkiams, asmenims

yra per brangios. Taigi antropogenizacijos procesas planetoje labai įvairus

ir sunkiai reguliuojamas tiek atskirose valstybėse, tiek visame pasaulyje.

VANDENS TARŠA

Trims ketvirtadaliams žmonijos aprūpinimas vandeniu bei jo kokykė tebėra

aktuali problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės

pagerinimas kelia didelį susirūpinimą.

Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės.

Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių bei buitinės atliekos,

patenkančios į aplinką, gali pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Todėl

jo telkinių apsauga, ypač gerai išvystytos pramonės rajonuose, yra

nepaprastai svarbi.

Vandens užterštumas vertinamas pagal:

gamtinius parametrus:

fizikinius: temperatūra, spalva, suspenduotos dalelės ir kt.;

mikrobiologinius: mikroorganizmai, bakterijos, virusai, pirmuonys ir kt.;

cheminius: neorganiniai teršalai (druskos, sunkieji metalai), organiniai

teršalai (pesticidai, angliavandeniai ir kt.);

teršalų kilmę:

urbanistiniai: buitiniai nutekamieji vandenys, liūčių sukeltos nuoplovos,

buitinių atliekų sąvartynai ir t.t.;

pramoniniai: kietos ir skystos technologinės atliekos (cukraus, popieriaus

gamyba ir kt.), produkcijos sandėliavimas (anglaivandeniliai, pramoninės

atliekos), naudingųjų iškasenų gavyba (karjerai, šachtos);

teršalai, susidarantys dėl intensyvių žemės ūkio kultūrų auginimo

technologijų (trąšos, augalų apsaugos priemonės), organinių trąšų

barstymas, žemės ūkio produktų perdirbimas (skerdyklos ir kt.);

teršalų pasiskirstymą laike:

nuolatiniai: netinkamai sandėliuojamų ar palaidotų atliekų išplovimas ir

teršalų skverbimasis į vandeningus grunto sluoksnius;

atsitiktiniai: kanalizacijos tinklų avarijos, avariniai cisternų

išsiliejimai ir kt.;

sezoniniai: augalų apsaugos priemonės jų naudojimo laikotarpiu, medžiagos,

apsaugančios autostradas nuo apledėjimo ir t.t.;

teršalų pasiskirstymą erdvėje:

difuzinis: naudojant žemės ūkio chemines priemones;

lokalizuotas: pramoninėse aikštelėse, sandėliuose, urbanistinės atliekos;

linijinis: palei autostradas, geležinkelius, upes ir kt.

Vandens užterštumo padariniai

Vartojant geriamąjį vandenį, kuris užterštas cheminėmis medžiagomis,

net jei jų būtų ir labai mažas kiekis, galima rimtai ir ilgam laikui

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1404 žodžiai iš 4656 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.