Įvadas: 3
Dėstymas: 4
Vanduo iš cheminės pusės: 4
Vandens sudėtis: 5
Vanduo Žemės rutulyje: 5
Vanduo ir žmogus: 6
Panaudojimas: 7
Vandens tarša: 7
Literatūra: 9
Išvados: ………………………………………………………………………………………………………………………………..10Įvadas:
Nuo senų senovės žmogaus likimas yra susietas su vandenių. Visais istorijos tarpsniais žmonija stengėsi pažinti šią įstabią medžiagą, normaliomis sąlygomis gebančia būti ir sustingusių ledu, ir skysčiu, ir garų pavidalu. Anot šumerų (tautą, gyvenusi 4-2 tūkstantyje pr.m.e. dabartinėje Irako teritorijoje), dar nebuvo viršuje dangaus, apačioje Žemės, jau viešpatavo okeano (Apsu) ir jūros (Tramata) dievai. Žmogus dievino vandenį, suteikė jam stebuklingą galią, apdovanojo didingiausias epitetais, sukūrė aibę legendų, sudėjo gražiausius posmus. Vanduo vienas iš pirmųjų junginių patraukusių mokslininkų dėmesį. Prieš 2,5 tūkstančio metų vandens fenomeną bandė aiškinti garsusis graikų filosofas ir gamtininkas Talis. Jis teigė, jog vanduo yra vientisa medžiaga, gamtoje esanti trijose agregatinėse būsenose, jis yra viso ko pradžia. Ir išties, jai panagrinėtume tokia pasaulio atsiradimo gipotėzę kaip – evoliuciją, tai sužinotume jog mokslininkai tvirtina, kad pirmoji gyvybė atsirado būtent vandenyje ir niekur kitur.
Stebėtina jog praėjus 2,5 tūkstančio metų nuo tu Talio laikų, žmonija neįstengė pažinti visų vandens savybių. Ne viena vandens tyrėjų karta stengėsi atskleisti jo paslaptis, ne vieną šimtmetį atsakymas į klausimą, kas yra vanduo, liko mįsle.
Šiuo metu apie vandenį žinoma daug daugiau nei tais laikais. Vanduo įeina į visų gyvųjų organizmų sudėtį. Jo yra visose ląstelėse, bet kai kuriuose audiniuose bei organuose jo kiekiai skirtingi. Žmogaus organizme yra 65 – 70% vandens. Antuanas de Sent-Egziuperi apie vandenį rašė: “Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei – tu pats esi gyvybė”.
Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens, – vos keletą dienų. Vanduo palaiko normalią kūno temperatūrą. Organizme esančiame vandenyje vyksta medžiagų apykaita, įvairios cheminės reakcijos, nes vanduo yra daugelio medžiagų tirpiklis. Vandens stokai žmogaus organizmas labai jautrus, dėl to gali sutrikti biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija, nervinių bei kitų ląstelių veikla. Mokslininkai mano, kad senstančiame organizme mažėja vandens.
Su vandeniu iš virškinimo trakto įsiurbiamos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Vanduo, kurį organizmas gauna su daržovėmis, uogomis ir vaisinių augalų antpilais yra labai naudingas, nes jame yra ištirpusių įvairių biologiškai veiklių medžiagų.
Dėstymas:
H2O
Vanduo iš cheminės pusės:
Atradus radioaktyvumą pasirodė jog galima sudaryti net 48 vandenilio ir deguonies junginius, kiekvienas iš kurių vadinamas vandeniu, tačiau turinčiu tik jam priskiriamas savybes. Štai keli jų:
Vandens sudėtis:
Vanduo Žemės rutulyje:Vanduo ir žmogus:
Vanduo – tai terpė, kurioje vyksta visi medžiagų apykaitos procesai ląstelėse, organuose ir audiniuose. Žmogui kasdien reikia išgerti 2–3 litrus vandens. Kasdien žmogaus organizmui jo reikia 10 litrų. (Jį pasigamina pats, endogeniniu būdu: su seilėmis – 1,5 litro, 1,5 litro pagamina skrandžio sultys, 0,7 litro – kasa, 3 litrus – žarnynas, 0,5 – tulžis). Nevalgęs žmogus gali išgyventi iki 40 parų, o be vandens numirs auštant.
Vanduo sudaro 60-70% kūno masės. Vyrų organizme vandens daugiau negu moterų, o vaikų daugiau negu suaugusiųjų, Senstant vandens organizme mažėja. Vandens yra ląstelėse, kraujyje, tarpląsteliniame skystyje. Vandens pasiskirstymas procentais pavaizduotas lentelėje.
Ląstelinis vanduo
(40 % kūno masės) Neląstelinis vanduo (20 % kūno masės )
25 L 16 % jung. audinyje 4% plazmoje
11 L 3L
Panaudojimas:
Vandens tarša:
Trims ketvirtadaliams žmonijos aprūpinimas vandeniu bei jo kokykė tebėra aktuali problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės pagerinimas kelia didelį susirūpinimą.
Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės. Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių bei buitinės atliekos, patenkančios į aplinką, gali pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Todėl jo telkinių apsauga, ypač gerai išvystytos pramonės rajonuose, yra nepaprastai svarbi.
Vandens užterštumas vertinamas pagal:
gamtinius parametrus:
• fizikinius: temperatūra, spalva, suspenduotos dalelės ir kt.;
• mikrobiologinius: mikroorganizmai, bakterijos, virusai, pirmuonys ir kt.;
• cheminius: neorganiniai teršalai (druskos, sunkieji metalai), organiniai teršalai (pesticidai, angliavandeniai ir kt.);
teršalų kilmę:
• urbanistiniai: buitiniai nutekamieji vandenys, liūčių sukeltos nuoplovos, buitinių atliekų sąvartynai ir t.t.;
• pramoniniai: kietos ir skystos technologinės atliekos (cukraus, popieriaus gamyba ir kt.), produkcijos sandėliavimas (anglaivandeniliai, pramoninės atliekos), naudingųjų iškasenų gavyba (karjerai, šachtos);