Vanduo-gyvybes saltynis
5 (100%) 1 vote

Vanduo-gyvybes saltynis

Vanduo-gyvybės šaltinis

ĮVADAS

Vanduo yra gyvybės šaltinis nes,praktiškai be vandens,visų pirma,visi gyvieji organizmai tiesiog negyventų.

Vanduo,gyvybės šaltinis nes,bangos nurodo judejimą,vanduo nėra statiškas,jis teka,“tekina“ kitus(daiktus,pvz.,valtį),vadinas,vanduo tai ne tik gyvybės šaltinis,bet ir jis pats savaime yra gyvas.

Jis,yra didžiausia pagalba žmogui,pradedant nuo pat žmogaus atsiradimo,vanduo atvesino zmogu per sausrą,duodavo gyvenimo,numalšindavo troskulį,taip pat buvo ir yra iki šiol

didziausias pragyvenimo šaltinis,jis duoda maistą(zuvį,ir kitas jūros gerybes)

Visą laiką stebajusi vandeniu,jo gyvibingumu,ir jega,kai žiuredavau per televizoriu arba kitas vaizdo medziagas,kaip jis akimirksiu gali uztvindyti žeme,nuniokoti miestus,nunesti su

savim milijonus gyvybių,tų pačių zmonių gyvybių,kuriems vanduo yra beveik viskas,kad pragyventų….

Praktiškai,visas pasaulis sukasi aplink vandenį,kiek gyvunų kurie gyvena dikumuose,tarkim kad ir tie patys drambliai pasiruose pereiti tiek,kilometrų,kiek tik reiketu kad tik rastu vandens,daugelis iš jų buna ir neatlaiko

tos sausros beješkant vandens,jie nusilpsta ir pasiduoda,o dažniausiai neatlaiko maži jų vaikučiai,kurie yra dauk sipnesni uz suagusiuosius…Jie rizikuoja gyvybe kad tik rastu vandens,visur juos tiko pavojai,bet kai randa jie jaučiasi tarsi laimetojai tada visas gyvenimas tarsi atgimsta iš naujo.Taip pat ir kiti gyvūnai rizikuoja,preidami prie vandens,kad ten vandenyje gali sleptis koksai aligatorius,kuris tik ir laukia kol ištroškęs,nuvargęs jo maistas prieitu ir papultų į jo spastus,nes jie rizikuoja tik del to kad ir jei neprieje prie vandens jie numirs iš troškulio…

Žmogus gaunatis kas dien gero gielo vandens nesupras niekada to žmogaus kuris,to vandens negauna,kaip ir turtingas vargšo,bet kai pats atsiduria toje pacioje situacijoje,tada tiktais pasimoko,ir tai labai abejotina.

Žmogaus organizmas praktiškai sudarytas iš skysčių,todel kai skisčio organizme nepakanka organizmas tiesiog pradeda džiuti,miršta,todel jam per dieną būtina išgerti bent 2 litrus gielo vandens.

Na gana apie žmogu,pasnekam apie žemę,kuri maitina tą patį žmogu ir visus kitus gyvūnus,bei organizmus.

Kiek žinome tai žemė sukasi aplink vandenį,o vanduo apsupa beveik visą žemę,suteikia jai tiek naudingų mineralų,kad žeme galetų duoti vaisių,kurie pramaitins milijonus žmonių.Ten kur visą laiką sausa žemė,ir dauk smelio,vienu žodziu dikumose,ten ir mažai givybės,ten gyvena tik tie gyvūnai kurie ilgą laiką gali ištverti būdami be vandens,o vat kur yra derlingoji žemė,ten yra ir žolė,ir medžiai,ir vaisiai taip pat daržoves kurios kitaip išdžius jei jos nebus laistomos,arba maitinamos iš žemės gylumų,arba tiesiog lietum.O žmogus gyvena iš to ka jam duoda žemė,reiškes ir vanduo taip pat svarbus ne tik žmogui bet ir žemei,kad jinai pramaitintu žmogu..Viskas labai surišta…

Žmogaus organizme yra 65 – 70% vandens. Antuanas de Sent-Egziuperi apie vandenį rašė: “Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei – tu pats esi gyvybė”. Vandens yra visose ląstelėse, bet kai kuriuose audiniuose bei organuose jo kiekiai skirtingi. Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens, – vos keletą dienų. Vanduo palaiko normalią kūno temperatūrą. Organizme esančiame vandenyje vyksta medžiagų apykaita, įvairios cheminės reakcijos, nes vanduo yra daugelio medžiagų tirpiklis. Vandens stokai žmogaus organizmas labai jautrus, dėl to gali sutrikti biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija, nervinių bei kitų ląstelių veikla. Mokslininkai mano, kad senstančiame organizme mažėja vandens.Su vandeniu iš virškinimo trakto įsiurbiamos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Vanduo, kurį organizmas gauna su daržovėmis, uogomis ir vaisinių augalų antpilais yra labai naudingas, nes jame yra ištirpusių įvairių biologiškai veiklių medžiagų.Daugiau vandens reikia gerti sergant kepenų ir tulžies latakų ligomis, esant ūminiams ir lėtiniams apsinuodijimams, taip pat užkietėjus viduriams.Patariama mažiau skysčių vartoti sergant širdies bei inkstų ligomis. Manoma, kad vanduo, gautas iš ištirpinto sniego ar ledo, yra efektyvus asterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Štai kodėl žmonės nuo seno gydymui naudoja šaltinio vandenį.Žmogui labai naudinga maudytis, praustis po dušu, apsitrinti ir kt. Vandens gydomosios savybės buvo pastebėtos dar 1500 metų prieš mūsų erą ir aprašytos indų himnų knygoje “Rigvedoje”: “Apsiplaudamas žmogus įgyja dešimt privalumų – jo protas pasidaro blaivus, gaivus, pats žmogus pasidaro žvalus, sveikas, įgyja jėgų, grožio, atjaunėja, dvelkia švara, jo odos spalva darosi maloni ir patraukia gražių moterų dėmesį”.

VANDUO IŠ CHEMINĖS PUSĖS

Vanduo, vandenilio oksidas, H2O, bespalvis skystis. Neturi skonio ir kvapo. Vandens molekulėje du vandenilio atomai yra susijungę su deguonies atomu taip, kad kampas tarp šių lygus 105°. Dėl tokio teigiamų vandenilio jonų ir neigiamo deguonies jono išsidėstymo vandens molekulė yra dipolis. Polinė vandens prigimtis sąlygoja tai, kad jis sudarytas ne tik iš paprastų H2O molekulių, bet ir iš jų asociatų (H2O)x. Daugelis vandens savybių yra kitokios, negu panašios sudėties junginių. 0°C temperatūroje vanduo
užšąla ir virsta ledu, 100°C temperatūroje užverda – virsta garu. Daugiau nei 1500°C temperatūroje vandens molekulė ima skilti į elementus. Kritinis vandens slėgis 21,5 Mpa, kritinė temperatūra 374,15°C, tankis 998,23 kg/m3 (20°C). Didžiausias vandens tankis (1000 kg/m3) yra 4°C temperatūroje. Šiluminė vandens talpa yra didelė (41,9 kJ/kg×K), todėl vandens masyvai Žemėje turi didelę įtaką klimatui. Vanduo yra silpnas elektrolitas (H2OÛH++OH-; K=[H+]×[OH-]=1014, t.y. tik viena iš 550 000 000 molekulių yra disociavusi). Vandens laidumą elektrai labai padidina jame ištirpusios rūgštys, bazės arba druskos. Gamtoje yra 9 izotopinės vandens atmainos (apie 0,018% visos gamtinio vandens masės sudaro sunkusis vanduo).

Vanduo yra vienas universaliausių tirpiklių. Iš organinių junginių tirpina tik tuos, kurie turi polinių grupių (-OH, -COOH, -NH2) ir yra nelabai didelės molinės masės. Kai kurie junginiai prisijungia vandenį (hidratacija), vnadens veikiami, skyla – vyksta hidrolizė, arba nuo jų pačių atskyla vanduo (dehidratacija). Daugelis druskų turi kristalizacinio vandens. Vandens yra kai kuriuose kompleksiniuose junginiuose (akvakompleksuose). Vanduo lengvai reguoja su šarminiais metalais, sudarydamas hidroksidus. Geležis ir jos lydiniai, vandens veikiami, koroduoja. Fluoras iš vandens molekulės atskelia atominį deguonį (F2+H2Oà2HF+O). Su oksidais vanduo sudaro bazes arba rūgštis. Aukštoje temperatūroje vanduo konvertuoja metaną iki anglies monoksido. Vanduo yra daugelio cheminių reakcijų terpė ir katalizatorius.

VANDUO IŠ GEOGRAFINĖS PUSĖS

Gamtoje iš stacionarių vandens išteklių tik 2,53% vandens yra gėlo, o prieinama naudoti tik 0,76% visų vandens išteklių. Litosferoje yra apie 1 000 000 000 km3 vandens; jis įeina į mineralų, uolienų sudėtį. Daug jo susitelkę Žemės mantijoje (13 – 15 mlrd. km3); iš jos kasmet į paviršių (per vulkaninius procesus) patenka apie 1 km3 vandens. Gamtinis vanduo turi daug ištirpusių organinių ir neorganinių medžiagų. Gryninamas distiliavimu arba jonitais. Labai grynas vanduo sintetinamas ir vandenilio ir deguonies specialiuose aparatuose.

Vanduo naudojamas kaip cheminis reagentas, tirpiklis, betono ir skiedinių komponentas. Jis yra energijos nešiklis, šilumnešis. Vandens garai yra garo mašinų, turbinų darbo medžiaga; vanduo reikalingas hidraulinėms pavaroms ir presams. Daug jo suvartojama buityje (200 – 500 l per parą žmogui).

VANDUO IŠ BIOLOGINĖS PUSĖS

Vanduo yra gyvosios materijos Žemėje komponentas, svarbiausia terpė, kurioje vyksta organizmų medžiagų apykaita. Manoma, kad vandenyje atsirado gyvybė. Per evoliuciją kai kurie vandens augalai ir gyvūnai prisitaikė gyventi sausumoje, bet vanduo buvo ir yra svarbiausias jų aplinkos veiksnys, daugelio fermentinių reakcijų substratas. Į organizmo medžiagas vanduo įsijungia fotosintezės metu. Organizmų skysčiuose (limfoje, kraujuje, virškinimo sultyse, vakuolių sultyse) vanduo daugiausiai yra laisvas, o ląstelėse, audiniuose – susijungęs su baltymais, kitais organiniais junginiais. Vanduo palaiko ląstelių ir audinių turgorą, išnešioja maisto medžiagas ir jų apykaitos produktus, padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir daugelį kitų gyvybės procesų. Dės vandens stokos organizmų gyvybinės funkcijos sutrinka ir jie greit žūva. Tik ramybės būsenoje esančios kai kurios gyvybės formos (pvz. sporos, sėklos) apsieina be vandens.

Vandens kiekis kai kuriuose organizmuose, jų organuose, audiniuose (%)Medūzos 95 – 98

Dumbliai 90 – 98

Augalų lapai 78 – 86

Žuvys apie 70

Žmogus (ir kiti žinduoliai) 63 – 68

Smegenys

pilkoji medžiaga

baltoji medžiaga

apie 84

apie 72

Raumenys apie 75

Griaučiai 20 – 40

Vabzdžiai 45 – 65

Javų sėklos 12 – 14

Samanos, kerpės (anabiozės būsenoje) 5 – 7

VANDUO IŠ MEDICININĖS PUSĖS

Aplinkos poveikis

Aplinka veikia jūsų sveikatą ir gyvenseną, tad gerindamas aplinką sustiprinsite sveikatą ir savo gerovę.

Vanduo, kurį geriate

Stebėjimai parodė, kad žmonės, gyvenantys vietovėse, kur vanduo minkštas, dažniau serga širdies ligomis, jų mirštamumas didesnis nei žmonių, geriančių kietą vandenį. Persikėlus iš vietos, kur vanduo minkštas, ten, kur jis kietas, skirtumas beveik nejuntamas, tad nepatartina vandenį minkštinti specialiai.

Jei nerimaujate dėl geriamoji vandens švarumo, galite pradėti gerti mineralinį vandenį arba vandentiekio vandenį filtruoti. Žinoma, netinkamai naudojantis šiais dviem būdais, galima pakenkti sveikatai: atidarytus butelius laikykite šaldytuve, kad į vandenį nepatektų bakterijų, o filtrus reguliariai keiskite.

Kad vanduo būtų geresnis, savo name pakeiskite visus senus vandentiekio rezervuarus bei vamzdžius, maistui gaminti naudokite tik šviežią vandenį.

Sveika mityba

Vanduo yra gyvybės pagrindas. 100 mililitrų vandens yra 1 mg natrio, 0,3 mg kalio, 4,5 mg kalcio, 1 mg magnio ir šiek tiek geležies. Jis būtinas medžiagų apykaitai. Per mažai išgeriant vandens ir kitų skysčių, organizmas apsinuodija savo paties medžiagų apykaitos produktais. Gali greičiau sutrikti tulžies pūslės veikla ir susiformuoti inkstų akmenligė, greičiau organizmas pradės senti. Nepatariama nuolat gerti virinto vandens, nes verdant ant arbatinuko sienelių nusėda žmogui naudingų
mineralinių druskų ir mikroelementų. Nereikėtų nuolat gerti ir mineralinio vandens, nes tuomet per daug mineralinių druskų susikaupia organizme. Gerti reikėtų higienos centre patikrintą vandenį (iš šulinio, vandentiekio). Į gėrimus rekomenduojama dėti ledo gabaliukų.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1654 žodžiai iš 5218 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.