Vanduo vandens užterštumas
5 (100%) 1 vote

Vanduo vandens užterštumas

ĮVADAS

„Vanduo. Vandens užteršumas“ – tai tema kuri yra labai aktuali, nes žmogus ir vanduo yra du neatsiejami dalykai. Visi žmogaus organizme vykstantys fiziologiniai procesai vienaip ar kitaip susiję su vandeniu. Be jo organizmas negalėtų virškinti, ląstelės negalėtų sintetinti reikiamų medžiagų, neišskirtų daugelis žalingų apykaitos produktų.

Referatas susideda iš tokių dalių:

Vanduo, kas tai?

Kam gyvam organizmuo reikalingas vanduo?

Vandens apsauga

Vandens kokybė

Mineralinių medžiagų ir mikroelementų įtaka žmogaus organizmui bei vandens šaltinių apsaugos svarba.

VANDUO, KAS TAI?

Vanduo:

1. tai nekieta, mobili naudingoji iškasena.

2. vienas iš svarbiausių gamtos objektų, be kurio neįmanoma gyvybė Žemėje.

3. labiausiai paplitęs Žemėje junginys.

4. bespalvis ir bekvapis skystis.

5. keistų įpatybių medžega.

6. universaliausias bekvapis ir bespalvis skystis.

Bet štai kaip vandenį galima apibrėžti plačiau.

Vanduo yra medžiaga randama Žemėje ir būtina visoms žinomoms gyvybės formoms. Apie 70 procentų Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu. Vandens yra ir kitose Saulės sistemos ir tolimesniuose kūnuose, ledo pavidalu. Vandens svarba žemiškajai gyvybei leido daugeliui daryti prielaidą, kad vandens skystame pavidale egzistavimas kituose kosminiuose kūnuose gali suteikti pakankamas sąlygas nežemiškai gyvybei.

Įprastinėje temperatūroje ir slėgyje vanduo yra skystas. Kitos dažnos vandens formos yra ledas, sniegas ir garai. Vandens molekulinė formulė yra H2O, t.y. vandens molekulė susideda iš dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomo.

Savybės

Bendrosios

Pavadinimas Vanduo

Molekulinė geometrija

Cheminė formulė H2O

Išvaizda Bespalvis skystis

Fizikinės

Atominis svoris 18.01528 amu

Lydimosi taškas 273.15 K (0 °C)

Virimo taškas 373.15 K (100 °C)

Kritinė temperatūra 674 K

Kritinis slėgis 2.21 × 107 Pa

Tankis 1.0 ×103 kg/m3 (4°C)

Termocheminės

ΔfH0dujinis -241.83 kJ/mol

ΔfH0skystas -285.83 kJ/mol

ΔfH0kietas -291.83 kJ/mol

S0dujinis, 1 bar 188.84 J/mol•K

S0skystas, 1 bar 69.95 J/mol•K

S0kietas 41 J/mol•K

Sauga

Įrijimas Būtinas gyvybei. Pernelyg didelio vandens kiekio suvartojimas gali sukelti traukulius bei sukelti elektrolitinį disbalansą, kuris pasireiškia galvos skausmu ir netgi koma bei mirtimi.

Įkvėpimas

Netoksiškas, bet patekęs į plaučius gali sukelti uždusimą. Uždusimas vandenyje vadinamas nuskendimu.

KAM GYVAM ORGANIZMUI REIKALINGAS VANDUO?

Žmogus be maisto gali išgyventi daugiau nei mėnesį, be vandens – tik 4 – 5 dienas. Gineso rekordų knygoje nurodoma, kad be vandens žmogus išgyveno 18 parų. Vanduo yra pagrindinė gyvo organizmo sudedamoji dalis: daugiau nei du trečdaliai žmogaus kūno yra vanduo. Vanduo sudaro 65 proc. suaugusių ir net 80 proc. vaiko svorio, dėl to kasdien mūsų organizmas turi gauti ne mažiau kaip 2,5 litro vandens. 1 – 1,5 litro vandens žmogus gauna su maistu, 0,3 litro vandens susidaro skylant maisto medžiagoms, o 1 – 1,5 litro – geriant įvairius gėrimus. Atskiruose organuose vandens procentas – nevienodas. Daugiausiai jo yra skrandžio sultyse, seilėse 95 – 99 proc., kraujyje 79,9 proc., galvos smegenyse kiek daugiau – 83,3 proc., raumenyse 76 proc. Širdis, plaučiai, inkstai, kiti gyvybiškai svarbūs organai taip pat vos ne iš vandens. Jų kiekis čia sudaro apie 70 proc. Viena ,,svarbiausių” kūno dalių – kaulai turi apie 25 proc. vandens. Ir mažiausiai vandens yra dantų emalyje – tik 0,3 proc. Beveik 100 proc. vandens yra prakaite ir ašarose 98 – 99 proc. Troškulį pajuntame netekę 1,1 – 1,5 litro vandens. Praradus 10 proc. vandens žmogaus organizme atsiranda negryštamų pataloginių reiškinių. Netekęs daugiau kaip 21 proc. vandens žmogus miršta. Europoje daugiausia vandens išgeria prancūzai, vokiečiai, belgai, austrai, italai ir šveicarai. Populiariausias šiose šalyse negazuotas mineralinis vanduo. Vakarų Europoje ir JAV parduotuvėse parduodama net 80 proc. negazuoto mineralinio vandens, o Lietuvoje istoriškai populiaresnis gazuotas. Negazuoto mineralinio vandens pas mus kol kas nuperkama tik 20 proc., tačiau kiekvienais metais tokio vandens vartojimas auga. Remiantis vandens vartojimo tyrimais, 1998 m. angliarūgšte neprisotintą mineralinį vandenį pirko tik 10 proc. Lietuvos gyventojų. Per dvejus metus tokio vandens vartojimas išaugo beveik dvigubai ir 2000 m. pradžioje jau siekė 16 proc. Estijoje negazuoto mineralinio vandens pardavimai siekė 27 proc., Latvijoje – 21 proc.

Vandens kiekis maisto produktuose, daržovėse ir gėrimuose (100 g)

Įv. gėrimai (mineralinis vanduo, vanduo, sultys, arbata ir kt) 95-99,5 %

Vaisiai, uogos, daržovės 85-96 %

Pienas 88 %

Žuvis 75-80 %

Varškė 65-75 %

Sūris 30-45 %

Duona, pyragai 75 %

Bulvės 89 %

Morkos 90 %

Kopūstai 95 %

Salotos 96 %

Agurkai 96 %

Pomidordai 94 %

Česnakai 85 %

Svogūnai 87 %

VANDENS APSAUGA

Vandens apsaugos tikslas – užtikrinti gyventojų ir ūkio reikmių tenkinimą tiekiant vandenį, požeminio ir paviršinio vandens išteklių racionalų naudojimą, jų būklės gerinimą nuo teršimo. Kauno miesto vandens apsaugos programa apima šias pagrindines kryptis:

1. Geriamojo vandens kokybės gerinimas
2. Miesto ūkio-buities nuotėkų valymas

3. Inžinierinių tinklų,vandentiekio ir ūkio buities nuotėkų, išvystymas

4. Paviršinių vandens telkinių taršos mažinimas

Miestas geriamajam vandeniui paruošti naudoja gruntinį vandenį. Vanduo išgaunamas keturiose vandenvietėse – Petrašiūnų, Eigulių, Kleboniškio ir Vičiūnų. Gruntinis vanduo prieš pateikiant jį į vandentiekio sistemą tėra chloruojamas. Per 2000 metus sunaudota beveik 15,5 mln.m3 vandens. Centralizuotas Kauno vandentiekio tinklas veikia nuo 1929 m. Miesto vandentiekio tinklo ilgis 958 km, karšto vandens tinklo ilgis 83 km bei 46,5 gamybinio vandens tinklo ilgis (2000 m. duomenys). Turimų vandenviečių pajėgumo pakanka dabartiniam poreikiui patenkinti bei pakaks artimiausioje ateityje, tačiau yra problemos dėl vandenvietėse išgaunamo vandens kokybės. Stambiausios iš eksploatuojamų vandenviečių – Petrašiūnų – geriamo vandens užterštumas viršija maksimalias Europos Sąjungos leidžiamas koncentracijas. Vandenyje padidėjusios geležies ir mangano koncentracijos. Todėl ateityje pagrindinis dėmesys bus sukoncentruotas geriamojo vandens kokybei gerinti ir pirmiausia tai bus daroma Petrašiūnų vandenvietėje. Bendras ūkio-buities ir lietaus nuotėkų tinklų ilgis mieste 916 km. 1999 m. užbaigta nuotėkų tinklų statyba į Kleboniškį ir Lampėdžius Toliau tęsiama Palemono vandentiekio ir nuotėkų tinklų statyba. Iki 1999 m. skaudžiausia Kauno miesto ekologinė problema buvo miesto ūkio-buities nuotėkų valymas. Visos miesto nuotėkos per 9 išleistuvus patekdavo į Nemuno ir Neries upes be valymo. 1999 metais, po 8 statybos metų į eksploataciją įvesta Kauno vandenvalos įmonės 1-oji eilė – mechaninis valymas (232 tūkst. m3/d). Pasiektas tikslas – sumažinti atvirų vandens telkinių teršimą nevalytomis miesto nuotėkomis. Nuotėkos valomos mechaniniu – cheminiu būdu, sumažinant jų užterštumą pagal BDS7 – 80 mg/l į suspenduotas medžiagas iki 30 mg/l, fosforą – 1,5 mg/l. Vandenvalos įmonė įrengta pagal moderniausią Švedijos specialistų pasiūlytą technologiją. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas sutiko finansuoti šį projektą su sąlyga, kad bus atnaujintas visas miesto vandens ūkis. Taip 1995 m. gimė Kauno vandens ir aplinkos apsaugos investicinis projektas, kurio vertė 327 milijonai litų. Projektas apima visos vandentvarkos sistemos atnaujinimą ir nuotekų valymo įrenginių statybą. Visiškai nuotėkos bus išvalomos tik tada, kai bus įgyvendinta antroji projekto dalis – biologinio nuotėkų valymo įrenginiai. Šiuo metu vyksta derybos dėl finansavimo šaltinių statybai. Įgyvendinus šį projektą vanduo galės būti išvalomas iki 95% tiek, kiek numato Europos sąjungos normatyvai. Sumažės Nemuno teršimas nuotėkomis, kas suteiks galimybę atgaivinti ir pritaikyti Nemuno ir Neries pakrantes rekreacijai ir turizmui, sumažins gyventojų sergamumą užkrečiamomis ligomis (plintančiomis per vandenį).

VANDENS KOKYBĖ

Šiuo metu Jūs matote 39% šio straipsnio.
Matomi 1159 žodžiai iš 2980 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.