GAVYBA
Lietuvos Respublikos gyventojams geriamas vanduo tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių. Hidrogeologinio vandens apytakos proceso gamtoje sudėtines dalis iliustruoja diagrama(1pav.) .Kaunas, antras pagal dydį respublikos miestas, išsidėstęs didžiųjų šalies upių Nemuno ir Neries santakos rajone, o miesto gyventojai požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš Eigulių, Kleboniškio, Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenviečių. Pirmosios dvi išsidėstę prie Neries upės, likusios dvi-susiję su Nemuno vandenimis. Šių vandenviečių požeminius vandenis maitina Neries ir Nemuno upių vanduo, kuris filtruodamasis smėlio-žvyro nuogulomis per 3-12 mėnesių apsivalo mechaniškai ir bakteriologiškai ir tik tuomet patenka į grežinių filtrus, kur siurblių pagalba tiekiamas vartotojams. Po rekonstrukcijos darbų buvo paliesta Eigulių vandenvietės stotis, kuri geriamuoju vandeniu aprūpina Šilainių rajoną.
Pakeliamo geriamo vandens cheminė sudėtis žymia dalimi priklauso nuo požeminius vandenis maitinančių upių cheminės sudėties.
Geriamas vanduo Kauno miesto gyventojams tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių. 2002 metais gyventijų ir pramonės įmonių, naudojančių geriamos kokybės vandenį, poreikiams patenkinti per parą buvo išgaunama 60 tūkst.m3 požeminio gėlo vandens:
Vandenvietė Patvirtintos atsargos Vandens išgavimas 2002m. Atsargų panaudojimas
Tūkst. m3/parą Tūkst. m3/parą % %
Petrašiūnų 85 39.98 66.59 47.04
Vičiūnų 53 15.50 25.81 29.25
Eigulių 19 1.75 2.91 9.2
Kleboniškio 13 2.81 4.69 21.64
170 60.05 100 35.32
Gamybiniu vandeniu pramonės įmonės buvo aprūpintos iš Kauno marių. Visą gamybinį vandenį (395 992m3) mieste 2002 metais sunaudojo Kauno termofikacinė elektrinė.
Išsaugoto, petiekto į tinklą ir realezuoto vandens apimtys pastarųjų keletos metų laikotarpyje pateikiamos diagramoje(2pav.).
1pav. 2pav.
VANDENS APSAUGA
Vandens apsaugos tikslas – užtikrinti gyventojų ir ūkio reikmenų tenkinimą tiekiant vandenį, požeminio vandens išteklių racionalų naudojimą, jų būklės gerinimą nuo teršimo.
Kauno miesto vandens apsaugos programa apima šias pagrindines kryptis:
1.Geriamo vandens kokybės gerinimas
2.Miesto ūkio-buities nuotekų valymas
3.Inžinerinių tinklų, vandentiekio ir ūkio buities nuotėku, išvystimas
4.Paviršių vandens telkinių taršos mažinimas
Miestas geriamajam vandeniui paruošti naudoja gruntinį vandenį. Vanduo išgaunamas keturiose vandenvietėse- Petrašiūnų, Eigulių, Kleboniškio ir Vičiūnų. Gruntinis vanduo prieš patiekiant jį į vandentiekio sistemą tėra chloruojamas. Per 2000 metus sunaudota beveik 15,5 mln.m3 vandens.
Centralizuotas Kauno vandentiekio tinklas veikia nuo 1929 m. Miesto vandentiekio tinklo ilgis 958 km, karšto vandens tinklo ilgis 83 km bei 46,5 gamybinio vandens tinklo ilgis (2000 m. duomenys). Turimų vandenviečių pajėgumo pakanka dabartiniam poreikiui patenkinti bei pakaks artimiausioje ateityje, tačiau yra problemos dėl vandenvietėse išgaunamo vandens kokybės.
Stambiausios iš eksplotuojamų vandenviečių – Petrašiūnų – geriamo vandens užterštumas viršija maksimalias Europos Sąjungos leidžiamas koncentracijas. Vandenyje padidėjusios geležies ir mangano koncentracijos. Todėl ateityje pagrindinis dėmenys bus sukoncentruotas geriamojo vandens kokybei gerinti ir pirmiausia tai bus daroma Petrašiūnų vandenvietėje.
Bendras ūkio-buities ir lietaus nuotekų tinklų ilgis mieste 916 km. 1999 m. užbaigta nuotekų tinklų statyba į Kleboniškį ir Lampėdžius toliau tęsiama Palemono vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba.
Iki 1999m. skaudžiausia Kauno miesto ekologinė problema buvo miesto ūkio-biuties nuotekų valymas. Visos miesto nuotekos per 9 išleistuvus patekdavo į Nemuno ir Neries upes be valymo.
1999 metais, po 8 statybos metų į eksplotaciją įvesta Kauno vandenvalos įmonės 1-oji eilė- mechaninis valymas (232 tūkst. m3/d). Pasiektas tikslas – sumažinti atvirų vandens telkinių teršimą nevalytomis miesto nuotekomis. Nuotekos valomos mechaniniu būdu, sumažinant jų užterštumą pagal BDS7 – 80 mg/l į suspenduotas medžiagas iki 30 mg/l, fosforą – 1,5 mg/l. Vandenvalos įmonė įrengta pagal moderniausią Švedijos specialistų pasiūlytą technologiją.
Pagrindiniai šios įmonės statybos finansavimo šaltiniai – valstybės biudžetas, PHERE, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Švedijos ir Suomijos vyriausybės.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas sutiko finansuoti šį projektą su sąlyga, kad bus atnaujintas visas miesto vandens ūkis. Taip 1995 m. gimė Kauno vandens aplinkos apsaugos investicinis projektas, kurio vertė 327 milijonai litų. Projektas apima visos vandentvarkos sistemos atnaujinimą ir nuotekų valymo įrenginių statybą.
Visiškai nuotekos bus išvalytos tik tada, kai bus įgyvendinta antroji projekto dalis – biologinio nuotekų valymo įrenginiai. Šiuo metu vyksta derybos dėl finansavimo šaltinių statybai.
Įgyvendinus šį projektą vanduo galės būti išvalomas iki 95% tiek, kiek numato Europos sąjungos normatyvai. Sumažės Nemuno teršimas nuotekomis, kas suteiks galimybę atgaivinti ir pritaikyti Nemuno ir Neries pakrantes
rekreacijai ir turizmui, sumažins gyventojų sergamumą užkrečiamomis ligomis (plintančiomis per vandenį).