Vandens funkcijos ir reikšmė
Vanduo yra gyvosios materijos Žemėje komponentas, svarbiausia terpė, kurioje vyksta organizmų medžiagų apykaita. Manoma, kad vandenyje atsirado gyvybė. Per evoliuciją kai kurie vandens augalai ir gyvūnai prisitaikė gyventi sausumoje, bet vanduo buvo ir yra svarbiausias jų aplinkos veiksnys, daugelio fermentinių reakcijų substratas. Į organizmo medžiagas vanduo įsijungia fotosintezės metu. Organizmų skysčiuose (limfoje, kraujuje, virškinimo sultyse, vakuolių sultyse) vanduo daugiausiai yra laisvas, o ląstelėse, audiniuose – susijungęs su baltymais, kitais organiniais junginiais. Vanduo palaiko ląstelių ir audinių turgorą, išnešioja maisto medžiagas ir jų apykaitos produktus, padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir daugelį kitų gyvybės procesų. Dėl vandens stokos organizmų gyvybinės funkcijos sutrinka ir jie greit žūva. Pagrindinė vandens reikšmė ta, kad organizme jis sudaro terpę, kurioje vyksta įvairiausios cheminės reakcijos. Vandens reikšmė kur kas didesnė, negu manyta. Vanduo ir jo disociacijos produktai vandenilio ir hidroksido jonai, reikšmingi baltymų, lipidų, nukleino rūgščių, subląstelinių organelių ir ląstelių membranų struktūrai ir funkcijai.
Vanduo yra blogas šilumos laidininkas. Jis labai padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą, tuo sudarydamas palankias sąlygas įvairioms fermentinėms reakcijoms. Visi fiziologiniai procesai vyksta vandeninėje terpėje: tirpsta druskos, kraujo gamyba, virškinimas ir rezorbcija, termoreguliacija. Su vandeniu pašalinami medžiagų apykaitos produktai, kenksmingos medžiagos, toksinai.
Vanduo atlieka svarbias biologines funkcijas: yra biomolekulių ir jonų tirpiklis ir stabilizatorius, biologinių membranų struktūrinis komponentas, substratas, kuriame vyksta biologinių medžiagų sintezė, reguliuoja organizme šilumą, perneša įvairias medžiagas, palaiko tarpląstelių slėgį ir ląstelių formą, padeda skaidyti biologines medžiagas.
VANDUO LĄSTELĖJE
Svarbiausios ląstelės neorganinės medžiagos yra vanduo ir druskos. Vanduo labai svarbus kaip tirpiklis. Medžiagos i ląstelę patenka ištirpusios vandenyje. Cheminės reakcijos ląstelėje gali vykti tik tarp ištirpusių medžiagų. Šių reakcijų atliekos šalinamos į aplinką taip pat tirpalų pavidalu. Todėl vanduo paprastai sudaro 70 – 80 % ląstelės masės. Žemėje nėra nei vieno organizmo, kuris galėtų apsieiti be vandens. 80 – 95 % augalų masės sudaro vanduo, o gyvūnų, taip pat ir žmogaus kūne yra apie 70 % vandens. Vanduo mūsų organizmo organuose pasiskirstęs netolygiai.
Žmogus netekęs 6 – 8 % vandens sunkiai suserga, o netekęs 10 – 12 % – miršta apsinuodijęs savo organizmo medžiagų apykaitos produktais.
Vanduo yra terpė, kurioje vyksta įvairiausios organizmo cheminės reakcijos. Jis padeda palaikyti pastovią druskų apykaitą, šalinti medžiagų apykaitos produktus. Su geriamu vandeniu žmogus gauna nemažai mineralinių medžiagų. Visi gyvybiniai procesai gali vykti tik esant pakankamam kiekiui vandens. Vanduo yra visų ląstelių ir audinių sudedamoji dalis. Todėl nevalgydamas žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, o be vandens – vos keletą.
Ypač reikalingas žmogui tirpstančio ledo vanduo: jis biologiškai aktyvesnis, skatina medžiagų apykaitą. Dėl to patartina dėti ledo gabalėlius į įvairius gėrimus. Taip pat labai svarbu valgyti daug šviežių daržovių ir vaisių, nes juose yra didelės atsargos vadinamojo „gyvojo vandens“, prisotinto įvairių medžiagų , kurios ne tik maitina ląsteles, bet ir padeda šalinti iš organizmo medžiagų apykaitos produktus. Todėl joks geriamas vanduo neprilygsta gyvajam vandeniui, gautam iš daržovių ir vaisių.
Tuo tarpu ištisai gerti virintą vandenį negerai, nes jame yra mažiau mineralinių medžiagų. Taip pat nepatartina nuolatos gerti mineralinį vandenį, nes jame gausu druskų. Tačiau retkarčiais vartojamas mineralinis vanduo yra papildomas mikroelementų šaltinis.
Vanduo žmogaus organizmui yra svarbus ir tuo, kad jis naudojamas medicinoje gydymui. Vandens terapija( gr. Vandens gydymas) tai fizioterapijos metodas – organizmo grūdinimas ir gydymas gėlu, jūros ir mineraliniu vandeniu.
VANDENS TARŠA
Trims ketvirtadaliams žmonijos aprūpinimas vandeniu bei jo kokykė tebėra aktuali problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės pagerinimas kelia didelį susirūpinimą.
Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės. Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių bei buitinės atliekos, patenkančios į aplinką, gali pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Todėl jo telkinių apsauga, ypač gerai išvystytos pramonės rajonuose, yra nepaprastai svarbi.