Varliagyvei
5 (100%) 1 vote

Varliagyvei

Varliagyviai

Lietuvoje gyvena 12 rūšių varliagyvių: dviejų rūšių tritonai ir 10 rūšių beuodegės varlės. Kiekvieną pavasarį į kūdras, seklius ežerėlius susirenka neršti sausumoje peržiemoję paprastieji ir skiauterėtieji tritonai. Visi jie 10–14 cm ilgio, patinėlis ant nugaros ir uodegos turi po skiauterę, kuri per nerštą padidėja. Patelės ant uodegos irgi turi skiauterę, tik mažesnę. Vidurvasarį tritonai iš vandens persikelia į sausumą ir čia gyvena iki kito pavasario.

Iš Lietuvoje gyvenančių beuodegių varliagyvių įprasčiausios paprastosios rupūžės, pievinės, smailiasnukės ir kūdrinės varlės, retesnės kūmutės, česnakės, nendrinės ir žaliosios rupūžės, medvarlės. Medvarlių visai neseniai aptikta Pietų Lietuvoje, Lazdijų rajone.

Vienas įdomiausių roplių – balinis vėžlys, paplitęs Dzūkijoje.

Balinis vėžlys gyvena mažuose vandens telkiniuose, kiaušinius deda saulės šildomose smėlio pašlaitėse. Vėžliukai išsirita dar tą patį rudenį. Dažnai savo lizde ir žiemoja, o į vandenį nuropoja tik pavasarį. Suaugę vėžliai žiemoja vandens telkinių dugne. Lietuvoje galima aptikti balinių vėžlių su 25–30 cm ilgio kiautu (karapaksu). Ilgiausiai jie gyveno Dzūkijoje – dar ir dabar Lazdijų ar Alytaus rajonuose ne vienas kaimo senolis papasakotų apie „geležines varles“, gyvenusias jų kūdroje. Šienaudami vyrai net dalgius į vėžlių kiautus nulauždavę. Dabar taip nėra, bet vėžliai keliauja iš vienos balos ar ežerėlio į kitą, ypač specialiai balinių vėžlių apsaugai įsteigtų draustinių apylinkėse. Be žmogaus pagalbos šie gyvūnai vargu ar išliktų – kiaušinius ir jų dėjimo vietas naikina plėšrūnai, jos užauga krūmais. Jau keletą metų Metelių regioninio parko darbuotojų rūpesčiu Dzūkijoje valomos vėžlių kiaušinių dėjimo vietos – kertami krūmai ir savaime išaugę medžiai. Kadangi vėžliukai išsirita tik perimi šiltoje žemėje, saulės spindulių turi neužstoti medžiai ir krūmai. Žemėje esančias dėtis dažnai sunaikindavo mangutai, lapės. Dabar dėtys pridengiamos tinklu, pro kurio akis vėžliukai gali lengvai išlįsti į žemės paviršių.

Pavienių balinių vėžlių aptinkama visur – Žemaitijoje, šiaurinėje Lietuvos dalyje, net Vilniuje. Dalis šių roplių gali būti ne vietiniai, bet paleisti žmonių.

Iš 3 driežų rūšių gluodenas labiausiai primena gyvatę, kartais jis vadinamas varine gyvate. Apie pusės metro ilgio rusvos bronzinės spalvos gluodenas yra pusiau gyvavedis: jaunikliai gimsta jau išsirišę iš kiaušinių. Gyvavedis ir vikrusis driežai dažni, ypač pamiškėse, sausuose pušynuose, prie pelkių, durpynuose. Kai kuriuose Pietų Lietuvos sausuose miškuose, jų aikštelėse galima išvysti lygiažvynį žaltį. Geltonskruostis žaltys gyvena ne bet kur.

Geltonskruostis žaltys – iki 1,2 m ilgio užaugantis roplys, kurį sunku supainioti su kita rūšimi. Viršutinė jo pusė pilka, alyviškai pilka ar net juoda, žvilganti, apatinė matinė balta su netaisyklingos formos dėmėmis. Pasitaiko ir visai juodų ar šviesių žalčių. Ryškiausias geltonskruosčio žalčio skiriamasis bruožas – geltonos (oranžinės) dėmės galvos šonuose. Šis žaltys paplitęs beveik visoje Europoje, negyvena tik Airijoje, šiaurinėje Britų salų dalyje ir šiaurinėje Skandinavijoje.

Lietuvoje tai įprastos rūšies roplys, įsikuriantis prie vandens telkinių, pelkių, kūdrų. Puikiai plaukioja ir nardo. Mielai apsigyvena prie sodybų, slapstosi pamatų plyšiuose, malkų rietuvėse, ūkinių atliekų krūvose. Komposto, mėšlo, įvairių puvenų krūvose patelės deda kiaušinius. Žiemoja po kelmais, giliuose graužikų urvuose. Pavasarį pasirodo balandžio antrojoje pusėje, kartais – tik gegužės pradžioje. Gegužės mėn. nesunku aptikti jų sankaupas, vadinamuosius kamuolius, kuriuose gali būti dešimt ir daugiau žalčių. Vasaros pradžioje patelė sudeda iki 30 kiaušinių, kurie drėgnoje ir šiltoje aplinkoje inkubuojasi apie 60 dienų. 10–14 cm ilgio žalčiukai pasirodo vasarai baigiantis, būna judrūs ir greitai pradeda patys maitintis.

Žalčio grobis – varliagyviai, graužikai, vabzdžiai, driežai. Grobį visada ryja gyvą. Žaltys gamtoje turi daug priešų: juos gaudo suopiai, lingės, ėda lapės, mangutai, kiaunės, šernai. Daug žalčių žūva ant kelių.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 691 žodžiai iš 2194 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.