Vartotojų elgesys ir turismo paklausa
Šiame skyriuje mes pateiksime vartojų turizmo srityje, sprendimų priėmimo proceso apžvalgą. Tai atvaizduoja turizmo paklausą personalo lygyje. Mes pirmiausiai nagrinėsime pagrindines savokas, mintis ir teorijas susijusias su motyvacija, poreikiais, funkcijomis ir įvaizdžiu. Po to aprašysim ir pateiksim kritinę analizę apie pagrindinius vartotojų elgesio modelius turizmo srityje.
Paklausa turizmui individualiame lygyje gali būti laikoma kaip suvartojimo procesas, kuris yra įtakojamas keleto veiksnių. Tai gali būti poreikių bei troškimų, pinigų ir laiko pakankamumo kombinacija.
Šio skyriaus tikslas yra paaiškinti kaip šie faktoriai veikia individo elgesį turizmo srityje ir suderinti atskirą turizmo paklausą.
Individualaus sprendimo procesas.
Personalo lygyje yra aišku, kad veiksniai, kurie įtakoja turizmo sritį yra glaudžiai susiję ir sujungti su vartotojų elgesio modeliu turizmo srityje. Supratimas ir motivacija turi svarbia įtaką kelionių sprendimams. Supratimai priklauso nuo individualaus suvokimo apie pasaulį. Suvokimas yra protinis neatimamas vietos nusakymas ar kelionių kompanijos ir yra nustatytas daugelio veiksnių, kuriuos sudaro vaikystė, šeima ir darbo patirtis. Tačiau suvokimas ir supratimas patys savyje nepaaiškina kodėl žmonės nori keliauti. Vidinis raginimas, kuris inicijuoja kelionės paklausą yra vadinamas kelionių motyvatoriumi. Mes galime pastebėti, kad turizmo vartotojo sprendimų procesas apima keturis pagrindinius elementus:
1.Energijos paklausa. Tai yra motyvacijos jėgos, kurios skatina turistus apsispresti ar aplankyti atrakciojonus ar išvykti į atostogas.
2.Filtrų paklausa. Netgi jeigu motivacija gali egzistuoti, paklausa yra priversta priklausyti ekonominiams, socioliniams ar fiziniams faktoriams
3.Stimuliaroriai. Klientas turi būti išsiaškinęs idejas apie kelionės tiklsą, rezultatą ar organizaciją iš jų pagalbos, įvaizdžio ir informacija, kuri yra paprastai prienama. Šie stimuliatoriai skatins arba slopins įvairius energizatorius, kurie skatins artojimo procesą.
4.Funkcijos. Svarbi funkcija yra ta, kad šeimos narys, kuris paprastai susietas su skirtingom pirkimo proceso užduotim ir galiausiai ryžtingais sprendimais apie tai kada, kur ir kaip grupė vartos turizmo produktą. (šeimos įtaka, kultūrinė įtaka).
Motivacija
Klasikiniame žodyne motivacija apibrėžima maždaug taip: žodis “motivacija” kilo nuo žodžio ‘motivuoti’, kuris yra žmogaus veiksmų priežastis. Taip pat yra nurodymu žodžiui “motyvas”, kuris skatina žmogų vienaip ar kitaip elgtis.
Maslow hierarchijos modelis.
Galima ginčytis, kad dėl savo paprastumo, Maslow poreikių hierarchija yra greičiausiai labiausiai žinoma motivacijos teorija. Ji naudojama pramonės, organizacijos ir socialinių mokslų tekstuose kaip tikslus pagrindas. Motivacijos teorija pagal Moslow yra rangų, hierarchijos ar individualių tikslų.formoje
Ankstyvos Maslow žmogiškos vertybės atrodo paskatino jį kurti modelį, kur savęs vertinimas yra vertinamas kaip lygis kurį žmogus turi pasiekti. Maslow sako, kad jeigu žmogus nėra patenkintas pačiomis žemiausiomis hierarchijos pakopomis jis rūpinsis pirmiausiai tomis, kurios dar nepatenkintos. O jeigu viename hierarchijos lygyje žmogus patenkins savo poreikius, tai jo elgesys bus skatinamas sekančiu hierarachijos lygiu. Pvz:
1. Fiziniai- alkis, troškulys,poilsis ir fizinis aktyvumas
2. Saugumas ir slaptumas, laisvė
3. Priklausymas ir meilė.
4. Pagarba ir savigarba
5. Asmeniai visiškas pasitenkinimas
Maslow nustatė dvi motyvacijos rūšis nuoseklaus mechanizmo motyvacijoje. Jas galima smarkiai supaprastinti:
1.Stokos, trūkumo ar įtampos sumažinimo motyvai.
2.Indukciniai arba jausmų sužadinimo ieškojimo motyvai.
Maslow tvirtino kad jo motivacijos teorija gali būti pritaikoma ir darbo ir nedarbo sferose. Maslow traktuoja savo poreikių lygius kaip universalius ir įgimtus, ir dar kaip instiktyvios silpnybės jie gali būti keičiami, pagreitinami ar slopinami aplinkos. Jis taip pat sako, kad kol visi poreikiai yra įgimti, tai tik tų nereikia mokytis poelgių, kurie patenkina fizinius poreikius