Vartotojo elgsenos teorija
5 (100%) 1 vote

Vartotojo elgsenos teorija

TURINYS

ĮVADAS 4

VARTOTOJO ELGSENA 5

Naudingumo teorija 5

Vartotojo pusiausvyra 7

Abejingumo kreivės 9

Biudžetinė teisė 11

IŠVADOS 14

NAUDOTA LITERATŪRA 15

ĮVADAS

1939m. J.R.Hicks darbe „Vertė ir kapitalas“ pateikė alternatyvų vartotojo elgsenos aiškinimą, besiremiantį indiferentiškumo kreivėmis. Ši teorija nekelia naudingumo matavimo problemos.

Vartotojo elgseną sąlygojo du pagrindiniai veiksniai: ką vartotojas nori pirkti ir ką jis gali pirkti, į pirmąjį klausimą atsakyti padeda indiferentiškumo kreivė, į antrąjį— biudžetinė tiesė. Prie vartotojo elgsenos priskiriama ir tai, kaip jis sugeba paskirstyti pinigus prekėms įsigyti.

Kiekvienas vartotojas turi pasirinkimo teisę rinktis tą prekę, kuri jam reikalinga, patrauklesnė. Darbe bus analizuojama vartotojų elgsena remiantis naudingumo teorija, vartotojo pusiausvyros būtinumu, abejingumo kreivėmis ir biudžetine teise.

Darbo tikslas: patyrinėti vartotojo elgsenos teoriją.

Darbo uždaviniai:

o Panagrinėti metodinę literatūrą.

o Paanalizuoti vartotojo elgsenos teoriją. VARTOTOJO ELGSENA

Naudingumo teorija

Sveikas protas sako, kad, mažėjant kainoms, vartotojas pajėgia nusipirkti daugiau prekių. Pajamų ir substitucijos efektas tai paaiškina labiau formalizuotai. Fundamentaliai vartotojo elgseną galima pagrįsti naudingumo teorija. Ji remiasi tokiomis prielaidomis:

1. vartotojas disponuoja ribota pinigu suma ir siekia gauti maksimalų pasitenkinimą (naudingumą), išleisdamas šiuos pinigus prekėms bei paslaugoms pirkti;

2. jis gali laisvai pasirinkti, kokioms prekėms išleisti pinigus;

3. visi kiti veiksniai yra nekintami.

Vartotojas nuolat turi spręsti, ar jo pasirinkta prekė verta savo kainos.

Bendrasis naudingumas (TU – total utility) – tai naudingumas gautas suvartotojus tam tikrą prekių ar paslaugų kiekį.

Kur, TU – bendrasis naudingumas; Q – prekių kiekis.

Prekės teikiamas vartotojui pasitenkinimas vadinamas naudingumu. Kad naudingumo sąvoka būtų labiau apčiuopiama, tarkime, jog atskiros prekės naudingumas matuojamas maksimaliu pinigų, kuriuos asmuo pasirengęs už ją mokėti, kiekiu. Tai, kad žmogui vartojant vis daugiau ir daugiau konkrečios prekės tam tikru laikotarpiu, kiekvieno tos prekės pridėtinio vieneto naudingumas jam mažėja, yra faktas, kuriuo bet kuris iš mūsų gali įsitikinti gyvenime.

Bendrasis naudingumas yra tam tikro prekių kiekio teikiamas pasitenkinimas. Bendrasis naudingumas tai naudingumas, kurį vartotojas gauna suvartojęs visus turimus produktus.

Ribinis naudingumas (MU- marginal utility) – tai papildomas naudingumas, gautas vartojant papildomą prekės vienetą.

Ribinis naudingumas reiškia pasitenkinimo pasikeitimą vartojant vienu prekės vienetu mažiau ar daugiau. Jis, išmatuotas pinigais, yra maksimalus pinigų kiekis, kurį asmuo nori mokėti už papildomą prekės vienetą. Naudingumas yra pasitenkinimas, kurį vartotojas patiria vartodamas prekes.

Reikia aiškiai suvokti skirtumą tarp bendrojo ir ribinio naudingumo. Kalbėdami apie bendrąjį naudingumą, turime galvoje pasitenkinimą, kuris gaunamas suvartojus visą produktą. Ribinio naudingumo atveju, priešingai, kalbama apie pasitenkinimą, kurį suteikia paskutinio (t.y. ribinio) produkto vieneto suvartojimas. Pavyzdžiui, keturių obuoliu bendrasis naudingumas yra lygus tam pasitenkinimui, kurį vartotojas patiria juos visus suvartodamas. Tuo tarpu ribinis ketvirto obuolio naudingumas yra lygus pasitenkinimo prieaugiui (padidėjimui) suvartojant šį ketvirtą obuolį arba, kitais žodžiais tariant, bendro naudingumo skirtumui vartojant 3 ir 4 obuolius.

Ribinis naudingumas =

Bendrąjį naudingumą ir ribinį naudingumą galima palyginti pavaizduojant juos grafiškai.

Tam tikru periodu, esant nekintančiam vartotojo skoniui, kiekvienas vartojamo produkto vienetas teikia mažėjantį ribinį naudingumų.

Šis dėsnis teisingas, esant prielaidai, kad kitų produktų vartojimas nesikeičia, t.y. nėra substitucijos efekto. Tačiau reikia atsargiai taikyti šį dėsnį, nes gali būti eilė išimčių. Pavyzdžiui, antra slidinėjimo pamoka gali duoti daugiau naudos nei pirmoji. Mažiau kritimų ir daugiau malonumų. Tačiau, kai vis daugiau ir daugiau turėsime pamokų, ribinis naudingumas turėtų mažėti. Šimtoji pamoka per sezoną suteiks mažiau pasitenkinimo negu devyniasdešimt devintoji.

Ribotumo principas: veiklos apimtis didinama, jei to dėka gaunamas ribinis pelnas viršija dėl to patiriamus ribinius kaštus; veiklos apimtis mažinama jei ribiniai kaštai didesni už ribinį pelną. Paprastai, stengiamasi pasirinkti tokią veiklos apimtį, kuriai esant ribiniai taškai yra lygūs ribiniam pelnui.

Tam tikru periodu, esant nekintančiam vartotojo skoniui, kiekvienas vartojamo produkto vienetas teikia mažėjantį ribinį naudingumų.

Šis dėsnis teisingas, esant prielaidai, kad kitų produktų vartojimas nesikeičia, t.y. nėra substitucijos efekto. Tačiau reikia atsargiai taikyti šį dėsnį, nes gali būti eilė išimčių. Pavyzdžiui, antra slidinėjimo pamoka gali duoti daugiau naudos nei pirmoji. Mažiau kritimų ir daugiau malonumų. Tačiau, kai vis daugiau ir daugiau turėsime pamokų, ribinis naudingumas turėtų mažėti. Šimtoji pamoka per sezoną suteiks mažiau pasitenkinimo negu devyniasdešimt devintoji.

Vartotojo pusiausvyra

Vartotojo

elgsena priklauso nuo jo norų ir galimybių. Jei prekės kaina krinta tai automatiškai kyla jos paklausa rinkoje.

Ribinio naudingumo samprata padeda suprasti atskirų prekių paklausos, kreivę ir paaiškinti vartotojo sprendimus paskirstant skirtingu rūšių prekių pirkimo apimtis.

Palyginkime dviejų skirtingų prekių ribinį naudingumą. Šios prekės gali teikti vienodą pasitenkinimą, bet vienai prekei vartotojas turi išleisti didesnę pinigų sumą negu kitai. Tai ribinis naudingumas, tenkantis vienam vartotojo išlaidy litui. Vartotojas, siekdamas maksimizuoti bendrąjį naudingumą, gaunamą vartojant visas prekes, turi paskirstyti išlaidas perkamoms prekėms taip, kad kiekvienas litas, išleistas atskiros rūšies prekės paskutiniam vienetui pirkti, suteikiu jam vienodą ribinį naudingumą. Tai galima išreikšti formule:

RN1 /P1 – RN2/P2= RN3/P3 = RNo/Pn

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 862 žodžiai iš 2667 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.