Turinys
Įvadas
Valstybės istorija
Vidinis valdymas
Politinis valdymas
Vatikanas- valstybė- muziejus
Išvados
Literatūros sąrašas
Vatikanas
Valstybinis herbas Valstybės vėliava
(oficialiai Stalo della Citta del Vaticano)
Plotas: 0,44km;
Gyventojų skaičius: apie 1 tūkstantį žmonių;
Oficiali kalba: lotynų;
Valiuta: itališka lyra;
Valdymo forma: teokratinė monarchija;
Pagrindinis valdytojas: popiežius.
1.Įvadas
Italijoje, rytų centriniame Romos miesto rajone, randasi valstybė- miestas Vatikanas. Ši maža miesto dalis neturi nei fabrikų, nei gamyklų. Tačiau, tai visiškai unikali valstybė, turinti valdžią katalikiškame pasaulyje. Vatikanas valdo pagal savo sudaryta valdžią, saugo daug nacionalinių tradicijų ir yra vienas is didžiausių eksponatinių muziejų pasaulinės kultūros.
Ši valstybėlė tarsi pasaulinės katalikiškos bažnyčios centras, taip pat yra popiežiaus rezitencija. Būtent čia susipina šiuolaikiško miesto gyvenimas su ramiu religingu senovės pasauliu.
Akivaizdu, kad ši valstybė reikalauja būti smulkiau išnagrinėta.
Vatikanas turi savo herbą, himną, valiutą, spaudą, pašto ženklus, žandarmerijos gvardiją, savo monarchą- popiežių. Pagrindinė Vatikano funkcija- religinė veiklos sfera. Visame pasaulyje katalikų yra apie 600- 700mln. žmonių, o bažnyčios tarnautojų suskaičiuojama 400tūkst. žmoniu ir daugiau vieno milijono vienuolynų ordinų. Ypač daug katalikų Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje ir kitose valstybėse.
Išsidėstymas katalikiškų bažnyčių pasaulyje
Apskritis Tikinčiųjų (mln. žmonių)
1. Visas pasaulis 1. Еuropa 1. Амеrika 1. Аzija 1. Аfrika 1. Аustralija 1. Окeanija 612 249 282 44 33 4 3.5
2. Valstybės istorija
Prieš apytiksliai 2000 metų, mažame judėjiškame miestelyje gyveno Juozapo ir Marijos šeima, kurioje gimė berniukas vardu Jėzus. Būtent šis įvykis išrutuliojo naują religiją- krikščionybę. Šios religijos pagrindas yra tikėjimas į vieną Dievą, kuris sudaro sanderį su savo išrinktąja tauta- žydais.
Vientisinė krikščioniška religija gyvavo iki pat XI amžiaus. Šiame amžiuje Romos- Katalikų bažnyčia priėmė Šventos Trejybės įstatymą. Čia ir buvo “Didžiojo atsiskyrimo” priežastis. Italijos šiaurėje krikščioniškos bažnyčios buvo vadinamos stačiatikių bažnyčios, o visos pietų, priklausančios Romai, tapo Romos- Katalikų arba paprasčiausiai katalikiškos bažnyčios.
Šiuolaikiniame pasaulyje Romos- Katalikų bažnyčioje suskaičiuota apie 900mln. pasekėjų, kai tuo tarpu kitų krypčių krikščionybė(stačiatikybė, protestantizmas) turi žymiai mažiau. Katalikiškose bažnyčiose visa valdžia yra suteikta popiežiui, kuris taip vadinamas Romoje nuo III- IV amžiaus. Nuo VI amžiaus ši sąvoka įsitvirtino pagrindinėje krikščionybės bendruomenėje Romoje, kuri vadinosi „amžinas miestas”. Romos gyventojai vadindami save „Dievo apaštalais žemėje”, save laikė previligijuotoje padėtyje, pretenduodami į garbingą ir juridinę pirmenybę visose krikščioniškose bažnyčiose.
Iš Romos po visą Europą išsikerojo „voratinklis” visagalių krikščioniškų vienuolynų, kurie priklausė popiežiui, o ne vietiniai feodaliniai valdžiai. Kūrėsi ir aktyviai veikė karo- religiniai ordinai..
Tuo tarpu kai vyko prancūzų – prūsų karas 1870- 1871 metais, iš popiežiaus bažnytinės apskrities buvo išvesta prancūzų popiežiaus gvardija ir savarankiška jo valstybė nebegyvavo. Sostinė popiežiaus valstybės, Roma, tapo Italijos sostinė ir kartu su bažnytine teritorija įėjo į Italijos valstybės sudėtį. Tik 1929 metais popiežiui Pijui XI pavyko pasirašyti su fašistiniu režimu sutarti, kurį nustatytų popiežiaus sritis teritorijoje, kurioje buvo įkurtas šventas miestas- valstybė Vatikanas.
3. Vidinis valdymas
Mūsų laikais Vatikanas, tarptautinis katalikiškos bažnyčios centras ir popiežiaus rezidencija, yra tik mažytė valstybė Italijos sostinėje, Romos centre. Vatikano valstybės plotas- 440 hektaro. Ją sudaro apie tūkstantis gyventojų, aikštė, šventykla šv. Petro, popiežiaus rūmai, sodai ir priestatai. Taip pat eilė bažnyčiū ir pastatų išsidėstytų skirtingose Romos dalyse ir jos apylinkėse.
Vatikano valstybės planas
4. Politinis valdymas
Visišku Vatikano monarchu laikomas popiežius, kuris tvarko visus įstatymus, vykdo teisingumą.
Popiežių renka iki gyvos galvos kardinolų kolegija. Jis turi būti katalikiško tikėjimo.
Rinkimai vyksta Vatikane- žymiuose Apaštalų rūmuose, kurie išpuošti pačio Mikelandželo piešiniais. Tradiciškai popiežiaus rinkimų procesas vyksta izoliuotose patalpose. Visi įėjimai yra uždaromi (ankščiau kardinolus tiesiog užmurydavo per rinkimus). Kardinolai, jų pačių sekretoriai ir aptarnavimo personalas taip pat izoliuojamas nuo išorinio pasaulio iki
tol, kol nesibaigia naujo popiežiaus rinkimai. Apie rezultatus Romos gyventojai sužino atėję į aikštę priešais rūmus ir žiūrėdami į virstančius dūmus iš kamino. Juoda dūmų spalva ( kartu su biuleteniais deginami šiaudai) reiškia, kad eilinis balsavimo turas niekam iš kandidatų nebuvo sėkmingas; baltas dūmas (deginami tik biuleteniai)- išrinktas naujas popiežius. Ši savotiška Viduramžių tradicija išliko iki mūsų dienų.