Vedybų baimė
5 (100%) 1 vote

Vedybų baimė

11

VEDYBŲ BAIMĖ: XXI AMŽIAUS MARAS AR SIMULIACIJA?

Žmonės kenčia nuo įvairiausių baimių. Jų priskaičiuojama net per 500. Mūsų visuomenėje įprasta bijoti aukščio (akrofobija), uždarų patalpų (klaustrofobija), pelių (musofobija), kraujo (hemofobija), gyvačių (ofidiofobija) ir panašių nemielai atrodančių padarų bei realią grėsmę sukelti galinčių dalykų. Kiek keisčiau atrodo, kai bijoma gamtos reiškinių (saulėtekio, šiaurės pašvaistės), konkrečių vietų (tiltų, namų, kapinių), atskirų objektų (knygų, laikrodžių, dviračių), tam tikrų žmonių (kinų, gražių moterų, plikių), veiksmų ir situacijų (priimti sprendimą, būti vienam). Viena iš tokių keistų ir sunkiai suprantamų baimių yra gamofobija – vedybų baimė.

Ko bijo vyrai, ir ko – moterys

Ko gero, niekas nemėgino patikrinti, ko labiausiai (iš visų 500) bijo vyrai ar moterys. Nustatyta, kad iš „įprastųjų“ fobijų moterys labiau bijo pelių, tamsos, griaustinio ir senatvės, o vyrai – skausmo, kraujo, aukščio ir finansinės krizės.

Gamofobija visuotiniu moterų susitarimu turėtų būti skiriama prie unikalių vyriškos lyties atstovų baimių. Juk vedybų baimė siejama su įsipareigojimų, atsakomybės prisiėmimo vengimu, o tai būdingiau vyrams. Iš tiesų sunku būtų surasti moterį, kuri atvirai prisipažintų, jog ji paniškai bijo prisiimti atsakomybę, ištekėti ir visą likusį gyvenimą būti įsipareigojusi vienam vieninteliam vyrui. Tokią moterį būtų sunku rasti dėl kelių priežasčių. Mūsų visuomenėje yra priimta, jog moteris yra tas žmogus, kurio pašaukimas – sukurti šeimą ir išauginti kuo daugiau palikuonių (tokia nuomonė, žinoma, populiari nuo akmens amžiaus). Galima sakyti, kad moterims klijuojama etiketė. Nors šiuolaikinės moterys pradeda elgtis priešingai, t. y. siekti karjeros, užsidirbti daug pinigų, būti savarankiškos, tačiau galutinis tikslas vis tiek yra toks pats: „Kai būsiu ko nors pasiekusi ir turėsiu pakankamai pinigų, tada bus galima pagalvoti ir apie šeimą“. Kadangi etiketė jau priklijuota, moterims sunku prisipažinti, jog jos bijo tokio dalyko, kuris yra kone būtinas jų gyvenimo komponentas!

Taigi, jei suskaičiuotume visus asmenis, sergančius gamofobija, matyt, ją į „savų“ baimių sąrašą (greta kraujo, skausmo, aukščio ir finansinės krizės baimės) galėtų įsirašyti vyrai.

Bridžitos Džouns sindromas

Aktualius mūsų visuomenei klausimus atspindi ir populiarioji literatūra, įvairiausi filmai bei serialai. Ko gero, užtektų paminėti pasaulinį H. Fielding bestselerį „Bridžitos Džouns dienoraštis“. Nuo jo pasirodymo jau praėjo nemažai laiko, bet vis dar galima išgirsti įvairiausių frazių, pasiskolintų būtent iš šio veikalo, kuriomis kiekviena proga įvertinami vyrų poelgiai moterų atžvilgiu („emocinis užknisinėtojas“, „infantilus šiknius“ ir pan.) O ką jau kalbėti apie identiškas situacijas, į kurias patenka moterys, skaičiusios šią knygą. („Jis kasdien sekiojo man iš paskos, ištisus tris mėnesius prašydamas už jo tekėti, o kai sutikau, dėjo į krūmus ir po pusės metų pakartojo tokią pačią programą su mano geriausia drauge!“)

Matant tokį panašių temų populiarumą negalima teigti, kad jos yra išgalvotos. Bridžitos Džouns sindromas, kuriuo teko užsikrėsti daugumai moterų, rodo, kad iš tiesų egzistuoja kažkas panašaus į gamofobiją, kuria serga būtent vyrai. Žinoma, savo ruožtu vyrai tokias beprotiškai trokštančias ištekėti ir „išauginti daugiau sveikų palikuonių“ moteris galėtų pavadinti „vedybų maniakėmis“. Skirtumas tas, kad moterys, trokštančios ištekėti, absoliučiai nesibaido savo norų ir netgi, galima sakyti, tuo giriasi. O vyrai, kuriems klijuojama „Bridžitos Džouns“ stiliaus etiketė, nėra labai tuo patenkinti, o jei dėl to patyliukais ir džiaugiasi, tai jokiu būdu garsiai nepasako.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 620 žodžiai iš 1222 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.