Vegetarizmas
5 (100%) 1 vote

Vegetarizmas

Vegetarizmas,

arba amžinos jaunystės maistas

Didžiausia šiuolaikinio žmogaus bėda ta, kad jis atitolo nuo gamtos, užmiršo jos dėsnius ir galią. Žmogus pats susikūrė savo gyvenimo taisykles, gamina nenatūralų maistą bei vartoja sintetinius vaistus, užmiršo, jog gamta gali jį maitinti ir gydyti – tik reikia paklusti jos dėsniams.

Didžiausią žalą savo kūnui žmogus daro netinkamai maitindamasis.

Dar Vydūnas savo knygoje “Sveikata, jaunumas ir grožė” rašė, kad žmogus valgo per daug, per dažnai, vartoja gyvulinės kilmės maisto produktų. Taigi nenatūralus, perdirbtas maistas yra labai nevertingas, tarsi svetimkūnis. Nuo ilgo terminio apdorojimo iš maisto lieka tik tuščios kalorijos. Toks maistas neduoda jokios naudos, atvirkščiai – daro didžiulę žalą, kadangi virškinimui naudojama brangi organizmo gyvybinė energija. Be to, organizme lieka daug visokių šlakų, kurie alina mūsų nervų sistemą ir ardo sveikatą.

Šiuolaikinį žmogų labai vilioja skanūs, įvairūs maisto produktai, jis dažnai nemato kito gyvenimo tikslo, kaip tik skaniai pavalgyti ir linksmai praleisti laiką, o pasekmes palieka “galingai medicinai”. Sunku patikėti, jog žmogus taip apako ir apkurto, kad vis gilyn brenda į pražutingų malonumų liūną. Jis verčiau nuo kūdikystės iki senatvės kęs įvairiausias ligas, bet savo žalingų įpročių neatsisakys.

Sokratas yra pasakęs: “Gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume”. Taigi mūsų maistas turi būti pirmiausia naudingas mūsų organizmui, o tik po to – skanus. Ypač gerai, kai sugebame suderinti skonį ir naudą kartu.

Rytų religijų šalininkai tvirtina, kad mėsa – didžiausias organizmo teršėjas, mėsos vartojimas maistui kenkia tiek kūnui, tiek sielai. Mityba, kai visiškai atsisakoma gyvulinės kilmės produktų, vadinama vegetarizmu. Štai ką sako medicina apie vegetarizmą:

Vegetarizmas – tai mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos. Vegetarizmas gali būti skiriamas tik dėl medicininių priežasčių. Skiriamas griežtas vegetarizmas (valgomi vien augaliniai produktai) ir pusiau griežtas (valgomi kai kurie gyvulinės kilmės produktai, pvz.: pienas ir jo gaminiai)

Rytuose nuo seno vegetarizmas siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. XIX a. pr. Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėno filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių – meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daro žmogų piktą ir žiaurų.

Pasak fiziologinio vegetarizmo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašus ne į mėsėdžius, kurių trumpas žarnynas greičiau šalina pūvančias ir nuodingas mėsos atliekas, o į žolėdžius. Kadaise žmogui gyvulinis maistas buvo vien laikinas augalinio pakaitalas.

Švedų ir vokiečių mokslininkai tyrimais paneigė įsigalėjusią nuomonę, esą augalinio maisto baltymai yra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios aminorūgštys. Augaluose yra daugiau maistinės energijos negu mėsoje ir kituose gyvūniniuose produktuose.

Dietinio vegetarizmo teorija pabrėžia mėsos nevalgymo svarbą sveikatai. JAV mokslininkai nustatė (1983), kad augalinis maistas padeda išvengti daugelio paplitusių formų vėžio. Dietologas Džordžas Ozava rekomenduoja septynias griežtai vegetarines dietas, kurias sudaro grūdai ir jų produktai. Septintoji, vien grūdų, dieta skirta patiems sunkiausiems ligoniams. Vegetarai ilgiau gyvena. Pvz.., Indijos šiaurėje gyvenantys griežti vegetarai hunai yra ilgaamžiai.

Vegetarai buvo graikų matematikas Pitagoras, italų renesanso atstovas L. da Vinčis, pranc. rašytojai ir filosofai M. Montenis, Volteras ir Ž. Ž. Ruso, švedų gamtininkas K. Linėjus, vok. rašytojas F. Šileris, anglų mokslininkas N. Niutonas ir poetas Dž. Baironas, pranc. poetas A. Lamartinas, rusų rašytojas L. Tolstojus ir fiziologas I. Pavlovas, anglų dramaturgas B. Šou, indų politikas ir moralistas M. Gandis, JAV rašytojas A. Sinkleris, liet. rašytojas ir filosofas Vydūnas.

1842 įkurta Britanijos, XX a. pr. – Europos ir Pasaulio vegetarų sąjungos. XX a. pr. Vegetarizmas buvo labai paplitęs su tolstojyste.

Nuo senovės mėsos valgymą įvairių tautų papročiai ribodavo. Paprastiems žmonėms ( ne dvasininkijos luomui, žyniams ar vienuoliams) buvo nustatytas tikslus pasninkų laikas. Visose tautose atgailestaujantiems, siekiantiems įvairių įšventinimų, mėsos vartojimas buvo ypač griežtai reglamentuojamas. Hedonistinė mūsų amžiaus vakarų Europos ir Amerikos visuomenė, atvirkščiai, skatino mėsos vartojimą. Iš krikščioniškų papročių liko tik įdomi atrakcija, kurios mažai kas laikėsi. Buvo išvystyta mėsos pramonė ir lūžtančios parduotuvių vitrinos siūlo vartotojams įvairiausiai paruoštus mėsos pusfabrikačius. Nepaisant aktyvios mėsos gamintojų propagandos, kiekvienoje šalyje dalis žmonių yra vegetarai. Mėsėdžiams dažnai nesuprantama kas trugdo kokie “ prietarai “
neleidžia tiems žmonėms valgyti mėsą, nes mėsos gurmanams tai teikia didžiulį malonumą. Augant mitybos mokslui, dalis gydytojų bei autoritetingų sveikos mitybos šalininku (H. Šeltonas, P. Bregas, Ž. Ozava, A. Suvorinas, K. Vaištarienė, M. Adomavičiūtė, A. Malovičko ir kiti) ieškojo optimalaus mitybos varianto, pastebėjo daug mėsos valgymo neigiamų pasekmių.

MĖSOS NAUDA:

1. Mėsoje daug vertingų baltimų (20 proc.), kuriuose yra visos 8 nepakeičiamos amino rūgštis. Organizme jos nesintetinamos, todėl jų turime gauti su maistu. Jei bent vienos

iš nepakeičiamų amino rūgščių maiste nebus, organizme negalės sintetintis jam būdingi baltymai. Amino rūgštys skatina fermentų gamybą, imuninės sistemos medžiagų apykaitos veiklą.

2. Mėsoje yra geležies. Ypač kepenyse ir liesoje jautienoje(100g – 2,7 mg). 100g kiaulienos – 1,7mg, triušienos – 3,3mg, veršienos – 2,9 mg, antienos – 1,9 mg, vištienos – 1,6mg.

3. Mažakraujystė, mažas hemoglobino kiekis kraujyje – pirmasis ženklas, jog organizmui trūksta geležies. Žmogaus organizmas pasisavina 20 – 40 procentų mėsoje esančios geležies, o iš augalinio maisto jos pasiima tik 2 – 14 procentų.

4. Mėsoje gausu B grupės vitaminų. Kepenyse yra nemažai vitamino A (apie 3,45 mg proc.). Vitamino B12 daugiausia veršienoje (iki 12 mg proc.) ir triušienoje (iki 4,6 mg proc.). Tokio didelio šio vitamino kiekio nėra nė viename augaliniame maisto produkte. Kai negauname B12 vitamino, susergame piktybine mažakraujyste, taip pat pažeidžiama nervų sistemos bei virškinamojo trakto veikla.

5. Mėsa teikia sotumo jausmą, yra kaloringa. Jos produktai skrandyje virškinami 3 – 3,5 valandos.

MĖSOS ŽALA:

1. 1. Žmogaus organizmas per parą netenka tik apie 23g baltymų, kurie turi būti grąžinti. O kadangi baltymai organizme nekaupiami, likusieji skaidomi iki šlapalo, kuris pašalinamas per inkstus. Jei mėsos (ar kitų baltymų) valgome be saiko, pernelyg apkrauname inkstus, jie nespėja šalinti besikaupiančių “atliekų”. Ypač pavojinga šlapimo rūgštis, kuri kaupiasi kraujagyslėse, sąnariuose, stubure (susidaro druskų nuosėdos). Valgantiems per daug mėsos keičiasi žarnyno mikroflora, daugėja puvimo bakterijų, kurių veiklos produktai kenksmingi.

2. 2. Mėsoje daug purinų, kurie nuodija kraują ( 100g kepenų – 95mg, inkstų – 80mg, jautienos – 40mg, vištienos – 28mg).

3. 3. Mėsos riebalai sudaryti iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, kurių perteklius skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžio atsiradimą. Reikėtų paminėti, jog ir ateroskleroze sergame dėl cholesterolio pertekliaus. O jo mėsoje ypač daug (ir blogojo).

4. 4. Be, to verdant ar kepant mėsą, žūsta daug vitaminų (ypač B grupės). Daugelį augalinių produktų galime valgyti žalius, iš jų organizmas pasisavina daugiau naudingų medžiagų, ypač biologiškai aktyvių (flavonoidų, chlorofilo ir kt.).

5. 5. Kad organizmas suvirškintų mėsą, turi išeikvoti apie 50 procentų viso kūno bioenergijos. Persivalgę mėsos, 2 – 3 valandas būname nedarbingi.

6.

Dar ir dabar mokslas neturi duomenų apie optimalų žmogaus baltymų poreikį. Tiek mėsos, tiek augaliniuose baltymuose yra 22 – 25 amino rūgštys. Kiekviena ląstelė sintetina vien tik jai būdingus baltymus iš kraujyje esančių amino rūgščių. Todėl bet koks baltymų turintis maistas pirmiausia turi būti suskaidoma iki amino rūgščių. Jei suvalgome 200 g mėsos, visa turi būti suskaidyta (organizmas dirbs, gamins daug fermentų, tulžies rūgščių ir kt.), o ląstelės sau pasiliks tik tiek amino rūgščių, kad susintetintų prarastus apie 23 g baltymų, visa kita turi būti suskaidyta iki šlapalo ir išvesta iš organizmo. Vėl reikalinga papildoma fermentų veikla, apkraunamos kepenys, inkstai. Organizmas netenka daug bioenergijos virškindamas mėsą. Kviečiai virškinami lengviau (yra iki 12 proc. baltymų), o vaisiuose yra ištirpusių amino rūgščių, organizmui net nereikia atlikti baltymų skaidymo. Mėsos pliusas – visos nepakeičiamos amino rūgštys viename produkte. Augalų pasaulyje to nėra. Valgant mišrų augalinį maistą, gauname įvairių amino rūgščių, be to, organizmas turi savo, nors ir nedidelį, amino rūgščių “depą”, todėl sugeba balansuoti šias rūgštis organizme. Žmogaus žarnynas (jei nėra jo veiklos sutrikimų) pats sintetina vitaminą B12, todėl mokslas vis mažiau ką gali pasakyti mėsos vartojimo naudai.

Rytų religijų ir ezoterinio mokslo požiūris

į mėsos vartojimą

Dauguma Rytų šventųjų atsiskyrėlių (tiek budistai, tiek Indijos jogai) mėsos nevalgo dėl filosofinių motyvų. Vedų šventoji knyga Bhagavat-gita norintiems išsivaduoti iš karmos pančių draudžia valgyti gyvulių mėsą. Ezoterinės Rytų teorijos teigia, kad gyvūnai turi astralinio kūno vibracijų. Paskersti gyvuliai savotiškai keršija. Jų astralinis kūnas integruojasi į bendrą žmonijos astralinį lauką, skleisdamas agresijos bei naikinimo vibracijas. Šiuolaikinis mokslas taip pat pastebėjo, kad mėsoje pasilieka priešmirtinė pjaunamo gyvulio baimė. Suvalgęs mėsos, žmogus dažnai tampa neramus, agresyvus. Yra sukurtas streso indikatorius, matuojantis mėsoje (pagal jos spalvą ir kitas
savybes) susidariusias “stresines” medžiagas. Manoma, jog tai hormonai, ypač adrenalinas, kurie veikia žmogaus nuotaiką, apskritai psichiką. Anglijos mokslininkai labai domisi šia problema ir stengiasi iššifruoti “stresinių” medžiagų kilmę bei rasti būdų joms sumažinti. Streso indikatorius jau pradėtas naudoti Lietuvoje. L. Tolstojus atsisakė mėsos po to, kai apsilankė Tulos skerdykloje.

Ajurveda nėra tokia griežta mėsos vartotojams. Mėsa labiausiai tinka Vatos tipo žmonėms, mažina oro ir eterio stichijas jų kūne, maitina audinius. Tačiau ir Ajurveda teigia, kad mėsa neigiamai veikia žmogaus emocijas, psichiką. Kapchas mažiausiai išbalansuoja paukštiena. Pitoms mėsa nerekomenduotina, nes didina neapykantos ir agresijos emocijas, o išbalansuoti Pitos tipo žmonės ir taip vadovaujasi šiomis emocijomis.

Biblijos tyrinėtojai ir aiškintojai įvairiai komentuoja mėsos valgymą. Gyvūnų žudymas maisto reikalams prieštarauja Dievo įsakymui “Nežudyk”. Tačiau Naujajame Testamente parašyta : “Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami. Juk Viešpačiui priklauso žemė ir kas tik ant žemės. Jeigu jus pakviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami. Bet jei kas jums pasakytų: “Tai atnašinė mėsa”, tuomet nebevalgykite dėl to žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės”.

Šiuolaikinis ezoterinis mokslas teigia, jog Žemei įėjus į Vandenio epochą, pasikeitė kosmoso siunčiamų vibracijų dažnis. Žemė ir visa Žmonija ruošiasi kosminiam šuoliui, keičiasi visos žmonijos energijų struktūros (ir fizinio kūno bei jo ląstelės). Žmogui mėsos vibracijos pasidarė pernelyg “sunkios”. Apskritai turime valgyti mažiau mėsos, mėsos baltymus kisti augaliniais. Nes tik tie, kurių fizinio kūno vibracijas (ląstelių molekules, atomus ir kt.) formavo lengvas augalinis maistas, sugebės įveikti Žmonijos laukiantį kosminį šuolį, sugebės prisitaikyti ir transformuos savo kūną jo metu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1940 žodžiai iš 6323 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.