Vegetarizmas
5 (100%) 1 vote

Vegetarizmas

Turinys

1. Įžanga.

2. Turinys.

3. Problema, tikslai, uždaviniai, veiklos turinys, numatomi rezultatai.

4. Surinkta informacija: Apie vegetarizmą.

5. Vegetarizmo istorija.

6. Vegetariškų patiekalų receptai.

7. Išvados.

8. Naudota literatūra.

Problema:

1.Medžiagos rinkimas;

2.Medžiagos sutvarkymas;

3.Medžiagos pristatymas;

Tikslai:

1.Išsiaiškinti ar vegetrazimas yra populiarus tarp bendraamžių.

2.Supažindinti kitus su vegetrazimu.

3.Supažindinti su nesveika mityba.

Uždavinai:

1.Sužinoti kaip maitintis norint tapti vegetaru.

2.Suprasti vegetarizmo esmę.

Veiklos turinys:

1.Rinkau informacija aktualia tema, surinktą informaciją ir pristačiau klasės draugams.Numatomi razultatai:

1.Paaiškinti kas tai vegetarizmas ir papasakoti apie jo pliusus ir minusus.

2.Surinktos informacijos pristatymas.

Įžanga

Vegetarizmas

Vegetarizmas (angl. Vegetarian, lot. vegetarius – augalinis), mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos. Skiriamas griežtas vegetarizmas (valgomi vien augaliniai produktai) ir pusiau griežtas (valgomi ir kai kurie gyvūniniai produktai, pvz., pienas ir jo gaminiai).

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. 19 a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių – meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.

Dietinio vegetarizmo teorija pabrėžia mėsos nevalgymo svarbą sveikatai. JAV mokslininkai nustatė (1983 m.), kad augalinis maistas padeda išvengti daugelio paplitusių formų vėžio. Dietologas Džordžas Ozava (Osava, Japonija) rekoenduoja 7 griežtai vegetarines dietas, kurias sudaro grūdai ir jų produktai. Septintoji, vien grūdų, dieta skirta patiems sunkiausiems ligoniams. Vegetarai ilgiau gyvena. Pvz., Indijos šiaurėje gyvenantys griežti vegetarai hunzai yra ilgaamžiai.

Taigi, gyvulinės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairių priežasčių: sveikatos, religijos, ekonomijos, mados. Žmonių, nevalgančių mėsos, pieno produktų, kiaušinių, vis daugėja.




APIE VEGETARIZMĄ

Vegetaras yra žmogus, kuris nevalgo mėsos, žuvies ir kitų gyvų organizmų. Veganas – žmogus, kuris nevalgo ir kiaušinių, medaus, negeria pieno, t.t. Kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas yra būti vegetaru/veganu ar ne. Jei staigiai nustotum valgyti mėsą, gali sutrikti mityba arba bus per sunku ištverti be mėsos ir tuojau viską mesi. Tapus vegetaru, reikia stebėti sveikatą ir periodiškai tikrinti kraują. Bet jei viskas daroma teisingai, sveikata turėtų net pagerėti. Vegetarais žmonės tampa dėl gyvūnų, dėl gamtos ar dėl savęs. Apsispręsti gali padėti šie faktai:

Vien Amerikoje, kasmet maistui yra nužudomi 25 milijonai gyvūnų. Gyvūnų auginimas fabrikų fermose yra žiaurus ir ekologiškai niokojantis. Gyvūnų valgymas kenkia mūsų sveikatai, sukelia ligas ir negalavimus, tarp jų ir : širdies smūgį, priepolius, nutukimą, vėžį ir diabetą. Dėl gyvūnų. Su gyvūnais fabrikų fermose yra elgiamasi kaip su mašinomis. Nuo gimimo dienų viščiukams yra įkaitinta geležim nudeginami snapeliai. Karvių ir kiaulių patinai yra kastruojami be nuskausminamųjų. Visi šie gyvūnai savo trumpą gyvenimą nugyvena labai blogomis sąlygomis, kai kurie iš jų yra taip varžomi, kad negali net apsisukti ar ištiesti sparno. Daugelis iš jų negauna tyro oro gurkšnio iki tada, kai yra grūdami į sunkvežimius košmariškam pasivažinėjimui iki skerdyklos, dažnai blogomis oro sąlygomis ir visada be maisto ir vandens. Skerdykloje jie yra pakabinami aukštyn kojom ir jų gerklės perpjaunamos, kol jie dar nepraradę sąmonės.

Dėl aplinkos. Šiuolaikiniai fabrikai palieka didžiulę skolą, kurią turės sumokėti ateinančios kartos. Gyvūnų auginimas dėl maisto apima daugiau nei pusę Amerikoje sunaudojamo vandens, ir yra didžiausias vandens teršėjas. Žmonių polinkis valgyti mėsą nuodija mūsų žemę, orą ir vandenį.

Dėl savęs. Vieninteliai du tyrinėtojai žmonijos istorijoje išgydę širdies ydą, didžiausią žudikę Amerikoje, naudojo vegetarizmą kaip dalį gydymo. Per daktarų Dean Ornish ir Caldwill Esselstyn programas, pacientai tapo „atsparūs širdies ydai“ (cituojant daktarą Esselstyn iš 1999m. rugpjūčio mėnesio „American Journal Of Cardiology“ žurnalo straipsnio), nes jų choresterolio kiekis kraujyje nukrito iki žemiau 150 (vidutinis vegano choresterolio kiekis yra 128), o tiek choresterolio turinčio žmogaus mirtis nuo širdies ydos dar niekada nebuvo užregistruota. Be to žmonės,
valgantys mėsos produktus, yra 40% jautresni vėžiui, ir padidėja rizika susirgti įvairiom ligom, kaip artritas, osteoparozė, diabetas, priepuoliai, apendicitas ir nutukimas. Mėsoje įvairūs chemikalai yra 14 kartų labiau koncentruoti nei augaliniam maiste.

Maitinantis vegetariškai, labai svarbu yra tinkamai subalansuota mitybą, kad butų gaunama pakankamai reikalingų medžiagų.

Lietuvoje galima nusipirkti apelsinų skonio sirupo „Feroglobin“, kuris tinkamas vegatarams, turi visokių vitaminų, taip pat (kas yra labai svarbu) – geležies.

Vegetarai teigia, kad valgant mėsą, organizme susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles, trumpina gyvenimą, daro žmogų dirglesnį ir piktesnį. Gyvūninės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairiausių priežasčių: ekonominių, sveikatos, religinių ir dėl mados. Vegetarai nevartoja alkoholio, nerūko.

Vegetarizmo tipai :

  Veganai – griežtas (visiškas) vegetaras – nevartoja jokių gyvūlinės kilmės maisto produktų. Amerikoje jų yra apie 2% visų vegetarų.

  Ovolaktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.

 Laktovegetarai – valgo pieną ir pieno produktus (propaguoja krišnajistai, vienuoliai trapistai).

 Semivegetarai ar iš dalies (pusiau) vegetarai – nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Vegetarizmo privalumai:

 Mažiau nutukusių žmonių.

 Mažesnė koronarinės širdies ligos rizika.

 Mažiau sergančiųjų hipertenzija.

 Vegetarai mažiau serga vidurių užkietėjimu (dėl skaidulinių medžiagų).

Vegetarizmo trūkumai:

 Mažina suvartojamo maisto kiekį.

 Vegetariškame maiste trūksta aminorūgščių, vit. B12, vit. D, kalcio, geležies.

Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja proporcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. Iš gyvulinio maisto (ypač mėsos) rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%. Nei piene, nei kiaušiniuose nėra pakankamai jonizuotos Fe. Fitino rūgštis, esanti košėse, reaguoja su augalų Fe ir sudaro netirpų junginį. Geležies deficitas atsiranda po 4 mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios (kepenyse, kaulų čiulpuose) geležies atsargos. Dėl to daugelyje pasaulio šalių maisto produktai papildomi Fe druskomis.

Vegetarams aktualus vitamino B12 trūkumas. Užsienyje vegetarams skirtas augalinis maistas užkrečiamas vit. B12 sintezuojančiais mikroorganizmais. Veganai turi vartoti vit. B12 praturtintą sojos pieną, košes.

Kalcio deficitas labai svarbus nevartojantiems pieno ir jo produktų. Augaliniuose maisto produktuose yra tik 1/10 žmogui reikalingo kalcio. Vartojant daug maisto skaidulų, blokuojama kalcio rezorbcija, dėl to veganai nuolat turi vartoti kalciu praturtintą sojos pieną ir sojos varškę.

Vegetarų mityba turėtų būti papildyta riešutiniu sviestu, džiovintais vaisiais, duona, grūdų patiekalais, saikingai saldumynais ir riebalais, nes augalinis maistas mažai kaloringas ir teikia nedaug energijos.

Gerai suplanuota vegetarinė dieta su įvairiais priedais gali aprūpinti organizmą įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Tik ar tokia dieta nulemia ilgaamžiškumą, ar labai gerą sveiktą dar nėra įrodyta.Neteisingos vegetarinės mitybos pasekmės:

 Dėl vitamino B12 ir geležies stokos išsivysto mažakraujystė.

 Dėl baltymų stokos – pasireiškia edemos, ascitai.

 Žmogus suliesėja iki visiško išsekimo.

 Mergaitėms ir moterims gali atsirasti antrinė amenorėja (pranyksta mėnesinės).

 Žmogui sutrinka psichika (nežino ką valgyti).

Truputis apie vegetarizmą iš istorinės pusės

Vegetarizmo istorija tokia pat sena, kaip ir žmonijos istorija. Nuomonė, kad vegetarizmas tėra XX amžiaus mada, yra visiškai nepagrįsta. Archeologiniai kasinėjimai Egipte, vienoje iš seniausių civilizacijų pasaulyje, parodė, kad papročiai ir senovės Egipto religija draudė valgyti mėsą. Senovės Graikijoje žmonės, norintys tapti atletais, mokėsi gimnazijose pagal ypatingą sistemą, kuri buvo pati efektyviausia ugdant fizinę jėgą ir ištvermę. Viena iš šio tikslo pasiekimo priemonių buvo griežta dieta ir apribota mityba. Jų kasdienis maistas buvo vynuogės, riešutai, sūris, kukurūzų duona. Pagrindinį Romos gladiatorių paros racioną sudarė miežių paplotėliai su alyvų aliejumi. Šis maistas tilpo jų delnuose.

Indijoje žmonės nuo seno skirstomi į kastas. Jų yra keturios. Trims pirmosioms kastoms – brahmanams, kšatrijams, prekijams religija draudžia vartoti mėsą. Mėsiškas maistas susijęs su nuodėmingumu ir teršalais, o augalinis – su dievobaimingumu ir pamaldumu. Vienas iš XIX a. rašytojų Džordžas Smitas rašė, kad Egipto žemdirbių ir darbininkų maistas panašus į kiniečių ir susideda iš žuvies, kuri yra daugiausia kaip priedas ir laikomas skanėstu, grubios kvietinės, sorų arba kukurūzų duonos ir agurkų, arbūzų, moliūgų, svogūnų, porų, pupų, žirnių, lubinų, lęšių, datulių ir t.t. Didelė šių daržovių dalis vartojamos nevirtos. Nilo
pasižymėjo didele jėga, stipriais raumenimis ir fiziniu bei dvasiniu grožiu.

Nepaisant to, kad žodis „vegetarizmas“ išpopuliarėjo palyginus neseniai, faktas yra tas, kad pirmieji žmonės žemėje maitinosi vien tik vaisiais ir būtent tai leido jiems gyventi tikroje harmonijoje su Gamta, apie tai liudija ir krikščionių šventraštis – Senasis Testamentas: „Dievas tarė: „Štai aš jums daviau visus, visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, kurie veda vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas“(Pr.1,29). O štai mėsos ir alkoholio vartojimo nurodymai Evangelijoje esą atsirado tik visuotinio Nikėjos susirinkimo metu (IV a.). Tas padaryta primygtinai prašant Romos imperatoriui Konstantinui, kuris žinomas kaip mėgėjas gerai pavalgyti. Vegetarizmo klausimas nedavė ramybės žmonėms ir seniau, Danielio pranašystės knygoje (Š.R.T.3.1991.P.319-320) aprašyti bandymai maitintis vegetariškai su keturiais vaikinais. Jie atsisakė ir vyno. Toks bandymas visiškai pasiteisino. Tie keturi vaikinai (Danielis, Ananijas, Misaėlis ir Azarijas, praminti kitais vardais – Baltasaru, Sidrakhu, Misakhu ir Abdenagu) pasirodė sveikesni ir išmintingesni už kitus, mitusius nuo karališkojo stalo valgiais – mėsa ir vynu. Tokie bandymai gana neblogai protokoluoti (su visais vaikinų vardais ir jų pakeitimais), išliko iki šių laikų, verti dėmesio.

Vegetarizmo klausimas rūpėjo ir antikos filosofams, mėsos nevalgė Pitagoras, Aristotelis, Seneka, Sokratas, Platonas. Pirmame mūsų eros amžiuje dar Plutarchas svarstė: „norisi paklausti, ką turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti?“. Manoma, kad paimti vėzdą į rankas žmogų privertė ledynmetis. Tačiau šiltuose kraštuose mėsos valgymo tradicijos neįsitvirtino, ir didžiąją dalį maisto vis vien sudarė augaliniai produktai.

Apskritai, didelė žmonijos dalis iki XX amžiaus mėsos produktus vartojo labai saikingai. Šiltuose kraštuose buvo daugiau vegetarų, šiaurėje – mėsa valgoma, bet kartu su vertingais augaliniais produktais, daržovėmis, vaisiais, kruopomis. Todėl ir yra įsitvirtinusi nuomonė, esą šiauriečiams mėsa būtina, tačiau ledynmetis juk jau seniai praėjo. Lietuvos gamta leidžia išsiversti iš užauginamo derliaus, sukaupti atsargų žiemai. Realios būtinybės valgyti gyvuliškos kilmės maistą jau seniai nėra, tačiau mitas uoliai palaikomas gyvulininkystės pramonės atstovų, nes skelbti garsiai vegetarizmo idėjas paprasčiausiai neapsimoka. Nepaisant to, vegetarų kiekis pasaulyje kasmet didėja.

Kalbant apie paskutiniuosius šimtmečius, verta paminėti, kad ir Centrinės bei Pietų Amerikos gyventojų maistas buvo paprastas: pusryčiams datulės su keliais gabaliukais duonos, pietums – virtos pupos, vakarienei – kruopų košė. Taip maitinosi ir uostuose dirbantys žmonės, kurie buvo stiprūs ir sveiki. Italai XIX a. maitinosi kaštonų putra, makaronais, kvietine duona, kukurūzų paplotėliais ir gėrė daugiausiai gryną vandenį. Rusų, lenkų ir lietuvių maistas – duona, bulvės, pienas, česnakai, svogūnai, agurkai, kopūstai, morkos, burokėliai ir gira. Jiems pakakdavo paties paprasčiausio maisto.

Anglų gydytoja Anna Kingsfort XX a. pradžioje rašė, kad mėsa maitinasi ne daugiau kaip 1/4 pasaulio gyventojų ir kaip tik tose šalyse, kur mėsa – pagrindinis gyventojų maistas, vyrauja skurdas, nusikaltimai ir ligos.

Kai daugumos pasaulio šalių gyventojai praeitame šimtmetyje dar valgė daug augalinio maisto, anglai jau vartojo daug jautienos, kiaulienos, kitos mėsos ir mažai augalinių produktų. Įprotis valgyti mėsą, nors tai žmonėms nenaudinga ir nepriklauso pagal biologinį tipą, greitai paplito Europoje ir Amerikoje. Tam įtakos turėjo gyvulininkystės ūkių industrializacija.

Nuo XIX a. visame pasaulyje kuriasi įvairios bendrijos, kurioms aktualus gyvūnų likimas, vegetarizmo klausimas. Jos bendradarbiauja, vienijasi, skelbia manifestus, apibrėžia gyvūnų teisių sąvoką ir už jas kovoja.

Yra atlikta įvairių ištvermės ir jėgos testų, tikrinančių skirtingai besimaitinančių žmonių fizinį pajėgumą. Ne kartą pasitvirtino faktas, kad vegetarai toli gražu nėra silpnesni už mėsos nevengiančius sportininkus. Gan įspūdingai atrodė G.Šatalovos 1988 m. eksperimentas atliktas kartu su savo bendraidėjininkais, tarp kurių buvo ir pacientai pagal jos natūralaus pasveikimo sistemą išsigydę sunkius susirgimus. Jie sėkmingai įveikė 500 km. todėl, jog maitinosi vien tik mažai baltymų bei mažai kalorijų turinčiu maistu. O gyvūninės kilmės baltymų šiame maiste nebuvo visiškai (norint įsisavint 10 gramų gyvulinės kilmės baltymų, organizmui reikia sudeginti 42 gramus vandens). Jos grupėje gėlo vandens suvartojimas neviršijo vieno litro per parą. O štai šiame žygyje dalyvavę gerai treniruoti sportininkai, kurie maitinosi labai kaloringu maistu ir suvartodavo po dešimt litrų per parą, iš grupės iškrito jau po 134 tojo kilometro…

Pirmosios vegetarų draugijos Europoje ėmė steigtis XIX a. pradžioje. Pirmoji įsikūrė Mančesteryje, pasivadinusi Vegetarian Society. Vegetarizmo idėjoms daug pasitarnavo Šopenhauerio etika, paremta gailestingumu, o Vagneris laikė vegetarizmą vienu iš svarbiausių žmonijos atsinaujinimo veiksnių.

Lietuvoje
vegetarizmo pradžia siejama su Vydūno minčių sklaida. Jo iniciatyva 1923 m. įsisteigė Vegetarų draugija Telšiuose. Jos veikloje dalyvavo daug moksleivių. Pasirodė šapirografu daugintas laikraštis „Širdies liepsna“. Draugija palaikė santykius su vegetarų organizacijomis kitose šalyse. 1927 m. Lietuvos universitete Kaune veiklą pradėjo Vegetarų būrelis.

Veganiškų patiekalų receptai

• Salotos

• Sriubos

• Maltiniai

• Troškiniai

• Ryžių patiekalai

• Makaronų patiekalai

• Sojos patiekalai

• Saldūs patiekalai

• Kiti patiekalai

Salotos

Pupelių salotos

100 g virtų pupelių (geltonų, rudų arba juodų), 100 g raugintų agurkų, 100 g pakepintų aliejuje svogūnų, truputis prieskoninės druskos, 100 g žalių morkų, sutarkuotų burokine tarka. Viską sumaišykite.

Pupelių salotos su grybais

stiklinė virtų baltų pupelių, 50 g džiovintų grybų, 2 galvutės svogūnų, šaukštas aliejaus.

Grybus išmirkykite, šiek tiek pavirkite. Tuomet smulkiai supjaustykite, pakepinkite su svogūnais. Gerai išmaišykite su pupelėmis.

Pomidorų salotos su daigais

Pusė stiklinės daigintų kviečių, pusė stiklinės daigintų žirnių, 3 šaukštai smulkintų petražolių lapų, 2 šaukštai smulkintų svogūnų laiškų, 4-5 vidutiniais gabaliukais supjaustyti pomidorai, šaukštas aliejaus, šaukštas citrinos sulčių, pagal skonį česnako, mėtų lapų. Viską gerai išmaišykite.

Šparaginių pupelių salotos

300 g šparaginių pupelių, žalias pomidoras, česnakas, aliejaus, žalumynų. pupeles išvirkite vandenyje. Supjaustykite česnaką, svogūną, sudėkite susmulkintus žalumynus, supjaustytą pomidorą, išvirtas pupeles, įpilkite šaukštą aliejaus, sumaišykite.

Pupelių salotos su pomidorais

100 g pupelių, 2 pomidorai, 2 svogūnai, petražolių, aliejaus, prieskonių.

Pupeles išvirkite, svogūnus pakepinkite aliejuje, pomidorus supjaustykite. Viską sumaišykite, įberkite petražolių, prieskonių.

Sriubos

Trumpai virta daržovių sriuba

Užvirus vandeniui, puodą nukaiskite ir dėkite 2 smulkiai supjaustytus, aliejuje pakepintus svogūnus, smulkiai supjaustytą kopūstą, 2 šiaudeliais sutarkuotas morkas, konservuotų žalių žirnelių arba kukurūzų, 2 skilteles smulkiai supjaustytų česnakų, žalių arba džiovintų prieskonių, žolių (porų, petražolių, salierų), taip pat galima įdėti kari (imbiero, česnako ir kt. prieskonių mišinys). Uždenkite ir palaikykite 5 min.

Sojos sriuba

150 g sojos, 2 didelis svogūnai, 3 skiltelės česnako, mairūno, paprikos, svogūno laiškų.

Soją mirkykite 12 val. tuomet išvirkite ir sumalkite. Svogūnus, česnako skilteles smulkiai supjaustykite ir pakepinkite aliejuje. Įberkite mairūno. Pakepintas daržoves ir sumaltą soją užpilkite 1 l verdančio vandens. Sriubą galite pagražinti smulkiai pjaustyta paprika, svogūnų laiškais, paskaninti konservuotais kukurūzais.

Ryžių sriuba su pomidorais

1 stiklinė biriai išvirtų ryžių, 1,5 l verdančio vandens, 1 stiklinė šiaudeliais sutarkuotų morkų, 150 g porų, prieskonių, druskos, šaukštas smulkiai supjaustyto česnako.

Išvirtus ryžius užpilkite verdančiu vandeniu. Kai ryžiai užvirs, dėkite morkas, česnaką, griežinėliais supjaustytus porus, įberkite prieskoninės druskos. Tuomet puodą uždenkite ir nukaistą palaikykite 15 min. Sriubą paskaninkite mėgiamais prieskoniais.

Barščiai

Burokėliai, morkos, salierai, bulvės, pomidorai, kopūstai, žalumynai, šaukštas krapų ar kmynų, kvepenčių pipirų, lauro lapas.

Burokėlius, morkas, salierus,smulkiai sukapoti, užpilti vandeniu, pasūdyti ir virti 5-7 min, įberti vieną šaukštelį krapų sėklų arba kmynų, įdėti kvepiančių pipirų, lauro lapų, po to griežinėliais supjaustytų bulvių. Kai tik vanduo su šakniavaisiais ir bulvėmis užvirs, dėti supjaustytus kopūstus, paprikas, griežinėliais supjaustytus pomidorus ar pomidorų sulčių, žalumynų ir prieskonių pagal skonį.

Maltiniai

Sojos maltiniai

Sojos faršo pakelis (geriau sojų dribsnių) 1/3 avižinių dribsnių (tinka ir kitokių rušių dribsniai ), grybai, morkos, svogūnai, kopūstai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2900 žodžiai iš 5771 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.