Vegetarizmas
5 (100%) 1 vote

Vegetarizmas

Turinys

1. Įžanga.

2. Turinys.

3. Problema, tikslai, uždaviniai, veiklos turinys, numatomi rezultatai.

4. Surinkta informacija: Apie vegetarizmą.

5. Vegetarizmo istorija.

6. Vegetariškų patiekalų receptai.

7. Išvados.

8. Naudota literatūra.

Problema:

1.Medžiagos rinkimas;

2.Medžiagos sutvarkymas;

3.Medžiagos pristatymas;

Tikslai:

1.Išsiaiškinti ar vegetrazimas yra populiarus tarp bendraamžių.

2.Supažindinti kitus su vegetrazimu.

3.Supažindinti su nesveika mityba.

Uždavinai:

1.Sužinoti kaip maitintis norint tapti vegetaru.

2.Suprasti vegetarizmo esmę.

Veiklos turinys:

1.Rinkau informacija aktualia tema, surinktą informaciją ir pristačiau klasės draugams.Numatomi razultatai:

1.Paaiškinti kas tai vegetarizmas ir papasakoti apie jo pliusus ir minusus.

2.Surinktos informacijos pristatymas.

Įžanga

Vegetarizmas

Vegetarizmas (angl. Vegetarian, lot. vegetarius – augalinis), mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos. Skiriamas griežtas vegetarizmas (valgomi vien augaliniai produktai) ir pusiau griežtas (valgomi ir kai kurie gyvūniniai produktai, pvz., pienas ir jo gaminiai).

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. 19 a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių – meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.

Dietinio vegetarizmo teorija pabrėžia mėsos nevalgymo svarbą sveikatai. JAV mokslininkai nustatė (1983 m.), kad augalinis maistas padeda išvengti daugelio paplitusių formų vėžio. Dietologas Džordžas Ozava (Osava, Japonija) rekoenduoja 7 griežtai vegetarines dietas, kurias sudaro grūdai ir jų produktai. Septintoji, vien grūdų, dieta skirta patiems sunkiausiems ligoniams. Vegetarai ilgiau gyvena. Pvz., Indijos šiaurėje gyvenantys griežti vegetarai hunzai yra ilgaamžiai.

Taigi, gyvulinės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairių priežasčių: sveikatos, religijos, ekonomijos, mados. Žmonių, nevalgančių mėsos, pieno produktų, kiaušinių, vis daugėja.




APIE VEGETARIZMĄ

Vegetaras yra žmogus, kuris nevalgo mėsos, žuvies ir kitų gyvų organizmų. Veganas – žmogus, kuris nevalgo ir kiaušinių, medaus, negeria pieno, t.t. Kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas yra būti vegetaru/veganu ar ne. Jei staigiai nustotum valgyti mėsą, gali sutrikti mityba arba bus per sunku ištverti be mėsos ir tuojau viską mesi. Tapus vegetaru, reikia stebėti sveikatą ir periodiškai tikrinti kraują. Bet jei viskas daroma teisingai, sveikata turėtų net pagerėti. Vegetarais žmonės tampa dėl gyvūnų, dėl gamtos ar dėl savęs. Apsispręsti gali padėti šie faktai:

Vien Amerikoje, kasmet maistui yra nužudomi 25 milijonai gyvūnų. Gyvūnų auginimas fabrikų fermose yra žiaurus ir ekologiškai niokojantis. Gyvūnų valgymas kenkia mūsų sveikatai, sukelia ligas ir negalavimus, tarp jų ir : širdies smūgį, priepolius, nutukimą, vėžį ir diabetą. Dėl gyvūnų. Su gyvūnais fabrikų fermose yra elgiamasi kaip su mašinomis. Nuo gimimo dienų viščiukams yra įkaitinta geležim nudeginami snapeliai. Karvių ir kiaulių patinai yra kastruojami be nuskausminamųjų. Visi šie gyvūnai savo trumpą gyvenimą nugyvena labai blogomis sąlygomis, kai kurie iš jų yra taip varžomi, kad negali net apsisukti ar ištiesti sparno. Daugelis iš jų negauna tyro oro gurkšnio iki tada, kai yra grūdami į sunkvežimius košmariškam pasivažinėjimui iki skerdyklos, dažnai blogomis oro sąlygomis ir visada be maisto ir vandens. Skerdykloje jie yra pakabinami aukštyn kojom ir jų gerklės perpjaunamos, kol jie dar nepraradę sąmonės.

Dėl aplinkos. Šiuolaikiniai fabrikai palieka didžiulę skolą, kurią turės sumokėti ateinančios kartos. Gyvūnų auginimas dėl maisto apima daugiau nei pusę Amerikoje sunaudojamo vandens, ir yra didžiausias vandens teršėjas. Žmonių polinkis valgyti mėsą nuodija mūsų žemę, orą ir vandenį.

Dėl savęs. Vieninteliai du tyrinėtojai žmonijos istorijoje išgydę širdies ydą, didžiausią žudikę Amerikoje, naudojo vegetarizmą kaip dalį gydymo. Per daktarų Dean Ornish ir Caldwill Esselstyn programas, pacientai tapo „atsparūs širdies ydai“ (cituojant daktarą Esselstyn iš 1999m. rugpjūčio mėnesio „American Journal Of Cardiology“ žurnalo straipsnio), nes jų choresterolio kiekis kraujyje nukrito iki žemiau 150 (vidutinis vegano choresterolio kiekis yra 128), o tiek choresterolio turinčio žmogaus mirtis nuo širdies ydos dar niekada nebuvo užregistruota. Be to žmonės,
valgantys mėsos produktus, yra 40% jautresni vėžiui, ir padidėja rizika susirgti įvairiom ligom, kaip artritas, osteoparozė, diabetas, priepuoliai, apendicitas ir nutukimas. Mėsoje įvairūs chemikalai yra 14 kartų labiau koncentruoti nei augaliniam maiste.

Maitinantis vegetariškai, labai svarbu yra tinkamai subalansuota mitybą, kad butų gaunama pakankamai reikalingų medžiagų.

Lietuvoje galima nusipirkti apelsinų skonio sirupo „Feroglobin“, kuris tinkamas vegatarams, turi visokių vitaminų, taip pat (kas yra labai svarbu) – geležies.

Vegetarai teigia, kad valgant mėsą, organizme susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles, trumpina gyvenimą, daro žmogų dirglesnį ir piktesnį. Gyvūninės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairiausių priežasčių: ekonominių, sveikatos, religinių ir dėl mados. Vegetarai nevartoja alkoholio, nerūko.

Vegetarizmo tipai :

  Veganai – griežtas (visiškas) vegetaras – nevartoja jokių gyvūlinės kilmės maisto produktų. Amerikoje jų yra apie 2% visų vegetarų.

  Ovolaktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.

 Laktovegetarai – valgo pieną ir pieno produktus (propaguoja krišnajistai, vienuoliai trapistai).

 Semivegetarai ar iš dalies (pusiau) vegetarai – nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Vegetarizmo privalumai:

 Mažiau nutukusių žmonių.

 Mažesnė koronarinės širdies ligos rizika.

 Mažiau sergančiųjų hipertenzija.

 Vegetarai mažiau serga vidurių užkietėjimu (dėl skaidulinių medžiagų).

Vegetarizmo trūkumai:

 Mažina suvartojamo maisto kiekį.

 Vegetariškame maiste trūksta aminorūgščių, vit. B12, vit. D, kalcio, geležies.

Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja proporcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. Iš gyvulinio maisto (ypač mėsos) rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%. Nei piene, nei kiaušiniuose nėra pakankamai jonizuotos Fe. Fitino rūgštis, esanti košėse, reaguoja su augalų Fe ir sudaro netirpų junginį. Geležies deficitas atsiranda po 4 mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios (kepenyse, kaulų čiulpuose) geležies atsargos. Dėl to daugelyje pasaulio šalių maisto produktai papildomi Fe druskomis.

Vegetarams aktualus vitamino B12 trūkumas. Užsienyje vegetarams skirtas augalinis maistas užkrečiamas vit. B12 sintezuojančiais mikroorganizmais. Veganai turi vartoti vit. B12 praturtintą sojos pieną, košes.

Kalcio deficitas labai svarbus nevartojantiems pieno ir jo produktų. Augaliniuose maisto produktuose yra tik 1/10 žmogui reikalingo kalcio. Vartojant daug maisto skaidulų, blokuojama kalcio rezorbcija, dėl to veganai nuolat turi vartoti kalciu praturtintą sojos pieną ir sojos varškę.

Vegetarų mityba turėtų būti papildyta riešutiniu sviestu, džiovintais vaisiais, duona, grūdų patiekalais, saikingai saldumynais ir riebalais, nes augalinis maistas mažai kaloringas ir teikia nedaug energijos.

Gerai suplanuota vegetarinė dieta su įvairiais priedais gali aprūpinti organizmą įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Tik ar tokia dieta nulemia ilgaamžiškumą, ar labai gerą sveiktą dar nėra įrodyta.Neteisingos vegetarinės mitybos pasekmės:

 Dėl vitamino B12 ir geležies stokos išsivysto mažakraujystė.

 Dėl baltymų stokos – pasireiškia edemos, ascitai.

 Žmogus suliesėja iki visiško išsekimo.

 Mergaitėms ir moterims gali atsirasti antrinė amenorėja (pranyksta mėnesinės).

 Žmogui sutrinka psichika (nežino ką valgyti).

Truputis apie vegetarizmą iš istorinės pusės

Vegetarizmo istorija tokia pat sena, kaip ir žmonijos istorija. Nuomonė, kad vegetarizmas tėra XX amžiaus mada, yra visiškai nepagrįsta. Archeologiniai kasinėjimai Egipte, vienoje iš seniausių civilizacijų pasaulyje, parodė, kad papročiai ir senovės Egipto religija draudė valgyti mėsą. Senovės Graikijoje žmonės, norintys tapti atletais, mokėsi gimnazijose pagal ypatingą sistemą, kuri buvo pati efektyviausia ugdant fizinę jėgą ir ištvermę. Viena iš šio tikslo pasiekimo priemonių buvo griežta dieta ir apribota mityba. Jų kasdienis maistas buvo vynuogės, riešutai, sūris, kukurūzų duona. Pagrindinį Romos gladiatorių paros racioną sudarė miežių paplotėliai su alyvų aliejumi. Šis maistas tilpo jų delnuose.

Indijoje žmonės nuo seno skirstomi į kastas. Jų yra keturios. Trims pirmosioms kastoms – brahmanams, kšatrijams, prekijams religija draudžia vartoti mėsą. Mėsiškas maistas susijęs su nuodėmingumu ir teršalais, o augalinis – su dievobaimingumu ir pamaldumu. Vienas iš XIX a. rašytojų Džordžas Smitas rašė, kad Egipto žemdirbių ir darbininkų maistas panašus į kiniečių ir susideda iš žuvies, kuri yra daugiausia kaip priedas ir laikomas skanėstu, grubios kvietinės, sorų arba kukurūzų duonos ir agurkų, arbūzų, moliūgų, svogūnų, porų, pupų, žirnių, lubinų, lęšių, datulių ir t.t. Didelė šių daržovių dalis vartojamos nevirtos. Nilo
pasižymėjo didele jėga, stipriais raumenimis ir fiziniu bei dvasiniu grožiu.

Nepaisant to, kad žodis „vegetarizmas“ išpopuliarėjo palyginus neseniai, faktas yra tas, kad pirmieji žmonės žemėje maitinosi vien tik vaisiais ir būtent tai leido jiems gyventi tikroje harmonijoje su Gamta, apie tai liudija ir krikščionių šventraštis – Senasis Testamentas: „Dievas tarė: „Štai aš jums daviau visus, visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, kurie veda vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas“(Pr.1,29). O štai mėsos ir alkoholio vartojimo nurodymai Evangelijoje esą atsirado tik visuotinio Nikėjos susirinkimo metu (IV a.). Tas padaryta primygtinai prašant Romos imperatoriui Konstantinui, kuris žinomas kaip mėgėjas gerai pavalgyti. Vegetarizmo klausimas nedavė ramybės žmonėms ir seniau, Danielio pranašystės knygoje (Š.R.T.3.1991.P.319-320) aprašyti bandymai maitintis vegetariškai su keturiais vaikinais. Jie atsisakė ir vyno. Toks bandymas visiškai pasiteisino. Tie keturi vaikinai (Danielis, Ananijas, Misaėlis ir Azarijas, praminti kitais vardais – Baltasaru, Sidrakhu, Misakhu ir Abdenagu) pasirodė sveikesni ir išmintingesni už kitus, mitusius nuo karališkojo stalo valgiais – mėsa ir vynu. Tokie bandymai gana neblogai protokoluoti (su visais vaikinų vardais ir jų pakeitimais), išliko iki šių laikų, verti dėmesio.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1732 žodžiai iš 5771 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.