Vegetarizmas
5 (100%) 1 vote

Vegetarizmas

1121

Turinys

Įvadas

Vegetarinės mitybos ypatumai

Vegetarizmo privalumai

Vegetarizmo trūkumai

Gydymas vegetarizmu

Ar lietuviams genetiškai priimtinas vegetarizmas?

Išvados

Literatūriniai šaltiniai

Įvadas

Vegetarizmas (angl. Vegetarian, lot. vegetarius – augalinis), mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos. Skiriamas griežtas vegetarizmas (valgomi vien augaliniai produktai) ir pusiau griežtas (valgomi ir kai kurie gyvūniniai produktai, pvz., pienas ir jo gaminiai).

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. 19 a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių – meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.

Pasak fiziologinio vegetarizmo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašus ne į mėsėdžius gyvūnus, kurių trumpas žarnynas greičiau šalina pūvančias ir nuodingas mėsos atliekas, o į žolėdžius. Kadaise žmogui gyvulinis maistas buvo vien laikinas augalinio pakaitalas.

Švedų ir vokiečių mokslininkai tyrimais paneigė įsigalėjusią nuomonę, kad augalinio maisto baltymai esą menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos 8 amino rūgštys. Augaluose yra daugiau maistinės energijos negu mėsoje ir kt. gyvūniniuose produktuose.

Dietinio vegetarizmo teorija pabrėžia mėsos nevalgymo svarbą sveikatai. JAV mokslininkai nustatė (1983 m.), kad augalinis maistas padeda išvengti daugelio paplitusių formų vėžio. Dietologas Džordžas Ozava (Osava, Japonija) rekoenduoja 7 griežtai vegetarines dietas, kurias sudaro grūdai ir jų produktai. Septintoji, vien grūdų, dieta skirta patiems sunkiausiems ligoniams. Vegetarai ilgiau gyvena. Pvz., Indijos šiaurėje gyvenantys griežti vegetarai hunzai yra ilgaamžiai.

Taigi, gyvulinės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairių priežasčių: sveikatos, religijos, ekonomijos, mados. Žmonių, nevalgančių mėsos, pieno produktų, kiaušinių, vis daugėja.

Vegetarinės mitybos ypatumai

Mėsos ypatumas tas, kad ji turi baltymų ir riebalų, o angliavandenių – nė kiek. Ji turi daug baltymų, bet kaip tik baltymų žmogui daug nereikia. Augalinio maisto ypatumas tas, kad jis, priešingai, pasižymi angliavandenių gausa, o drauge turi baltymų ir riebalų. Augaliniai riebalai ir baltymai duoda organizmui tą patį, ką ir mėsos baltymai. Mėsa virškinama skrandyje, augalinis maistas – žarnyne. Mėsiškas valgis išbūna skrandyje 3-3,5 valandas ir beveik visas įsiurbiamas į kraują. Skrandžiui tuštėjant, atsiranda alkio jausmas. Mėsos mėgėjai turi valgyti maždaug kas 3-3,5 valandas.

Augalinis maistas išbūna skrandyje neilgai ir po valandos pereina į žarnyną, kur įsiurbiamas lėtai, per kokias 6-7 ar net daugiau valandų. Maistingąsias sultis augalinis maistas išskiria tik praėjus valandai po valgio ir daro tai ilgai ir pamažu, todėl vegetarai valgo gerokai rečiau ir dirba tolygiau, ilgai neprarasdami jėgų. Mėsos likučių į žarnyną patenka labai mažai. Žarnynas nėra pakankamai sudirginamas, todėl jame mėsa užstringa ilgam, sudarydama užtvaras, sukeldama vidurių užkietėjimą ir puvimo procesą – paprastai kaip tik šitais dalykais skundžiasi tie, kurie valgo daug mėsos. Augalinis maistas energingai sudirgina žarnyną, ir virškinimas vyksta kuo normaliausiai. Svarbiausia mėsos teikiama nauda yra ta, kad ji greitai įsisavinama ir organizmą nedelsiant užlieja sotumo banga. Mėsa sužadina organizmą, tačiau tai klaidingai laikoma jėgos antplūdžiu ir dažniausiai nepastebima einančio iš paskos vangumo, nes jį maskuoja vynas, tabakas, kava. Svarbiausia netiesa apie mėsą – esą ji duoda jėgos ir jos baltymai žmogaus organizmui yra būtinai reikalingi. Buvo sudarytos trys skirtingos bandomosios grupės: vieną sudarė 5 profesoriai, antrą – 13 kareivių ir trečią – 8 studentai atletai 24 – 27 metų amžiaus. Jų maiste baltymų kiekis buvo sumažintas iki minimumo, ir bandymas truko 6 mėnesius. Suvartojamų baltymų kiekis sumažėjo iki 50 ir netgi 34 g per dieną, bet visi eksperimento dalyviai jautėsi neįprastai gerai. Šie bandymai patvirtino daugelio higienistų įžvalgą, kad normaliai žmogaus mitybai baltymų reikia gerokai mažiau, nei yra nustatyta dabar.

Išvada, ko gero, būtų tokia: baltymai žmogui yra būtini, tačiau jų maiste neturėtų būti daug, nes jų įsisavinimui organizmas sudegina daug energijos, todėl žmogus silpsta. Kad ir kaip svarbūs būtų baltymai žmogaus mityboje, jis turi būti tik ,,prieskonis’’, jokiu būdu ne svarbiausia maisto dalis. Svarbiausias mėsos trūkumas tas, kad jos baltymai nėra švarūs, jie visada susijungę su kenksmingomis kraujui ir žmogaus sveikatai priemaišomis.

Bet kokio gyvo padaro kūne be gyvų ląstelių visuomet yra ir suirusių, jau negyvų; gyvuliui netekus gyvybės, irimo procesas pagreitėja, o
pirmiausia jį skatina kenksminga šlapimo rūgštis, kuri kartu su mėsa patenka į žmogaus skrandį, paskui į kraują, nuodydama jį ir sukeldama kraujotakos sutrikimus, daugelį ligų ir pernelyg anksti ligotą senatvę.

Žmogaus organimą šlapimo rūgštis veikia dvejopai. Pirma, ji trikdo kraujotaką užkimšdama kapiliarus, kelia kraujospūdį dirgindama nervų sistemą ir stabdo bendrą medžiagų apykaitą. Antra, ji susikaupia įvairiose organizmo vietose, ardydama audinius ir sukeldama įvairius lokalinius susirgimus. Šlapimo rūgštis ypač blogai veikia smegenis, keldama spaudimą ir tapdama migrenos, psichinių sutrikimų, melancholijos, epilepsijos priepuolių ir kitų ligų priežastimi.

Augaliniai baltymai neturi jokių kenksmingų priemaišų ir suvirškinus juos į kraują patenka tik naudingos ir reikalingos medžiagos.

Vegetarizmo privalumai

Augalinio maisto pranašumai būtų tokie: šiame maiste gausu skaidulinių medžiagų (celiuliozės, hemiceliuliozės, lignino, pektino ir kt.), kurių nėra gyvulinės kilmės maiste ir kurių trūkumas yra ligų (vėžio, cukrinio II tipo diabeto, vidurių užkietėjimo ir kt.) bei patologinių būsenų (dislipoproteinemijų ir jų nulemtos aterosklerozės, koronarinės širdies ligos) viena priežasčių. Skaidulinių maisto medžiagų poveikis žmogaus organizmui įvairus: jos neutralizuoja amoniaką, sunkiuosius metalus, pašalina cholesterolio ir tulžies rūgščių perteklių, mažina angliavandenių (cukrų) rezorbciją žarnyne. Augalinės kilmės maisto produktuose būna daug kalio, kalcio, magnio, natrio. Šios mineralinės medžiagos šarmina žmogaus organizmo vidinę terpę. Be to, augaliniame maiste gausu vitaminų C, P, fitoncidų, organinių rūgščių. Augaliniame maiste nėra cholesterolio. Valgant šarminantį poveikį turintį maistą (daržoves, vaisius, uogas, geriant jų sultis), rečiau susergama inkstų ligomis, podagra. Tad vegetarinė mityba fiziologiškesnė, kadangi šarminančiai veikia vidinę terpę, neslopina imuniteto, todėl vegetarai ilgiau gyvena.

Viena vegetarizmo atmainų yra žalių augalinių produktų ar patiekalų valgymas. Termiškai neapdorotas augalinis maistas turi daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, esti malonus žalių daržovių ir vaisių skonis, grečiau pasisotinama, geriau stimuliuojama kramtomojo aparato ir žarnyno veikla. Žalios daržovės ir vaisiai – tai vienas nutukimo gydymo būdų: alkis greitai nuslopinamas ir energijos gaunama nedaug. Rekomenduojamos tokios mažai kaloringos daržovės: agurkai, žiediniai, Briuselio, baltagūžiai kopūstai, brokoliai, patisonai, moliūgai, aguročiai, gelteklės, cikorinės salotos. Šių daržovių galima valgyti daug. Burokėlių, morkų, bulvių kiekis ribojamas.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1211 žodžiai iš 2287 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.