Vegetarizmas
5 (100%) 2 votes

Vegetarizmas



Pagal „Tarptautinių žodžių žodyną“ vegetarizmas – maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema. O vegetaras [ angl. vegetarian < lot. vegetarius – augalinis] – žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos. O tiksliau, vegetaras yra žmogus, kuris nevalgo mėsos, žuvies ir kitų gyvų organizmų. Bet jei nuspręsi tapti vegetaru/veganu (-e), reikia pradėti nuo vegetarizmo, ir pratintis po truputį. Jei staigiai nustosite valgyti mėsą, gali sutrikti mityba arba bus per sunku ištverti be mėsos ir tuojau viską mesi. Prie vegetarizmo geriausia pratintis nuo mažens, nes suaugusiems tai gali atsiliepti sveikatai. Tapus vegetaru, reikia stebėti sveikatą ir periodiškai tikrinti kraują. Bet jei viskas daroma teisingai, sveikata turėtų net pagerėti. Vegetarais žmonės tampa dėl gyvūnų, dėl gamtos ar/ir dėl savęs. Dėl gyvūnų. Vegetarizmo idėjų ištakomis laikomos indų Vedų knygos.

Vien Amerikoje, kasmet maistui yra nužudomi 25 bilijonai gyvūnų.

Su gyvūnais fabrikų fermose yra elgiamasi kaip su mašinomis. Nuo gimimo dienų viščiukams yra įkaitinta geležim nudeginami snapeliai. Visi šie gyvūnai savo trumpą gyvenimą nugyvena labai blogomis sąlygomis, kai kurie iš jų yra taip varžomi, kad negali net apsisukti ar ištiesti sparno. Daugelis iš jų negauna tyro oro gurkšnio iki tada, kai yra grūdami į sunkvežimius košmariškam pasivažinėjimui iki skerdyklos, dažnai blogomis oro sąlygomis ir visada be maisto ir vandens. Skerdykloje jie yra pakabinami aukštyn kojom ir jų gerklės perpjaunamos, kol jie dar nepraradę sąmonės.

Dėl aplinkos. Šiuolaikiniai fabrikai palieka didžiulę skolą, kurią turės sumokėti ateinančios kartos. Gyvūnų auginimas dėl maisto apima daugiau nei pusę Amerikoje sunaudojamo vandens, ir yra didžiausias vandens teršėjas. Žmonių polinkis valgyti mėsą nuodija mūsų žemę, orą ir vandenį.

Dėl savęs. Vieninteliai du tyrinėtojai žmonijos istorijoje išgydę širdies ydą, didžiausią žudikę Amerikoje, naudojo vegetarizmą kaip dalį gydymo. Per daktarų Dean Ornish ir Caldwill Esselstyn programas, pacientai tapo „atsparūs širdies ydai“ (cituojant daktarą Esselstyn iš 1999m. rugpjūčio mėnesio „American Journal Of Cardiology“ žurnalo straipsnio), nes jų choresterolio kiekis kraujyje nukrito iki žemiau 150 (vidutinis vegano choresterolio kiekis yra 128), o tiek choresterolio turinčio žmogaus mirtis nuo širdies ydos dar niekada nebuvo užregistruota. Be to žmonės, valgantys mėsos produktus, yra 40% jautresni vėžiui, ir padidėja rizika susirgti įvairiom ligom, kaip artritas, osteoparozė, diabetas, priepuoliai, apendicitas ir nutukimas. Mėsoje įvairūs chemikalai yra 14 kartų labiau koncentruoti nei augaliniam maiste.

Maitinantis vegetariškai, labai svarbu yra tinkamaisubalansuoti mitybą, kad butų gaunama pakankamai reikalingų medžiagų.

Vegetarai yra skirstomi į kelias grupes:

Veganai – naudoja tik augalinės kilmės maistą (javus, pupeles, šakniavaisius, daržoves, vaisius, uogas). Vengiama visų gaminių, pagamintų naudojant gyvulinės kilmės produktus (pvz., apavo ir rūbų iš odos, kailių)

Frugivorai – veganai, leidžiantys augalams pereiti visus augimo ciklus ir valgantys tik augalų derlių: vaisius, uogas, grūdus, riešutus, daržoves.

Frutarai – naudoja tik vaisius.

Ovo-lakto vegetarai – į savo vegetariška dietą įtraukia pieno produktus (lot. lac – pienas) ir kiaušinius (lot. ovum – kiaušinis).

Lakto vegetarai – įtraukia tik pieno produktus.

Ovo vegetarai – naudoja kiaušinius.

Pusiau vegetarai (žuvų vegetarai) – valgo visus augalinius produktus ir žuvį bei jūros gėrybes.

Vegetarizmo priežastys

Žmonės tampa vegetarais dėl įvairių priežasčių. Kai kurie pasirenka tokį kelią dėl religinių ar dvasingumo reikalavimų.

Kai kurios religijos rekomenduoja nenaudoti mėsos. Kiti vegetarai pasirenka vegetarizmą dėl savo „filosofinių“ pažiūrų. Dalis jų mano, kad valgyti kitus gyvulius yra neetiška dėl šiuolaikinės maisto pramonės praktikų, nes komerciškai gyvuliai auginami ir apdorojami nutolusiomis nuo natūralių sąlygomis.

Kita dalis pasirenka vegetarizmą, nes yra susirūpinę dėl, jų manymu, žalingo mėsos industrijos poveikio aplinkai. Mėsos gamybai daugiau žemės, vandens ir energijos, nei tam pačiam baltymų kiekiui išgauti iš pasėlių ploto. Pvz., iš vieno hektaro žemės galima gauti 280 kg jautienos arba 11200 kg sojos pupelių. Išgauti 1 kg baltymų iš pramoniniu būdu gaminamos mėsos reikia 50000 litrų vandens. Tokiam pat kiekiui išgauti iš pupelių reikėtų tik 300 litrų vandens. Daržovių laukai į atmosferą išskiria žymiai mažiau azoto negu mėsos, kiaušinių ir pieno pramonės įmonės. Dėl didelio mėsos poreikio, mėsos produkcija išsiplėtojo nuo mažų šeimyninių fermų iki didelių agronominio tipo sistemų, kurios turi didesnį poveikį aplinkai.

Dalis vegetarų tokią mitybą pasirenka „dėl sveikatos“. Vegetarų paprastai mažesnė kūno masė, mažesnis cholesterolio kiekis ir kraujospūdis, nei žmonių, valgančių įvairų maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos, palyginus su nevegetarais. Kita vertus vegetariška dieta statistiškai neįtakoja ilgaamžiškumo; ilgesnę vegetarų gyvenimo trukmę dažniausiai lemia jų aukštesnė socialinė –
ekonominė padėtis ir retesni kenksmingi įpročiai (pvz., vegetarai paprastai rečiau rūko). Dalis vegetarų renkasi tokią dietą dėl kituose maisto produktuose galimų hormonų ar kitų chemikalų didesnių kiekių. Soja, grūdai, sėklos, ir daržovės turi naudingų medžiagų, pvz., fitoestrogenų, kurie turi antivėžinių savybių. Mėsoje randama kenksmingų medžiagų – nitrozaminų, kurie paskatina vežį.

Gamtoje augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai sudaro vadinamąsias mitybines grandines (kas kuo minta). Dėl energijos nuostolių žemesnės ekologinės grandies organizmų (tarkim, augalų) yra gerokai daugiau nei jais mintančių žolėdžių gyvūnų. Šiuos žolėdžius medžiojančių plėšrūnų turi būti dar mažiau. Jei jais savo ruožtu minta kokie nors dar stambesni grobuonys, šių ekologinė sistema gai išlaikyti visiškai nedaug. Suėdus auką, tik apie 10 procentų joje buvusios energijos pereina plėšrūnui. Todėl ekologiškai naudinga nusileisti viena mitybine grandimi žemyn. Žmogaus kaukolės (maži žandikauliai) ir dantų sandara (rudimentinės iltys ir platūs krūminiai dantys) nepanaši į mėsėdžių gyvūnų. Santykinai ilgas žmogaus žarnynas taip pat labiau būdingas ne mėsa mintantiems gyvūnams, kadangi plėšrūnų jis būna trumpas.

Vegetarinė dieta

Indijoje naudojami ženklai, skirti vegetariškų ir nevegetariškų produktų žymėjimui. Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad norint išgauti pakankamus kiekius baltymų reikia naudoti mėsos ir pieno produktus. Tačiau toks teigimas nėra nepagrįstas. Organizmą galima patenkinti visomis reikalingomis medžiagomis į dieta įtraukiant įvairų augalinį maistą.

Nors vegetariška dieta gali būti visiškai sveika, ji taip pat gali sukelti problemų. Apribojant mėsinius ir pieno produktus gali susidaryt tam tikrų maistingų medžiagų trūkumas jeigu jos nėra išgaunamos iš kitų maisto šaltinių. Problemas gali sukelti nepakeičiamų riebalinių rūgščių bei vitaminų B2, B12, D, geležies, kalcio, ir cinko stoka. Taip pat, itin svarbu, kad į dietą būtų įtraukta pakankamai baltymų iš įvairių šaltinių, nes kitaip nebus išgaunamos visos kūnui reikalingos amino rūgštys. Valgant įvairų baltymų turintį maistą tai nesukelia didelių problemų, bet jeigu baltymai yra išgaunami tik iš pupelių ar vien tik ryžių, kūnui nėra suteikiamos visos reikalingos amino rūgštys, ir gali atsirasti amino rūgšties stoka.

Pupelės turi mažai metionino ir triptofano, bet turi pakankamai izoleucino ir lizino. Ryžiai turi limituotą kiekį izoleucino ir lizino, bet turi pakankamus kiekius metionino ir triptofano. Valgant pupeles ir ryžius kūnas gauna visas reikalingas maistines amino rūgštis.

Balansuota dieta yra itin svarbi užtikrinant visų maistinių medžiagų pakankamumą. Tokia dieta yra pasiekiama valgant įvairų maistą, išgaunant baltymus iš kelių šaltinių, ir naudojant pakankamai angliavandenių ir lipidų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1288 žodžiai iš 4165 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.