Vegetarizmas1
5 (100%) 1 vote

Vegetarizmas1

Tikslai

1. Mokisiuosi atskirti tinkamą informaciją.

2. Sužinosiu kas yra vegetarizmas.

3. Sužinosiu iš kur atsirado vegetarizmas.

4. Domėsiuosi kuo naudingas ir kuo nenaudingas vegetarizmas.

5. Daugiau sužinosiu apie vegetarišką maistą.

Įvadas

Vegetarizmas rytuose nuo seno siejamas su sveika givensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas ęsas fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propoguoja visos didžiosios religijos. XIXa. pr. Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L.Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių-meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.

Pasak fiziologo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašus ne į mėsėdžius gyvūnus, kurių trumpos žarnos greičiau šalina pūvančias ir nuodingas mėsos atliekas, o į žolėdžius. Kadaise žmogui gyvulinis maistas buvo vien laikinas, augalinio pakaitalas.

Vegetarai buvo graikų matematikas Pitagoras, italų renesanso atstovas L. Da Vinčis , anglų mokslininkas N. Niutonas, liet. Filosofas ir rašytojas Vydūnas. 1842m. Įkurta Britanijos, XXa. pr.- Europos ir pasaulio vegetarų sąjungos. XXa. pr. Lietuvoje buvo labai paplitęs su tolstojyste, svarbus ekonomiškai. Europoje ir Amerikoje, kur suvalgoma daug mėsos, kasmet 1 žmogui reikia 1t grūdų (90% – gyvuliams šerti) , o Afrikoje ir Azijoje, kur maistas daugiausia augalinis pakanka 200kg grūdų. 250g mėsos pagaminti reikia sušerti gyvuliams 4kg grūdų. Vegetarui jų pakanka mėnesiui.

Vegetarizmo rūšys

Vegetarizmas tai mityba vien augaliniu maistu. Dabar labiau paplitęs laktovegetarizmas, kai maitinamasi augaliniu maistu ir išdalies gyvulinės kilmės maistu: pienu, sviestu, kiaušiniais. Vegenai tai griežti(visiški) vegetarai-nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų. Amerikoje jų yra apie 2% visų vegetarų. Ovolaktovegetarai-nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną. Semivegetarai ar i dalies (pusiau) vegetarai – nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Kaip pradėti

Pradedančiam vegetarui tikrai neverta visiškai atsisakyti mėsos ir kitų gyvulinių produktų. Pradėti reikia pamažu. Iš pradžių atsisakoma raudonos mėsos, ir tik vėliau, kai žmogus jau nebejaučia didelio mėsos poreikio, iš valgiaraščio išbraukiama vištiena ir žuvis. Tai jau šuolis į vegetarų pasaulį.Kai kuriems pradedantiesiems mėsos vis dėlto norisi. Tačiau dažniausiai jos pasigendama ne todėl, kad organizmui trūktų kokių nors maisto medžiagų: tiesiog trokštama pajusti anksčiau tokį įprastą mėsos skonį, ilgimasi tam tikrų jos valgymo ritualų. Pavyzdžiui, Švedijoje per Kalėdas tradiciškai ruošiami mėsos kukuliai. Stebėtai vegetarų šeimai nepaprastai jų trūko. Bet išeitį visuomet galima rasti: mėsos kukulius pakeitė mėsos skonio kukuliai iš sojų.Mėsos pakaitalų, kurių galima rasti beveik visose parduotuvėse, skonis labai panašus į tikros mėsos skonį. Iš jų pagaminti patiekalai tikrai gali numalšinti apskrudusio kepsnio ar riebaus maltinuko ilgesį.Vis dėlto diskusijos apie vegetariškos mitybos ypatumus netyla iki šiol. Mokslininkai nagrinėja įvairius vegetariškos mitybos niuansus, aiškinasi jos įtaką gyvensenai. Atrandama naujų faktų, iškeliama naujų hipotezių. Vieni teigia, kad būtina kruopščiai susidaryti valgytinų produktų sąrašą ir nusistatyti vartotiną jų kiekį. Kiti mano, kad reikia tiesiog iki soties valgyti įvairaus vegetariško maisto, t. y. daržovių, vaisių, grūdų ir ankštinių augalų. Taigi griežtų nuostatų nėra: svarbiausia elgtis protingai, įsiklausyti į savo organizmo poreikius, stebėti savijautą ir nuotaiką. Įvertinę savo tikslus, norus ir galimybes, vegetarišką valgiaraštį pasirinkti turime patys.

Žmogus, išbraukęs iš savo valgiaraščio mėsą ir jos produktus, privalo itin atidžiai rinktis maistą: organizmas turi gauti reikiamą kiekį vitaminų, mineralinių ir kitų būtinų medžiagų.Kuo pakeisti mėsos baltymus? Kiek valgyti grūdų ir augalinio margarino, kad nervų sistemai nepritrūktų B grupės vitaminų?Maistingosios medžiagos skiriamos į penkias grupes: tai angliavandeniai, baltymai, riebalai (įskaitant aliejų), vitaminai ir mineralai. Žmogui taip pat būtinos skaidulos ir vanduo. Norint gerai jaustis, reikia visų šių medžiagų, tik, žinoma, skirtingo jų kiekio, pavyzdžiui, 250 gramų angliavandenių ir mažiau nei 2 mikrogramų vitamino B12 per dieną. Bet kuris maistas turi įvairių maistingųjų medžiagų (yra tik keletas išimčių, pavyzdžiui, grynas cukrus ar druska). Mėsoje gausu baltymų, riebalų, yra vitaminų B ir mineralų (daugiausia geležies, cinko, kalio ir fosforo). Žuvyje, be minėtų medžiagų, gausu vitaminų A, E ir D bei jodo. Norėdamas gauti išvardytų maistinių medžiagų, mėsos atsisakęs žmogus privalo vartoti reikiamą kiekį labai įvairaus vegetariško maisto.



Baltymai

Per dieną
žmogui vidutiniškai reikia 50 gramų baltymų. Jų vegetarai gali gauti iš šių produktų:riešutų – lazdyno, migdolų, bertoletijų, anakardžių, graikinių ir kitų;sėklų – sezamo, linų, saulėgrąžų, moliūgų;ankštinių daržovių – pupų, žirnių, žemės riešutų, lęšių;grūdų – kviečių (miltai, duona, makaronai), miežių, rugių, avižų, sorų, kukurūzų, ryžių;sojų – sojų varškės (tofu), tekstūruotų augalinių baltymų, sumuštinių su sojų mėsa, sojų pieno; pieno produktų – pieno, sūrio, jogurto.

Angliavandeniai

Angliavandeniai tai pagrindinis ir svarbiausias energijos šaltinis. Daugiausia angliavandenių turi augalinis maistas. Pagrindinės jų grupės yra trys: cukrus, kompleksiniai angliavandeniai arba krakmolai ir maistinės skaidulos. Pirmųjų gaunama valgant vaisius, geriant pieną ar vartojant paprastą cukrų. Tačiau nors rafinuotas cukrus ir vertinamas kaip puikus energijos šaltinis, geriau jo vartoti mažiau, mat jis neturi jokių papildomų maistinių medžiagų.Krakmolo yra grūduose (duona, ryžiai, makaronai, avižos, miežiai) ir kai kuriuose šakniavaisiuose (bulvės, pastarnokai). Sudedamosios jų medžiagos – kompleksiniai angliavandeniai (ypač – rupios duonos ir rudųjų ryžių) dėl turimų skaidulų ir vitaminų B labai palankiai veikia sveikatą. Skaidulų gausu ir nevalytuose grūduose, vaisiuose bei daržovėse.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 998 žodžiai iš 1765 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.