Velykos ir jurginės
5 (100%) 1 vote

Velykos ir jurginės

Velykos

Šv.Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė. Senovės Lietuvoje jos buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė.

Prieš Velykas buvo laikomasi pasninko. Paskutinė savaitė prieš Velykas buvo vadinama Didžiąja. Ji buvo laikoma vėlių savaite, arba vėlių Velykomis. Priešvelykinės apeigos prasidėdavo Verbų sekmadieniu. Tuomet eglių , blindžių, žilvičių, beržo šakeles rinkdavo į verbas ir nešdavo į bažnyčią. Verbas laikydavo visus metus, rūkydavo jomis audros debesys, gyvulius, trobas, kaldavo prie avilio. Savaite prieš Velykas Kristus įžengė į Jeruzalę, ir žmonės klojo jam po kojų palmių šakeles. Tam prisiminti bažnyčia įvedė Verbų šventimą. Bet šis paprotys turi ir gilesnes šaknis – pagonišką medžių kultą. Anksčiau jau minėtiems medžiams buvo teikiamos magiškos savybės gydyti, saugoti ir pan., todėl Lietuvoje įvedus krikščionybę, žmonės neatsisakė apeigų su šiais augalais.

Laikas nuo Verbų sekmadienio iki Atvelykio (pirmo sekmadienio po Velykų) buvo laikomas labai paslaptingu. Egzistavo daugybė būrimų, prietarų, draudimų.

Didžiojo trečiadienio naktį prasidėdavo prausimasis, uris didįjį, arba švarųjį, ketvirtadienį peraugdavo į visų namų tvarkymą. Apskritai, tomis dienomis vandeniui būdavo suteikiama magiška gydimo galia.

Didįjį penktadienį žmonės burdavo. Buvo tikima,kad tądien vyksta raganų susibūrimas.

Prieš Velykinį šeštadienį žmonės rimtai nusiteikdavo, laikydavosi visokiausių draudimų, pvz. nieko neskolindavo ir nesiskolindavo.

Velykos prasideda, kada pro Golgotoje esančios šventyklos langą “išeina” šventa ugnis, nes kai Kristus prisikėlė iš to urvo pirmiausia suliepsnavo ugnis. Lietuvoje egzistavo paprotys šventinti ugnį, kūrenti laužus ir pan. Didžiąją savaitę. Šį paprotį tai pat galima susieti su senoviniu ugnies kultu, kurį nesugebėjo sunaikinti katalikų bažnyčia. Pašventintai ugniai buvo teikiama ypatinga reikšmė. Kiekvienas stengėsi atnešti ją į savo namus, neužgesinti jos kuo ilgiau. Ugnis simbolizavo šviesą, šilumą, buvo priemonė prieš visokias blogybes.

Didįjį šeštadienį taip pat šventindavo vandenį, kurio pagalba išvaikydavo piktąsias dvasias iš trobų ir tvartų.

Kaip ir per daugelį kitų švenčių, per Velykas žmonės persirengdavo kariais, velniais ir pan. Tuo buvo siekiama išgąsdinti ir išvaikyti žiemos dvasias, prikelti pavasarį.

Didžioji savaitė baigdavosi Velykomis, kurios buvo švenčiamos keturias dienas. Šioje šventėje buvo garbinami ugnis, žemė, saulė, lietus, gegužė, ledai.Todėl gamtos reiškiniams buvo teikiamos ypatingos magiškos galios. Per Velykas žmonės atlikdavo įvairiausias apeigas, pvz.: apvažiuodavo aplink savo laukus, skubėdavo pirmi atvykti namo ir t.t. Ypač daug dėmesio buvo skiriama Velykų pusryčių stalui. Jo pagrindinis atributas buvo margučiai.

Margučiai simbolizavo gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą augalijos gimimą, žydėjimą ir vaisingumą.Taip pat tikėjo, kad gali perimti žmonių ir gyvulių ligas, nukreipti blogas akis, išvalyti sielą. Lietuvoje margučiai buvo žinomi gerokai iki krikšto. Ilgus amžius lietuviai kiaušinius dažė natūraliais dažais: ąžuolo, skroblo ar juodalksnio žieve, svogūnų lukštais, rugių želmenimis, kmynais ir kt. Margučiai buvo marginami ne tik dėl grožio. Jie turėjo simbolinę prasmę. Juoda spalva simbolizavo žemę, raudona – šviesą ir šilumą, žalia – pavasario žalumą, mėlyna – dangų, geltona ir ruda – subrendusius javus. Skirtingi buvo ir margučių raštai. Buvo vaizduojami dangaus kūnai (saulė, menulis, žvaigždės), augalai, gėlės.Taip pat buvo naudojami geometriniai raštai.

Su margučiais susiję daugelis Velykų tikėjimų ir apeigų. Pvz.,buvo tikėta Velyke. Ji dažydavo kiaušinius, sudėdavo juos į vežimėlį ir veždavo geriems vaikams. Todėl vaikai stengėsi atsikelti anksčiau, kad pamatytų Velykę. Antrą Velykų dieną vaikai eidavo pas kaimynus ir krikšto tėvus kiaušiniauti. Apskritai, tą dieną dovanodavo kiaušinius, kurie turėjo apsaugoti nuo ligų, nelaimių ir pan. Vyrai ir bernai žaisdavo įvairiausius žaidimus su margučiais, pvz.: dauždavosi margučiais, ridendavo juos.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 652 žodžiai iš 1137 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.