Vėmimas – tai nevalingas suvalgyto maisto šalinimas iš skrandžio pro burną, veikiant sudėtingai koordinuotai nervų ir raumenų sistemai, tai refleksinis aktas, kai susitraukiant skrandžiui, jo turinys pašalinamas per burną.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Daugeliu atvejų, vėmimas pasireiškia kaip organizmą apsaugantis reiškinys (pvz., apsinuodijus). Be to, jis yra vienas iš simptomų, padedančių įtarti įvairias ligas. Tačiau dažnas, užsitęsęs ar pasikartojantis vėmimas gali:
– sutrikdyti organizmo vandens, druskų, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą;
– sudirginti stemplės, skrandžio gleivinę;
– pažeisti dantų emalį.
Dėl įvairiausių priežasčių vemia bet kokio amžiaus vaikai. Naujagimystės ir kūdikystės periodu vyrauja vėmimas dėl įgimtų, vyresniame amžiuje – dėl įgytų priežasčių.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagal kilmę, vėmimas būna centrinis ir refleksinis. Centrinio tipo vėmimas kyla, kuomet pažeidžiami ar dirginami galvos smegenyse esantys vėmimo centrai. To priežastys:
– galvos smegenų pažeidimas (pvz., uždegimas, trauma);
– infekcija ir bendra intoksikacija (pvz., chemoterapija).
Refleksinės kilmės vėmimas prasideda, kuomet su vėmimu susijusi smegenų zona dirginama nervinių impulsų, sklindančių iš kitų organizmo vietų (virškinamojo trakto, pusiausvyros aparato ir pan.). Tokį vėmimą sukelia:
– apsinuodijimas maistu, persivalgymas, maisto netoleravimas (pvz., pieno produktų);
– įgimtos anomalijos (skrandžio prievarčio susiaurėjimas, įvairių virškinamojo trakto dalių spindžio užakimas, kt.);
– kitos virškinamojo trakto ligos (pvz., gastritas, apendicitas, žarnų nepraeinamumas);
– pusiausvyros organų dirginimas (supantis, keliaujant laivu, automobiliu, lėktuvu);
– psichologinės priežastys (didelis susijaudinimas, tėvų dėmesio stoka).
Simptomai ir požymiai
Priklausomai nuo vėmimo kilmės, simptomai skiriasi. Centrinės kilmės vėmimui būdinga, jog jis atsiranda staiga, be pykinimo, išsivėmus nepalengvėja. Refleksinės kilmės vėmimą visada lydi pykinimas, seilėtekis, palengvėjimas išsivėmus.