Venera
5 (100%) 1 vote

Venera

Dangaus kūnų stebėjimas

Žinių apie dangaus kūnus svarbiausias šaltinis yra jų skleidžiami šviesos spinduliai ir radijo bangos. Astronomijos sritis, tirianti kosminius objektus 300 – 900 nanometrų elektromagnetinių bangų ruože yra optinė astronomija. Jos pradžia buvo 1610 metais, kai Galilėjo Galilėjus sukonstarvo pirmąjį teleskopą ir pradėjo stebėti dangų.

Astronomijos šaka, nagrinėjanti kosminių kūnų išspinduliuotas arba atspindėtas radijo bangas, vadinama radioastronomija. Radioastronomijos rezultatus aiškina astrofizika (gr. „žvaigždžių fizika”) – astronomijos šaka, fizikiniais metodais tirianti kosminių objektų sandarą, judėjimą ir cheminę sudėtį, fizikines savybes, kilmę ir evoliuciją.

Kosminių šaltinių radijo spinduliavimas tiriamas radioteleskopais. Radioteleskopai turi milžiniškusparabolinius arba sferinius „veidrodžius” – antenas, pagamintas iš metalinio tinklo. Antenos sutelkiaradijo bangas iš didelio ploto į vieną vietą – židinį – kuriame sumontuota antrinė antena, perduodanti radijo signalus į imtuvą.

Pirmąjį radioteleskopą Wheaton vietovėje, Ilinojaus valstijoje (JAV) kosminėms radijo bangoms tirti 1937 m. sukonstravo amerikiečių astrofizikas G. Reberis (Grote Reber). Jis rėmesi Karlo Janskio (Karl Guthe Jansky), 1932 m. sukonstravusio pirmąjį kosminių radijo bangų detektorių ir atradusio Galaktikos kosminį radijo spinduliavimą, darbais.

Radioteleskopai montuojami su judamais arba nejudamais „veidrodžiais”. Didžiausias pasaulyje radioteleskopas su nejudamu „veidrodžiu” yra Puerto Riko saloje, Arecibo vietovėje. Jo 305 m skersmens antena sumontuota užgesusio ugnikalnio krateryje.

Radioteleskopai, turintys didelio ploto antenas, yra daug kartų jautresni už optinius teleskopus ir padeda kur kas toliau įsiskverbti į Visatą. Pats didžiausias radijo teleskopas su „judančiu” pilnu veidrodžiu yra Green Bank Nacionalinės Radijo Astronomijos Observatorijos (NRAO) radijo telekopas Vest Virdžinijoje (JAV). Jo skersmuo 100 m. Teleskopas pradėtas statyti 1991 m. ir baigtas 2000 m.

Jei vieno radijo teleskopo galių yra „mažoka”, tuomet konstruojama radijo teleskopų eilė. Visi eilėje esantys teleskopai dirba kaip vienas. Kartais teleskopai gali būti skirtingose vietose. Toks teleskopas yra nuo 1993 m. naudojamas vadinamasis VLBA radijo teleskopas, sudarytas iš 10 radijo antenų, kurių kiekvienos diametras yra 25 m. Dalis antenų įrengta Šiaurės Amerikos žemyne, dalis Havajų ir Virdžinijos salose.

Šiuolaikiniais radioteleskopais pastebimi objektai, nutolę per milijardus šviesmečių. Kadangi dalį kosminių radijo bangų sugeria atmosfera, radioteleskopai įrengiami ir kosminėse stotyse arba paleidžiami kaip atskiri kosminiai aparatai – kosminiai radijo teleskopai.

Bendras Rusijos, Australijos, Europos ir JAV kosminis radijo teleskopas Astron, veikiantis nuo 1999 metų.

Žvaigždės, galaktikos, kosminiai ūkai, kuriuose nuolat vyksta įvairūs procesai, spinduliuoja radijo bangas. Šios bangos praneša apie kosmines katastrofas – sprogimus, tolimų galaktikų susidūrimus ir t.t.

Periodiškus radijo bangų impulsus skleidžia greitai besisukančios apie savo ašį žvaigždės pulsarai. Pulsarų spinduliavimo šaltinis – žvaigždės sukimosi kinetinė energija. Intensyviu radijo ir optiniu spinduliavimu pasižymi „radijo žvaigždės” – kvazarai. Tai tolimiausi astronomų matomi Visatos objektai, kurių kilmė ir sandara dar apsupti paslapties skraiste. Būtent radijo teleskopu 1977 m. rugpjūčio 15 dieną Jerry Ehman pagavo neaiškios kilmės radijo signalą, pavadintą 6EQUJ5 kodu arba Wow signalu.

Radioastronomija nepaprastai praturtino mūsų žinias apie dangaus kūnus. Iš Visatos gelmių pradėta gauti nauja informacija atskleidė iki šiol nežinomas dangaus kūnų savybes. Radioastronomija padėjo atrasti naujus Visatos objektus, nustatyti galaktikų formas, tirti kosmose vykstančius fizikinius procesus. Radioastronomija turi ir praktinę reikšmę. Pavyzdžiui, pagal Saulės radijo spinduliavimą numatomos magnetinės audros ir radijo ryšio sutrikimai.

Be radioastronomijos taip pat nereikia pamiršti ir kitų tyrimo rūšių: mikrobangų astronomija, infraraudonoji astronomija, optinė astronomija, ultravioletinė astronomija, Rentgeno spindulių astronomija, gama astronomija ir neutrininė astronomija.

Lietuviai stebėjo dangaus kūnus ir juos pažino dar tada, kai žmonės vertėsi medžiokle ir rankiojimu. Tuo metu dangaus šviesuliais domėtasi utilitariniais tikslais. Pagal šviesulius žmonės orientavosi laike ir kelionėse. Greta to pamažu susiformavo primityvios kosmologinės pažiūros, aiškinančios dangaus, žemės, augmenijos, gyvūnijos ir žmonių atsiradimą.

Visa dangaus šviesulių sistema buvo tiesiogiai susijusi su lietuvių religija. Tuo pagrindu buvo sukurtas realistinis ir simbolinis menas bei sakmės apie kosmosą. Pirmykštėje dailėje Saulė ir Mėnulis, jo fazės, žvaigždės buvo vaizduojamos realistiškais ženklais ar simboliais. Mitologinėje tautosakoje dangaus kūnai buvo suasmeninti, įpinti į sakmes, susieti su augalais, gyvūnais, vėliau – su žmonėmis.

Lietuviai buvo sukūrę savo
originalius Saulės, Mėnulio, planetų, žvaigždžių ir žvaigždynų pavadinimus. Jie yra labai senos kilmės, pritaikyti prie krašto geografinės padėties, ūkinės veiklos, tikėjimų ir mitologinių vaizdinių.

Planetos

Be Saulės ir mėnulio lietuviam buvo žinomos planetos, jų vadintos žvaigždėmis. Svarbiausioji iš jų lietuvių vadinama Aušrine, arba Vakarine, žvaigžde (Venera). Pastaroji – tai ta pati planeta, tik matoma ant dangaus vakare.

Pagal Aušrinę ir Vakarinę žmonės mokėjo nustatyti ryto ir vakaro laiką. Sakmių Aušrinė žvaigždė – tai nepaprastai graži mergelė, vadinama dangaus karaliūne. Jos galvą vainikuoja saulė, ji dėvi žvaigždžių prisagstytą apsiaustą. Jos šypsena – ryto aušra, ašaros – deimantai.

Aušrinė ne kiekvienais metais gerai matoma. Tie metai, kai ji gerai matoma, buvo laikomi labai laimingi. Aušrinei žmonės melsdavosi ir tikėdavo maldų galia.

Lietuviai labai gerbė ir Vakarinę žvaigždę. Ji ypač buvo pagerbiama per didžiuosius darbymečius.

Be Aušrinė-Vakarinės, minima Saulės dukra Indraja. Ji siejama su Jupiterio planeta. Be Indrajos ir Aušrinės-Vakarinės dar Saulė tyrėjusi tris dukras (planetas): Vaivora (Merkurijus), Žiezdrė (Marsas) ir Sėlija (Saturnas).

Taigi lietuviai žinojo 6 iš 9 planetų.

Žvaigždės ir žvaigždynai

Žiloje senovėje žvaigždės buvo siejamos su pirmykščio žmogaus darbo sezonais, ypač su medžiokle, vėliau – su žemdirbyste ir gyvulininkyste. Pirmykštės medžioklės laikus geriausiai primena žvaigždžių ir žvaigždynų pavadinimai: Tauras, Ožiaragis, Didysis Šuo, Mažasis Šuo, Lūšis, Kiškis, Avinas, Gulbė, Varnas, Erelis, Gyvatė, Šaulys, Žuvų, Vandenio, Banginio žvaigždynai, Šienpjovių, Artojo, Sietyno, Grįžulo Ratų.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 989 žodžiai iš 3076 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.