Venera1
5 (100%) 1 vote

Venera1



Veneros charakteristika

Skersmuo 12 102 km

Masė 4.869•1024 kg

(0.815 Žemės masės)

Vid. tankis 5.24 g/cm3

Laisvojo kritimo pagreitis

(prie paviršiaus) 8.87 m/s2

Pabėgimo (II kosminis) greitis 10.4 km/s

Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas 243 d

Pusiaujo plokštumos posvyris į orbitos

plokštumą 2.6

Apskriejimo aplink Saulę periodas 224.7 d

Sinodinis periodas 583.9 d

Nuotolis nuo Saulės:

afelyje

perihelyje

vidutinis108.9 mln. km

107.5 mln. km

108.2 mln. km

Orbitos ekscentricitetas 0.0068

Orbitos plokštumos posvyris į ekliptikos

plokštumą 3.4

Nuotolis nuo Žemės:

didžiausias

mažiausias261 mln. km

38 mln. km

Venera

Venera – labai ryškus ir savo grožiu užburiantis dangaus kūnas. Jos vardas siejamas su romėnų meilės ir grožio deive, tapačia senovės graikų Afroditei. Lietuviai ją laikė Saulės dukromis Vakarine ir Aušrine. Tai viena iš penkių klasikinių planetų.

Venera – viena iš Saulės sistemos planetų. Ji priklauso Žemės grupės planetoms. Tai antra pagal atstumą nuo Saulės planeta. Artimiausia Žemei vidinė planeta. Ji yra beveik tokio pat dydžio kaip Žemė, o jos masė prilygsta 80% Žemės masės. Venera yra pati ryškiausia planeta. Už ją ryškesni tik Saulė ir Mėnulis. Didžiausias spindesys yra -4.1 ryškio. Venera – toli gražu ne svetingas pasaulis, kaip kažkada tikėtasi. Anglies dvideginio atmosfera, sieros rūgšties lašelių debesys ir nepakeliamas karštis joje visai netinkami žmogui.

Venera turi apie 2800 km spindulio skystą branduolį, apie 3200 km storio silikatų mantiją ir apie 16km storio bazaltų plutą.

Venera – sausa ir karšta dykuma. Jos temperatūra +4600C. Tokią aukštą temperatūrą lemia „šiltnamio reiškinys“ – atmosfera praleidžia regimuosius saulės spindulius, planetos paviršius įkaista, tačiau jo siunčiamus infraraudonuosius spindulius sulaiko atmosferos anglies dioksidas.

Venera – tai vienintelė planeta kurios sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai, todėl Veneroje nesikeičia metų laikai. Saulė teka vakaruose, o leidžiasi rytuose, nes Venera sukasi apie savo ašį labai lėtai ir priešinga kryptimi negu kitos planetos. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 35 km/s vid. greičiu. Žemės gyventojams ji sužiba pirmoji danguje. Ji matoma tik kurį laiką prieš saulėtekį ir po saulelydžio. Veneros fazes (matomos skritulio dalies kitimą) 1611m. atrado G. Galilėjus.

Veneros magnetinis laukas labai silpnas (10-4 Žemės magnetinio lauko stiprumo).

Veneroje gyvybės nėra.

VENEROS ATMOSFEROS CHEMINĖ SUDĖTIS

Veneros atmosfera buvo atrasta 1761 m. Tai padarė M.V. Lomonosovas, stebėdamas Veneros judėjimą prieš Saulės diską. Beveik 200 metų Veneros atmosfera buvo nepralaužiamu barjeru planetos paviršiaus tyrinėjimui ir sukimosi aplink ašį periodo nustatymui. Jos atmosfera labai tanki. Pagrindinė sudedamoji dalis yra anglies dioksidas, kuris sudaro net 96%, kiti – tai azotas, vandens garai ir labai nedidelis kiekis – argono, helio, sieros dioksido. Deguonies ten yra mažiau nei 0,1%. Planetos paviršiuje atmosferos slėgis net 90 kartų didesnis nei prie Žemės paviršiaus. 45—65 km aukštyje Venerą dengia du sieros rūgšties lašelių debesų sluoksniai su juos skiriančia lengva miglele. Apatiniame sluoksnyje gali būti ir smulkių sieros kristalėlių. Viršutiniuose sluoksniuose pučia pastovus rytų vėjas, kurio greitis siekia iki 100 km/h.

Kaip ir Žemė, Venera turi jonosferą. Dieninis elektroninis koncentracijos maksimumas yra 145 km aukštyje. 500 km lygyje pastebimas netikėtas elektroninis koncentracijos nuosmukis, o naktinėje pusėje – ilga uodega iš elektrizuotų dalelių, kurios ilgis siekia 3500 km esant elektronų koncentracijai 1000-500 elektronų/cm3. Tai susiję su Saulės vėju bei su silpnu Veneros magnetinio lauko kryptingumu. Aukščiausi atmosferos sluoksniai susideda daugiausiai iš vandenilio. Vandenilinė Veneros atmosfera yra iki 5500 km aukščio.

VENEROS PAVIRŠIUS

Veneros paviršiaus nesimato, nes jos atmosferoje 50-70 km aukštyje yra trys debesų sluoksniai. Debesis sudaro 2-3 µm dydžio sieros rūgšties lašeliai ir 5-8 µm dydžio geležies chlorido kristalai. Prie Veneros paviršiaus vid. slėgis 9 Mpa.

Veneros paviršiuje nelygus, nusėtas uolienų luitais, kurių daugelis yra maždaug vieno metro skersmens, taip pat yra didelių vulkaninės kilmės kraterių. Paviršių sudaro kalnuotos sritys (~8% ploto) ir žemumos (~27% ploto). Likusį plotą užima kalvotos lygumos. Aukščiausios plokštikalnės yra Afroditės žemė, Ištarės žemė, Alfa ir Beta sritys. Aukščiausias kalnas yra 12 km aukščio vulkanas Ištarės žemės Maksvelo kalnyne.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 718 žodžiai iš 2359 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.