Ventosios upės rekreaciniai ištekliai
5 (100%) 1 vote

Ventosios upės rekreaciniai ištekliai

Turinys :

• ĮVADAS

• 1.Šventosios upės intakai ir baseino ežerai

 1.1.Bendros žinios apie Šventosios upę

 1.2.Šventosios upės intakai

 1.3.Šventosios upės baseino ežerai

• 2. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai

 2.1. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Zarasų rajono ribose

 2.2. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Utenos rajono ribose

 2.3. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Anykščių rajono ribose

 2.4. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Ukmergės rajono ribose

 2.5. Šventosios upės pakrančių turistinių išteklių rekreacinio patrauklumo vertinimas

• 3. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymo lygis Šventosios upės pakrantėsE

 3.1.Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Zarasų rajono ribose

 3.2. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Utenos rajono ribose

 3.3. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Anykščių rajono ribose

 3.4. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Ukmergės rajono ribose

 3.5. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse

• 4. Šventosios upės rekreacinio naudojimo galimybių ir plėtros

• IŠVADOS

• LITERATŪRA

Įvadas

Šventosios upė yra didžiausia ir viena iš įdomiausių bei gražiausių upių, tekančių per Aukštaitiją. Ši upė pritraukia nemažai vandens turizmo mėgėjų bei poilsiautojų iš visos Lietuvos ir ne tik, todėl yra svarbu išsiaiškinti kokios yra šios upės rekreacinio naudojimo galimybės bei perspektyvos.

Darbo tikslas – išanalizuoti Šventosios upės rekreacinio naudojimo galimybes ir plėtrą

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti Šventosios upės pakrančių turistinius (gamtiniai ir kultūriniai) išteklius

2. Įvertinti rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymo lygį Šventosios upės pakrantėse

1. Šventosios upės intakai ir baseino ežerai

1.1. Bendros žinios apie Šventosios upę

Šventoji- tai dešinysis ir didžiausias Neries intakas. Jos ilgis- 246 km, o baseino plotis- 6889 km2. Šios upės baseinui tenka 11% Lietuvos teritorijos ploto. Ją galima laikyti ilgiausia lietuviška- nuo versmių iki žiočių- upe. Šventosios baseinas driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Molėtų, Utenos aukštumas (joms tenka apie 25% baseino ploto), Svėdasų ir Širvintų plynaukštes (54%).Paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai (63 % baseino ploto), bet pasitaiko ir smėlių bei žvyru dengiamų plotų (27%). Miškų baseine 10%, o ežerų- 3%, pelkėtumas 16%, upių tinklo tankumas 0.81 km/km2.

Šventosios pradžia- tai nedidelis Samanio ežeras. Ji išteka maža srovele, kuri išdžiūsta karštesnę vasarą, ji veda į Pažemenio ežerą, o po to suka į Dūkšto ežerą, pasivadinusi Dūkšta. Šventoji pratekėjus Luodžio, Luodykščio, Asavo, Asavėlio ir Ūparto ežerus, ištvinusi Antalieptės mariomis, upė dar ne Šventoji, bet ir ne Dūkšta, o Duseta (žemiau Duseto ežero, patvenkto Antalieptės HE), pasiekia Sartų ežerą. Ir tik nuo čia upė pradedama vadintis Šventąja. Bet hidrografai susitarė, kad pagrindinei upei galima priskirti tolimiausias upyno versmes.

Šventosios aukštupys yra labai jaunas, todėl toks įvairus: nuo versmių iki Sartų ežero vos apie 50 km, o nusileidžia upė apie 50m. Šventosios tėkmė leidžiasi laiptuotai.

Išbėgusi iš Sartų ežero, Šventoji tuoj pat (už 1,3 km) patenka į nemažą, bet seklų Rašų ežerą (1,62 km2, o didžiausias gylis- 8m.), o iš pastarojo- į už 6 km telkšantį Praščio ežerėlį (0,68 km2). Baigėsi Šventosios „ežerų kelias“, prasideda Šventosios vidurupis.

Vidurupio Šventoji kai kur įsirėžusi į ikiledyninio paviršiaus uolienas. Anykščių šilelio atkarpoje krantuose atsidengę devono smėliai ir moliai, ties Niūronimis ir Šeimynikštėliais- mioceno laikų balti ir pilki kvarciniai smėliai, prie Daumantų ir Vėtygalos- devono ir plioceno aleuritai bei smėliai. Vėtygalos atodanga, kuri yra dešiniajame Šventosios krante, žemiau Virintos žiočių, yra bene įspūdingiausia.

Vidutiniškai per metus Šventosios baseine iškrinta 750mm kritulių, 32% iš jų – šaltuoju metų laiku. Upė yra mišraus maitinimo, nes nė vienas mitybos šaltinių nesudaro 50%.

1.2.Šventosios upės intakai

Į upę savo vandenis plukdo nemažai mažesnių upių, tokios kaip: Indraja, Vyžuona, Nasvė, Anykšta, Šetėkšna- Jara, Pelyša, Virinta, Siesartis, Armona, Širvinta, Žuvintė, Geležė.

Širvinta gimsta aukštumų papėdėse toliau į pietus. Aukštupyje Širvinta teka povandeninio termokarsto atkurtu sauslėniu,- o žemupyje- giliu eroziniu slėniu. Širvinta yra viena iš labiausiai vingiuotų Šventosios intakų, jos ilgis- 128.6km.

Siesarties upės pradžia- Siesarčio ežeras. Siesarties baseiną sudaro ežerai: Bebrusai, Malkestas, Luokesai, Kurneilis ir dar 17 mažesnių ežerų, upės ilgis-64.1 km.

Jara-Šetėkšna Jau pats pavadinimas leidžia suprasti, kad tai sudurtinė upė. Jara sudaro mažesnę upės Jara-Šetėkšna dalį, tik 16 km. Upės vaga nelabai vingiuota, iš dalies todėl, kad dar
anksčiau ji buvo labai reguliuojama, melioruojama.

Alauša – Šventosios kairysis intakas, įtekantis į ją tarp Ilčiukų ir Likančių. Prie pat žiočių upelį kerta Užpalių-Dusetų kelias. Alaušos formaliosios versmės – Alaušo ežere, todėl nuo pastarojo skaičiuojamas ir upelio ilgis (8,3 km). Į Alaušą iš dešinės įteka Inglaudos upelis (ilgis 5,3 km).

Karčiupis. Trumpas (3,8 km) Šventosios kairysis intakas, įtekantis į ją žemiau Ilčiukų. Upelis (baseino plotas 4,5 km²) srūva nuo Gailešionių kaimo, teka iš pietų į šiaurę lygiagrečiai Alaušai. Žemupyje upelis labai greitas, nes vaga yra giliai įsirėžusi..

Vyžuona. Vyžuonos (baseino plotas 414,7 km²) – Šventosios kairiojo intako tolimiausi aukštupiai užsimezga Molėtų rajone, apie 5 km į pietus nuo Kvyklių, o upės žiotys – Utenos ir Anykščių rajonų sandūroje, apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Vyžuonų. Tiesės, jungiančios šiuos upyno taškus, ilgis būtų beveik 30 km. Slėnis užpelkėjęs ir neraiškus. Vaizdingiausias yra giliau įsirėžęs žemupys (žemiau Vyžuonų). Ji plačiai vingiuoja pamiškėmis. Upės pavadinimas galėjo turėti vingiuotumo, išsišakojimo reikšmę (liet. vyti – “pinti vyžas”).

Nasvė. Utenos rajono ribose ji yra didžiausias Šventosios dešinysis intakas (ilgis 24,6 km, baseino plotas 64,1 km²). Versmės yra tik 2,5 km nuo Šventosios, prie Norvaišių kaimo, tačiau užsimezgęs upelis teka priešinga kryptimi lygiagrečiai Šetekšnos aukštupiams, teka per Noniškio ežerą ir tik aukščiau Vilučių, pasukęs į pietus, pradeda tekėti lygiagrečiai Šventajai. Pasiekia Šventąją ties Šventupio kaimu.

Šavaša. Kairysis Šventosios intakas, įsiliejantis į ją ties Antaliepte. Upelės ilgis 18,2 km, baseino plotas 48,2 km². Dar apie 1,5 km Šavaša teka Utenos-Zarasų rajonų sandūra. Upelės versmės yra apie 1 km į pietryčius nuo Garnių kaimo, netoli Daugailių-Juknėnų kelio. Rytuose ir pietuose jos baseinas šliejasi prie Ligajos, o į vakarus – Indrajos baseinų. 6 km ilgio atkarpa aukščiau Alekniškio ežero yra ištiesinta.

Indraja. Ganėtinai didelė upelė (ilgis 38 km, baseino plotas 105 km²), įtekanti, tiesa, ne į pačią Šventąją, o į jos pratekamą Paščio ežerą. Jos versmės yra Ruzgiškių kaime Indraja teka šiaurės link pro Pliūpų, Noliškio, Daržinių kaimus, kerta Utenos-Zarasų kelią, lenda į pelkėtą mišką ir pasiekia Paščio ežerą.

Anykšta. Pavadinimas byloja, kad upelis (Šventosios kairysis intakas, ilgis 13,8 km, baseino plotas 145 km²)yra “svetimas”, juolab, kad jo formalios versmės yra Rubikių ežere, kuris taip pat telkšo Anykščių raj.

Virinta. Vienas iš didesniųjų Šventosios intakų (kairysis, ilgis 59 km, baseino plotas 566 km²) ilgiausiai keliauja Molėtų ir Anykščių raj. žemėmis pietvakarius, Vastapo ežero link, lygiagrečiai .

1.3. Šventosios upės baseino ežerai

Šventosios baseine telkšo 658 ežerai(didesni kaip 0,5ha), iš jų net 3 (Sartai, Luodis, Alaušas) yra didesni kaip 10 km2.Bet didžiausias, iš dalies ežerams priskirtinas Antalieptės HE tvenkinys (19,1 km2), kuris buvo pradėtas tvenkti 1957m.

Sartų ežeras. Sartų ežeras (plotas 13,3 km3, didžiausias gylis 21 m, vandens tūris 76,2 mln.m3). Sartai primena šakotą medį. Savo kilpomis jis išsilieja į pietinę Rokiškio rajono teritoriją. Sartų ežeras yra penktas ežeras pagal dydį Lietuvoje. Savo vandenis neša į šį ežerą Kriauna, Audra, Šventoji, Melentė, todėl Sartai- gan vandeningas ežeras, pavasarį vandens lygis pakyla.

Sartai- tinkamas rekreacijai ežeras, nes pavasarį ir vasarą vanduo greitai įšyla.

Kiti ežerai, kuriuos vertėtų paminėti- Luodis ir Alaušas, savo didžiu jie tik truputį nusileidžia Sartams. Šie ežerai panašūs- turi santykinai nedidelius baseinus, abejose gausu žuvų. Skiriasi vandens skaidrumas, nes Alaušas gilesnis, o Luodis – sėklesnis.

Šventosios vandenys jau nuo senų laikų suko vandens malūnų ratus. Palei upę jų buvo nemažai pastatyta, bet dabar galime pamatyti tik jų liekanas, riogsančias ant kranto, o tą menką, likusią dalį reikia restauruoti, nes priešingu atveju jie taip pat išnyks.

Šalia malūnų prie Šventosios yra pastatytos hidroelektrinės, dauguma jų stovi prie Šventosios intakų, bet galingiausia yra pastatyta ir prie Šventosios.

Šventosios baseine apstu saugomų teritorijų. Yra trys regioniniai parkai (Sartų, Gražutės, Anykščių), po tris hidrografinius ir kraštovaizdžio draustinius. Be šių, yra dar daug geomorfologinių, geologinių, ichtiologinių ir kitų draustinių, įvairių gamtinių ir kultūrinių objektų, kuriuos plaukdami upe gali pamatyti ir pasigrožėti turistai.

2. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai

Šventoji teka pro šešis rajonus. Pradeda Zarasų rajone, truputį užsuka į Rokiškio rajoną, toliau teka pro Utenos, Anykščių ir Ukmergės rajonus, savo kelią baigia Jonavos rajone, likus 5,5 km iki Jonavos miesto. Jų vietovės garsėja gamtos grožiu, kultūrinių ir gamtinių objektų gausa, kuriais galima pasigėrėti toli nenuklydus nuo upės.

2.1. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Zarasų rajono ribose

Zarasų rajonas įsikūręs pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje. Šiaurinė rajono dalis ribojasi su Latvijos Respublika, rytinė-su
Baltarusijos. Ploto atžvilgiu rajonas nenusileidžia daugumai šalies rajonų (1339 kv. km. ), tačiau gyventojų jame negausu-apie 25 tūkst.

Gamtos raiškumu Zarasų rajonas vienas iš ypatingiausių ir gražiausių Lietuvoje, XIII a. dar minėtas sėlių genčių kraštas, kurio branduolį sudarė ir dabartinio Zarasų rajono žemės. Zarasų rajone yra du regioniniai parkai-Gražutės ir Sartų. Gausus ir rajono kultūros paveldas. Šiuo metu rajone yra 30 istorijos paminklų. Tai žymių žmonių gimtinės, tėviškės, jų kapai ir paminklai jiems. Rajono teritorijoje priskaičiuojami 69 architektūros paminklai, tame tarpe 29 piliakalniai, 24 pilkapiai, 10 senkapių, 6 archeologiniai akmenys. Krašte yra 14 architektūros paminklų ir 71 dailės objektas, kurių didesnė dalis yra bažnyčiose. Rajone yra 3 valstybiniai ir 5 visuomeniniai bei privačių asmenų įsteigti muziejai bei 1 dailės galerija.

Salakas. Įdomus ir savotiškas Salako miestelis, įsikūręs 19 km į pietus nuo Zarasų ir tiek pat į rytus nuo Daugailių. Nuo kitų vietovių jis skiriasi tuo, kad iš rytų pusės atsiremia į didžiulį, net 1320 ha ploto, Luodžio ežerą, o iš kitų pusių- apsuptas gražių pušynų su eglių priemaiša, kalvų ir klonių. Salako apylinkių kraštovaizdis labai įvairus-daug miškų, gausu ežerų. Pietiniame pakraštyje-iškiliausias visame rajone kalvynas. Teritorija beveik ištisai yra Šventosios upyne, bet šiaurinis Gražutės girios pakraštys ir pietiniai apylinkės paribiai plukdo paviršiaus vandenis į Dauguvą.

Dusetos. Dusetos-senas miestelis, žinomas jau nuo XV a. Jo vardas kilęs nuo Šventosios aukštupio senojo vardo-Duseta, Dusta. Viduramžiais Dusetose kirtosi svarbūs keliai, vedę iš Aukštaitijos į Rygą ir Daugpilį. Vietovė buvo svarbi strateginiu požiūriu: sudėtingo ežeryno gale, prie gana vandeningos upės žiočių. Dusetos buvo Radvilų nuosavybė. 1920 m. čia pastatyta medinė bažnyčia, po kurio laiko-pradžios mokykla. Daug apie Dusetas istorinių vietų, piliakalnių ir pilkapių. Tai ir Morkūnai, Marciūniškės, Budriškės, Vosgėliai, Šišponiškės, Sniegiškės ir daugelis kitų, didesnių ar mažesnių. Gaila, tačiau iki šių dienų beveik sunyko XIX a. pirmoje pusėje įkurtas Narkyčių (Kriovų) dvaras.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1995 žodžiai iš 6436 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.