Verbalinė komunikacija žodinis pranešimas ir jo analizė
5 (100%) 1 vote

Verbalinė komunikacija žodinis pranešimas ir jo analizė

TURINYS:

I. Įvadas 3 psl.

II. Bendravimo procesas 4 psl.

2.1. Suvokimas 4 psl.

2.2. Užkodavimas 5 psl.

2.3. Persiuntimas 5 psl.

2.4. Iššifravimas 5 psl.

2.5. Triukšmas 5 psl.

III. Verbalinės bendravimo formos 6 psl.

3.1 Žodinis bendravimas 6 psl.

IV. Išvados 9 psl.

I. ĮVADAS

William G. Scott ir Terence Mitchell išskyrė 4 pačias svarbiausias bendravimo funkcijas: emocionaliąją, motyvacijos, informacijos ir kontrolės.

Emocionalioji funkcija. Žmonės turi emocijas, kurias išreiškia bendraujant. Emocionalioji funkcija ir yra orientuota į žmogaus jausmus. Pasitenkinimas, nepasitenkinimas, laimė ir pyktis, ir dar visa eilė emocijų pasireiškia bendraujant.

Motyvacijos funkcija. Motyvacija – tai tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai.

Motyvacijos esmė – “daryk tai, ką nori daryti”. Vadovai organizacijoje va-dovauja, t. y. sprendžia, kaip elgtis su žmonėmis. Pagrindinė vadovo pareiga yra bendrauti su tarnautojais prieinamu būdu, palaikyti efektyvų bendravimą.

Informacijos funkcija. Sprendimo priėmimas ir bendravimas (grandininės funkcijos) priklauso nuo suteiktos informacijos. Pagrindinis šios funkcijos tikslas – vadovą aprūpinti informacija, kuri reikalinga sprendimo priėmimui.

Kontrolės funkcija. Kontroliniai pranešimai, politika, planai ir kt. kontroliuoja organizacijos narių elgesį.

II. BENDRAVIMO PROCESAS

Bendravimo procesas užsimezga tada, kada siuntėjas jaučia, kad asmuo, grupė ar organizacija pasiruošusi bendrauti su gavėju. Siunčiamas pranešimas privalo būti užkoduotas, kad gavėjas žinią atpažintų. Pranešimas gali būti perduodamas verbaliniu (žodiniu) ir neverbaliniu (nežodiniu) būdu.

Pranešimai gali būti perduodami asmeniškai, raštiškai, memorandumu, per televiziją ir kitais būdais. Informacija gaunama per šiuos pojūčius: klausos, regėjimo, lytėjimo, uoslės, skonio. Gavėjas privalo iššifruoti gautą pranešimą. Bendraujant veikia grįžtamasis ryšys. Šis ryšys užtikrina efektyvų bendravimą. Grįžtamasis ryšys siejasi su gavėjo išsiųstu pranešimu siuntėjui, pasibaigus bendravimo procesui. Yra išskirti 5 bendravimo etapai (žingsniai):

2.1 SUVOKIMAS

Suvokimas yra pirmasis ir pats svarbiausias žingsnis bendravimo procese. Suvokimas apima viską, kas įvyksta iki pranešimo užkodavimo, t. y. iki informacijos persiuntimo.

2.2 UŽKODAVIMAS

Pranešimai gali būti persiunčiami dviem būdais: verbaliniu ir neverbaliniu. Verbalinis būdas – tai informacijos perdavimas žodžiu ar raštu. Neverbalinis būdas – tai informacijos perdavimas kūno judesiais. Užkodavimo esmė yra – parinkti siuntėjui ir gavėjui suprantamus simbolius.

2.3 PERSIUNTIMAS

Persiuntimas – tai procesas, kada siuntėjas yra pasiruošęs išsiųsti žinią gavėjui. Pranešimą galima siųsti dviem kanalais:

1. Žodžiu. Tai yra garso bangomis.

2. Kitomis priemonėmis: kūno judesiais, radiju, televizija ir t.t..

Visos perdavimo priemonės yra labai svarbios. Šių informacijos perdavimo priemonių paskirtis yra ne vienoda, tai priklauso nuo situacijos. Labai svarbu parinkti tinkamą informacijos perdavimo priemonę.

2.4 IŠŠIFRAVIMAS

Informacija, gauta iš siuntėjo, turi būti iššifruota. Tuo užsiima informacijos gavėjas. Du iš karto išsiųsti pranešimai gali neigti vienas kitą. Labai svarbu teisingai iššifruoti užkoduotą informaciją.

2.5 TRIUKŠMAS

Triukšmas – tai dar vienas faktorius, su kuriuo dažnai susiduriame bendraujant . Jis gali pasireikšti bet kuriame bendravimo etape. Kartais triukšmas bendraujant daro labai neigiamą įtaką. Pvz.: kartais dėl triukšmo klaidingai suprantama informacija, gaunamas neteisingas pranešimas.

III. VERBALINĖS BENDRAVIMO FORMOS

Verbalinės bendravimo formos yra dvi:

1. Informacija perduodama žodžiu – sakytinis kalbėjimas.

2. Informacija perduodama raštu.

Sakytinis:

a) monologinis;

b) dialoginis.

Verbalinė komunikacija ne visuomet yra tokia kokios mes tikimės. Yra daugybė barjerų, kurie kliudo bendravimo efektyvumui:

Nerūpestingumas. Žmogus dažnai kalba nepagalvojęs, nerūpestingai.

Motyvuotas iškreipimas. Mūsų norai ir troškimai dažnai mus verčia girdėti tai, ką mes norime girdėti.

Rūpinimasis savimi. Kai kurie žmonės per daug galvoja apie save, kad efektyviai bendrautų.

Gynimasis. Dažnai bendravimo metu rūpinamasi tuo, kad apsisaugoti nuo įskaudinimo.

3.1 ŽODINIS BENDRAVIMAS

Daugiausia laiko mes praleidžiame bendraudami žodžiu. Tai yra kalbėdami ir klausydami.

Efektyviam verbaliniam bendravimui trukdo klaidos pokalbio pradžioje:

• Atsiprašinėjimas ir savęs pastatymas į nabagėlio vietą.

• Savo išskirtumo ir visagališkumo parodymas.

• Nepagarbus elgesys su kitu žmogumi.

• Įvarymas į kampą.

• Grubaus, pašaipaus, sarkastiško jumoro naudojimas.

Pagrindiniai žodinio bendravimo proceso elementai yra šie:

1. Kalbėjimas . Kalbėjimo efektyvumas priklauso nuo: balso tono, moduliacijos, greičio, garso stiprumo ir slopinimo. Nuo šių elementų priklauso informacijos suvokimas, užkodavimas ir persiuntimas.

Efektyvaus bendravimo bruožai:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 723 žodžiai iš 1421 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.