Verbalinis ir neverbalinis bendravimas
5 (100%) 1 vote

Verbalinis ir neverbalinis bendravimas

ĮžangaBendravimas – tai dviejų arba daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo, saviraiškos, dominavimo ir kiti poreikiai.

Žmogus – unikali būtybė, ne tik dalyvaujanti socialiniuose, tarpusavio santykiuose, bet ir juos kurianti, atsižvelgdama į savo asmeninius interesus bei aplinkinių asmenų nuomonę. Nuo pat gimimo akimirkos, kai pirmąkart išvystame dienos šviesą, iki mirties esame tarp žmonių, todėl bendravimas su jais yra vienas svarbiausių asmens poreikių. Tai, kaip sugebėsime sutarti su aplinkiniais, priklauso nuo mūsų pasirengimo, sugebėjimų ir lemia sėkmę arba nesėkmę įvairiose gyvenimo srityse. Mes drąsiai galime teigti, kad gebėjimą efektyviai ir sėkmingai bendrauti su žmonėmis galima vadinti viena pagrindinių žmogaus vertybių. Be bendravimo nebūtų įmanomas joks asmenybės tobulėjimas, raida ir kuriamoji veikla. Taigi jei asmeniui nesiseka bendrauti, vargu ar jam pavyks gerai save vertinti, jis nesugebės atskleisti visų savo talentų ir gabumų.

1. Bendravimo raida

Nebendraujant negalimas joks grupinis veikimas, nes bendravimas yra būtina žmogaus atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Labiausiai bendravimas žmonėms buvo reikalingas dirbant. Čia reikėjo pasikviesti į pagalbą kitus žmones, jungtis siekiant bendrų tikslų, koordinuoti savo pastangas, stebėti ir pažinti kitų žmonių ketinimus ir veiksmus. Darbo ir kitų veiklos rūšių padiktuotas koordinacijos ir jungimosi būtinumas ilgainiui suformavo sudėtingus bendravimo būdus ir įvairias priemones. Pradžioje žmonės išmoko vieni kitus suprasti iš mimikos, gestų ir pantomimikos. Palaipsniui susiformavo tobuliausia žmonių bendravimo priemonė – kalba. Žmonių bendravime yra išskiriami trys glaudžiai tarpusavyje susiję komponentai:

1. komunikacinis;

2. interakcinis;

3. percepcinis.

Komunikacinį komponentą sudaro keitimasis įvairiausia informacija (mintimis, vaizdiniais, emocijomis, interesais, įgūdžiais, nuostatomis ir kt.). Interakcinio komponento esmė yra keitimasis judesiais ir veiksmais. Percepcinį komponentą sudaro bendravimo partnerių savitarpio suvokimo ir gilesnio pažinimo procesai.

2. Verbalinis ir neverbalinis bendravimas

Žmonių bendravimas pasireiškia dviem formomis – verbaline ir neverbaline. Verbalinis bendravimas – tai tarpusavio sąveika naudojant kalbos ženklus tarp dviejų ar daugiau žmonių. Neverbalinio bendravimo metu informacija perduodama ne kalba, o kitais ženklais – veido išraiška, kūno kalba, atstumu, poza ir t.t. Norint efektyviai bendrauti reikia tobulinti verbalinio bendravimo įgūdžius ypač sugebėjimą klausytis. Didelę reikšmę bendravimo efektyvumui turi ir požiūris į save, didžiąja dalimi nulemiantis, kaip elgiamasi su aplinkiniais, pastangos bei dėmesys komunikacijų tobulinimui. Juk daugelį kasdienio gyvenimo sunkumų nulemia bendravimo kultūros stygius bei jo sąlygoti nesusipratimai ir darbe, ir asmeniniame gyvenime. Visus šiuos sunkumus įmanoma įveikti tik didelėmis pastangomis, nuolat dirbant, tobulinantis, siekiant geresnių rezultatų. Didžiausia dalį informacijos bendravimo metu perduodama neverbaliniu būdu – per intonaciją, veido išraišką, gestus, kūno kalbą ir kitus neverbalinius kalbos ženklus. Kai verbalinė kalba nesutampa su verbaline, žmonės labiau linkę pasikliauti neverbaline. Todėl svarbu išmokti kontroliuoti savo neverbalinę kalbą. Psichologiniai tyrimai rodo, kad verbaliniu, t.y. žodiniu būdu mes perduodame 20 – 40 % informacijos, o 60 – 80 % atitenka neverbalinei, t.y. nežodinei komunikacijai. Ji ypatinga tuo, kad yra sąlygota mūsų pasąmonės, todėl kūno kalbą sunku suklasifikuoti. Skiriami du neverbalinių ženklų tipai:

1. Konvencinis – skirtingose tautose tie patys ženklai turi skirtingas reikšmes. Pvz.: sočiai pavalgę mes brūkštelime pirštu sau per kaklą. Japonijoje tas pats ženklas reiškia didelį nemalonumą: pašalinimą iš darbo, sunkią situaciją ir pan.

2. Spontaniškai – neplanuotai atsirandantys, nekontroliuojami ženklai. Jie atspindi gilius pasąmoninius išgyvenimus.

Verbalinio bendravimo psichologijoje dažnai susiduriame su siuntėjo, priėmėjo ir pranešimo terminais. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės, o pati informacija vadinama pranešimu. Kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais:

1. Pranešimo turinys (arba: apie ką aš informuoju). Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose, arba bent jau turėtų tokiu būti;

2. Savęs atskleidimas (arba: ką aš pats apie save pasakau). Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija,bet ir informacija apie siuntėjo asmenį. Beje, savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis, tiek sąmoningas, norimas savęs pavaizdavimas. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas, kadangi parodo siuntėjo savijautą, siuntėjo norą būti “aukštumoje” ir t.t. Iš čia kyla daug tarpasmenės komunikacijos problemų;

3. Santykiai (arba: kokios aš nuomonės apie tave). Pranešimas parodo, kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. Tai dažnai išryškėja tam tikrų formuluočių naudojime, balso tone, neverbaliniuose signaluose. Šiam aspektui priėmėjas dažniausiai
būna labai jautrūs. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną ( “ne tavo nosiai suprasti tai!”), nors garsiai tai buvo ištarta;

4. Kreipimasis (arba: ką aš norėčiau paprašyti, liepti, įsakyti). Tik retais atvejais mes kalbame “šiaip sau”. Beveik visų pranešimų tikslas – paveikti priėmėją. Šis bandymas paveikti gali būti visai skirtingi.

3. Kokie mes esame – taip mes ir bendraujame

Mūsų bendravimas yra kupinas džiaugsmų, staigmenų, prieštaravimų, nesusipratimų bei konfliktų. Sugebėjimą efektyviai bendrauti galime priskirti prie reikšmingiausių asmens savybių, nulemiančių jo sėkmę ir asmeninę laimę: juk beveik 85% žmogaus gyvenimo ir darbo sėkmė priklauso nuo to, kaip jis bendrauja su aplinkiniais ir kokį daro jiems poveikį. Esama daugybės įvairių būdų, kuriais galėtume pagerinti savo komunikacinius sugebėjimus, jei jie yra nepakankamai tobuli ir neleidžia pasiekti norimų rezultatų. Pradėti būtina nuo savęs, kadangi mūsų viduje, mūsų sąmonės gelmėse, gimsta pirmosios komunikacinių sugebėjimų užuomazgos, pasireiškiantys bendraujant su žmonėmis. Taigi mūsų bendravimas pasireiškia dviem formomis: vidine ir išorine. Kokį savęs vaizdą susikuriame, tokie esame iš tikrųjų, atitinkami yra mūsų veiksmai bendravimo metu. Tai reiškia, kad mūsų bendravimo sėkmė visų pirma priklauso nuo mūsų pačių, t.y. nuo to, kokį savojo “aš” vaizdą susikuriame. Savojo ”aš” vaizdas – tai vaizdinių ir sprendimų apie save (savo būdo bruožais, sugebėjimus, išgyvenimus ir savo vietą tarp žmonių ir t.t.) visuma. Vidine t.y. asmenine komunikacija vadinamas asmens bendravimas su pačiu savimi. Tai savęs pripažinimas ir objektyvus savęs vertinimas . Šios sąvokos apima mūsų elgesį su pačiu savimi, mūsų mintis, norus, gebėjimą besąlygiškai priimti save tokius, kokie esame iš tikrųjų . Kiekvienas privalo susitaikyti su tuo, kas glūdi viduje, nes vidinis bendravimas – tai pagrindinis bendravimo su aplinkiniais palydovas, nuo kurio priklauso mūsų įtakos jiems stiprumas. Kuriant savąjį “aš vaizdą, labai svarbi patirtis. Visi mūsų patirti įspūdžiai anksčiau ar vėliau prasiveržia kuria nors forma, daro įtaką mūsų mintims ir veiksmams. Tai visų mūsų įspūdžių, patirties, veiksmų, sprendimų, kaupiamų nuo pat kūdikystės, rezultatas. Mūsų sąmonėje glūdi savęs suvokimas. Jis priklauso nuo to, kaip matome save patys, kokios yra mūsų mintys ar įsitikinimai apie save. Vidinės nuostatos griežtos taisyklės ir dideli reikalavimai sau, gana dažnai nulemti ankstesnės patirties,riboja objektyvų savęs suvokimą. Mes labiau linkę tikėti ne tuo, ką matome, bet ką norime matyti. Tai ką mes matome, tokie mes ir esame. Suvokti save,susikurti savojo “aš” vaizdą mums padeda trys pagrindiniai elementai:

Šiuo metu Jūs matote 39% šio straipsnio.
Matomi 1219 žodžiai iš 3112 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.