Verkių ir Pavilnių rezervatų žemėlapis
[pic]
ĮvadasPavilnių regioninis parkas įsteigtas1992m. Jo plotas
apima2100ha. Regioninio parko paskirtis – išsaugoti gamtos ir kultūros
paveldo vertybes.
Viena svarbiausių parko reljefo ypatybių – dideli santykinių
aukščių skirtumai (iki 100m) ir neprilygstama jų formų įvairovė. Didžiausia
Pavilnių parko vertybė – ereziniai kalnynai ir augmenija. Parke auga
daugiau kaip pusė (per 750) Lietuvos floros rūšių, nemažai retųjų augalų.
Esama vietų, kurios primena netgi gūdaus miško gilumą.
Šiame parke taip pat saugomas unikalus geologinis paminklas –
Puškorių atodanga. Tai viena aukščiausių ir įspūdingiausių ledynmečio
atodangų ne tik Vilnios slėnyje, bet ir visoje Lietuvoje. Atodangos aukštis
– apie65m, plotis – 260 metrų. Nuo šios atodangos atsiveria nepakartojamo
grožio Vilnelės slėnio panorama. Upė žemupyje yra įsirėžusi daugiau kaip
60m gylyje. Vilnelė čia srūva kaip kalnų upokšnis.
Kita parko dalis – Markučių draustinis. Čia gausu šaltinių ir
ąžuolynų. Draustinyje yra ir A. Puškino muziejus – sena medinė sodyba,
pastatyta 1867m. Nors pats poetas čia niekada nesilankė, bet jo gentainiai
vaikščiojo po šias apylinkes. Kadaise Markučių ąžuolyne buvo Lietuvos
kunigaikščių vasarvietė. Dar viena puiki parko vieta pravirš miesto iškilęs
ir pušimis apaugęs Belmonto kalnas. Taip jis pavadintas dėl vietos grožio.
Verkių regioninio parko tikslas – išsaugoti Žaliuosius ežerus
supančią gamtą bei Verkių, Kalvarijų ir Trinapolio apylinkių kultūrinius
kompleksus. Be to, stengiamasi plėtoti pažintinį turizmą, propaguoti
gamtosaugos idėjas.
Miškų ploto pasiskirstymas girininkijomis pagal nuosavybę (ha)
|Eil| Girininkija|Valstybinės |Rezervuoti|Privatūs |Iš |
|.Nr| |reikšmės |nuosav. | |viso |
|. | |miškai |teisių | |miškų |
| | | |atstat. | | |
| | | |miškai | | |
|1. Neries regioninis parkas |9816,0 |4758,2 |
|2. Verkių regioninis parkas |2731,0 |1781,1 |
|3. Baravykinės valstybinis kraštovaizdžio |2280,0 |2271,4 |
|draustinis | | |
|4. Daubėnų valstybinis kraštovaizdžio |674,6 |545,7 |
|draustinis | | |
|5. Europos centro valstybinis kraštovaizdžio |911,6 |77,9 |
|draustinis | | |
|6. Dvarčionių valstybinis geomorfologinis |109,5 |23,9 |
|draustinis | | |
|7. Griovių valstybinis geomorfologinis |574,2 |569,7 |
|draustinis | | |
|8. Juozapinės valstybinis geomorfologinis |251,4 |102,0 |
|draustinis | | |
|9. Kruopynės valstybinis geomorfologinis |326,2 |302,4 |
|draustinis | | |
|10. Kuosinės valstybinis geomorfologinis |1514,0 |632,8 |
|draustinis | | |
|11. Medžiakalnio valstybinis geomorfologinis |765,7 |334,1 |
|draustinis | | |
|12. Vanagienės valstybinis geomorfologinis |301,3 |292,8 |
|draustinis | | |
|13. Kenos valstybinis hidrografinis draustinis|165,4 |104,5 |
|14. Vilnios valstybinis hidrografinis |1220,6 |867,0 |
|draustinis | | |
|15. Raudonosios balos valstybinis telmologinis|112,6 | |
|draustinis | | |
|16. Medininkų valstybinis botaninis draustinis|16,2 |2,4 |
|17. Taurėjos valstybinis ornitologinis |513,5 |397,5 |
|draustinis | | |
Verkių regioniniame parke
Juodoji šikšnosparnio naktis
2002 09 12, saulutei leidžiantis, Verkių regioninis parkas (Žaliųjų ežerų
g. 53, Vilnius) pakvietė pasidairyti, pabuvoti šikšnosparnių, gyvenančių
medžių drevėse, pastogėse, mediniuose pastatuose, rūsiuose, pasaulyje.Visus žingeidžiuosius vilniečius bei sostinės svečius
palabinamuoju žodžiu pasitikusi parko direktorė Vida Laurukėnienė sakė, jog
šikšnosparnį mes pernelyg dažnai pavadiname kažkokiu siaubūnu. Ar jis
galėtų būti toks – tas mažas skraidantis žvėrelis, kurio Verkių
regioniniame parke iki šiol aptiktos 9 rūšys?..
Apie tai pasakojo mokslininkas dr. Kazimieras Baranauskas, ekologai
Edvardas Mickevičius, Arūnas Čeponis, Vytautas Drūteika bei kiti vakaro
dalyviai.
Beje, apie šikšnosparnius turėjo ką pasakyti ir dailėtyrininkė
dr. Jolita Liškevičienė, išklojusi visą tiesą, kurią iš lūpų į
lūpas
perdavinėjo žmonės senovėje.
Šikšnosparniai yra vieninteliai tikrai skraidantys žinduoliai,
šiltakraujai gyvūnai. Kūnas padengtas kailiuku, jauniklius maitina pienu.
Garsūs, nes geba skraidyti tamsoje, orientuojasi bei gaudo vabzdžius
skleisdami ultragarsą. Be abejo, žmogus to garso nė negirdi…, Tačiau žmogus
gali girdėti skaidančius šikšnius, gali nugirsti ir jų spygavimus,
cypsėjimus.
“Koks subtilus šikšnosparnis. Skrenda, tarkime apie 60 km per
valandą greičiu, sugeba absoliučioje tamsoje surasti ultragarsu skrendanti
milimetrinį uodą… Šis skraidantis žvėrelis turi apie milijoną kartų
tobulesnį ultragarso “mechanizmą”, nei tie, kuriuos sukuria žmonės”, –
kalbėjo mokslininkas Kazimieras Baranauskas, kartu su kitais vakaro
dalyviais Verkių parke ištiesus šikšniui pastverti skirtąjį tinklą.
…Pasaulyje esama apie 1000 šikšnosparnių rūšių, nors kasmet vis atrandamos
naujos. Tie žvėreliai būna įvairaus dydžio. Štai kamaninis šikšnosparnis,
gyvenantis Tailande, yra tik 3 cm ilgio, o sveria vos 2 gramus. Gi
didžiausieji pasiekia 40 cm ilgį bei 1,5 kg svorį, o išskleidęs sparnus