Didziausią, brangiausią ir gražiausią dovaną, kurią tik gali turėti žmogus – yra jo gyvybė. Ir nesvarbu kokiomis saligomis žmogus begyventų, baugu ir sunku jos netekti, o tuo labiau pačiam nutraukti. Bet mūsų žiayriame pasaulyje dėl žmonių abejingumo ir nesupratingumo kartis atsitinka taip, kad net dvasiškai ir fiziškai stiprus žmogus būna priverstas atsisakyti jam Dievo duotos dovanos ir tapti savižudžiu. Ši problėma yra nagrinėjama A. Vienuolio apsakyme ,, Paskenduolė,,. Čia aprašomos pagrindinės veikėjos, gražios ir jaunos merginos Veronikos, tragedijos priežastys.
Sakoma, kad žmogus yra savo likimo kalvis, nors labai dažnai likimas priklauso ne nuo paties žmogaus norų ir troškimų, bet ir nuo susiklosčiusių aplinkybių ir, žinoma, nuo jo socilinės padėties. Sunku pasakyti kaip būtų susiklostęs Veronikos likimas, jei ji būtų gymusi turtingoje šeimoje, bet pinigų stygius privertė merginą pačiai kovoti už vietą visuomenėje, neleido jai atsiriboti arba ištrukti iš tamsios, žiaurios ir nepsišvietusios kaimo bendruomenės, kuri nėštumą be vestuvių laikė didžiausią nedorybę ir nuodėmę. Bet socialinė padėtis buvo tik viena iš Veronikos tragėdijos priežasčių.
Kiekvienoje bendruomenėje egzistuoja savo autoritetai ir lyderiai, pripažinti ir garbinami tos bendruomenės narių. Autoritetų nuomonė yra be galo svari ir svarbi. Tamsiame, neapsišvietusiame, fanatiškaireligingame kaime, kuriame gyveno pagrindinė apsaymo heroje Veronika, tokiu autoritetu būvo kunigas, žiaurus, piktas, nesupratingas žmogus. Jis nesuprato Veronikos bėdos, pniekino, pažemino ir atstūmė ją žmonių akivaizdoje. Sekdami Kunigo pavizdžiu, taip pat pasiilgė kaimo gyventojai. Savo žiaurumu ir patyčiomis jie sugniuždė merginos sielą ir tokiu būdu pastūmėjo prie savižudybės.