Verslas ir mokesčiai
5 (100%) 1 vote

Verslas ir mokesčiai

Verslas ir mokesčiai

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………3

1. Mokesčių politika Lietuvoje………………………………………………….4

1.1. Mokesčių reikšmė ir būtinumas vykdant valstybės funkcijas…………….4

1.2. Mokesčių samprata, rūšys, struktūra……………………………………….5

2. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema……………………………………..7

2.1. Fizinių asmenų pajamų mokestis……………………………………………8

2.2. Juridinių asmenų pelno mokestis……………………………………………9

2.3. Pridėtinės vertės mokestis, jo reikšmė……………………………………..10

2.4. Akcizų mokestis, akcizų objektas…………………………………………..11

2.5. Kiti mokesčiai………………………………………………………………..12

2.6. Mokestinių išteklių formavimas, naudojimas ir paskirstymas……………13

3. Užsienio valstybių mokesčių sistemos………………………………………15

4. Mokesčių poveikis verslui……………………………………………………17

Išvados…………………………………………………………………………….19

Literatūros sąrašas……………………………………………………………….20

Priedai……………………………………………………………………………..21

Įvadas

Pasirinkau rašyti šią temą, suvokdama jos aktualumą mūsų dienomis. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, aktualu parengti tobulą mokesčių sistemos modelį, kuris atitiktų išsivysčiusių šalių mokesčių sistemų reikalavimus, bei skatintų savanorišką mokesčių mokėjimą.

Kiekviena valstybė veikdama per parlamentą ir valdymo organus, atlieka daug įvairių funkcijų – apsaugos, gamybinės komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės reakcijos) ir administracines funkcijas. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas šaltinis yra mokesčiai. Valstybės valdžia jokio produkto nesukuria ir be mokesčių gyvuoti negalėtų.

1990 metais atkūrus nepriklausomybę, kartu formuojasi šalies mokesčių sistema. Per aštuonerius nepriklausomybės metus priimta nemažai įstatymų (18), nutarimų ir mėginama jais reguliuoti krašto ekonominius bei socialinius procesus.

Užsienio valstybių mokesčių sistemos formavosi daugelį dešimtmečių. Lietuvos valstybės mokesčių sistema dar tik kuriama ir būsimajam ar jau dabartiniam verslininkui bei vadybininkui administratoriui, norint priimti kvalifikuotus sprendimus, svarbu šiuos sudėtingus finansinius santykius pažinti, suvokti, analizuoti.

Dabartinėmis rinkos santykių įtvirtinimo Lietuvoje sąlygomis sėkmingai užsiimti verslu Lietuvoje galima jei: bet kuris ekonomiškai aktyvus žmogus, ryžęsis verslininkauti, nuodugniai suvokia verslo esmę ir dėsningumus, gerai žino efektyvaus verslininkavimo principus ir jų veiksmingo materializavimo būdus; valstybė nevaržo verslininkų ūkinio savarankiškumo ir iniciatyvos, prireikus visakeriopai skatina verslo įmonių veiklą. Verslininkui svarbu numatyti painią socialinių ir ekonominių pokyčių rinkoje grandinę, kad galėtų naudingai, laiku ir operatyviai jais pasinaudoti.

Šio darbo tikslas – atskleisti apmokestinimo teorinius pagrindus, pateikti Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių mokesčių sistemas, jų formavimo dėsningumus bei poveikį verslui.

Apibendrindama norėčiau paaiškinti kursinio darbo turinį. Pirmajame jo skyriuje perteiksiu mokesčių sampratą, rūšis, struktūrą, jų reikšmę, būtinumą vykdant valstybės funkcijas. Antrajame skyriuje plačiau panagrinėsiu Lietuvos mokesčių sistemą, jos atskirus mokesčius ir jų taikymo problemas. Kadangi Lietuvos Respublikos mokesčių sistema dar tik formuojasi, trečiajame skyriuje pristatysiu ir užsienio šalių mokesčių sistemas, kurios, kaip minėjau, formavosi ištisus dešimtmečius ir rinkos ekonomikos sąlygomis sukaupė patirtį naudingą ir Lietuvai. Paskutiniajame skyriuje pasamprotausiu apie Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumą, jos poveikį verslui, supažindinsiu su mokesčių reforma. Konkretesnį mokesčių poveikį verslui atspindėsiu analizuodama alaus pramonės būklę Lietuvoje per pastaruosius keletą metų. Pabaigoje pateiksiu susistemintas darbo išvadas.

1. Mokesčių politika Lietuvoje

1.1. Mokesčių reikšmė ir būtinumas vykdant valstybės funkcijas

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų: apsaugos, gamybinės bei komercinės veiklos, vystymo administracines.

Valstybės pareiga yra vykdyti daugelį funkcijų, kurių nesiimtų privatūs asmenys, pvz.: organizuoti apsaugą nuo užsienio užpuolimo, išlaikyti armiją, karo laivyną, oro pajėgas.

Valstybė turi vykdyti ir kai kurių produktų gamybą, teikti komercines paslaugas, kurių privati įmonė nebus suinteresuota arba nesugebės teikti. Pavyzdžiui, tiesti kelius, tiltus, kanalus, statyti uostus.

Beveik visi pripažįsta, kad esant dabartiniam civilizacijos lygiui, valstybės įsikišimas į visuomeninį gyvenimą yra būtinas, nors nesutariama kiek jai šiame procese reikėtų dalyvauti.
Nėra vienareikšmio atsakymo ir į kitus klausimus, ar valstybės atstovai gali reguliuoti tų žmonių ūkinę veiklą, dalyvauti perskirstant piliečių turtą ir pan. Tik aišku, kad valstybės funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių. O svarbiausias finansinių išteklių šaltinis ir yra mokesčiai. Jeigu valstybės išlaidoms padengti mokesčių nepakanka, tai valstybė yra priversta imti paskolas ir kartu daryti papildomas išlaidas, t.y. mokėti palūkanas arba vykdyti mokesčių didinimo politiką.

Vadinasi mokesčiai yra būtini nes jie yra kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas.

Socialinis-ekonominis mokesčių vaidmuo pasireiškia jų funkcijomis. Svarbiausios funkcijos yra trys:

• Fiskalinė

• Perskirstomoji

• Reguliavimo

Mokesčių fiskalinė funkcija pasireiškia tuo, kad nacionalinio biudžeto pajamos pagrindinai formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema. Ši funkcija apima krašto biudžetinės politikos dalį. Lietuvoje mokestinės įplaukos sudaro apie 95 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

Mokesčių perskirstomoji funkcija susijusi su fiskaline funkcija ir pasireiškia tuo, kad gautos į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšos perskirstomos tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.

Mokesčiai yra ne tik valstybės pajamų šaltinis, bet ir galingas įrankis jos rankose. Valstybės mokesčių politika tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, skatina ar neskatina nacionalinės ekonomikos augimą. Priimdama atitinkamus mokesčių įstatymus, valstybė gali skatinti krašto ekonomikos spartesnį plėtojimą arba stagnaciją bei smukimą. Šiuo atveju pasireiškia mokesčių reguliavimo funkcija.

Išsivysčiusių vakarų šalių ekonomikos mechanizme mokesčiai vaidina dvigubą vaidmenį: iš jų valstybė ne tik formuoja savo pajamas, bet ir netiesiogiai skatina ekonomiką.

Suteikdama mokesčių lengvatas, valstybė laiduoja kapitalo judėjimą į silpnai išvystytas, bet perspektyvias sritis, skatina įmonių bei jų produkcijos konkurentabilumą vidaus ir pasaulinėse rinkose. Sumažindama mokestį už pelną, reinvestuojamą į gamybą, valstybė skatina jos plėtotę. Išlaisvindama nuo taupymui skirtų lėšų apmokestinimo, ji skatina mažinti vartojimo išlaidas. Padidindami kai kurių mokesčių tarifus, ji apriboja spekuliaciją turtu ir vertybiniais popieriais.

Mokesčiai nuolat tobulinami keičiantis ekonominės ir socialinės raidos sąlygoms. Vyriausybė, panaudodama specialias mokesčių rūšis, kartu siekia padidinti savo reguliuojamąjį vaidmenį. Tokiu būdu plačiai taikomas, pavyzdžiui PVM, kaip universalaus netiesioginio mokesčio rūšis, leidžiantis kontroliuoti gamybos bei relizacijos procesus ir kartu stiprinti valstybės poveikį mokesčių konjunktūrai.

Įvertinant mokesčių funkcijas, mokesčių sistema turėtų būti kontroliujama laikantis šių nuostatų:

• Apmokestinimas mokesčių mokėtojams turi iškelti nepernelyg didelius reikalavimus, nes kitaip mažės jų pajėgumas, taip pat ir noras mokėti mokesčius. Per mokesčius turi būti kryptingai veikiama ūkio plėtotė, daroma veiksminga įtaka rinkai

• Mokesčiai turėtų būti kuo tiksliau apibrėžti, nes net ir nedidelis neapibrėžtumas sukelia mokėtojo priklausomybę nuo mokesčio administratoriaus valios.

Lietuvoje mokamų mokesčių funkcijos kol kas nepakankamai suderintos su vykdoma ekonomine reforma. Verslininkai pramoninkai ir daugelis kitų pagrįstai kelia tokius trūkumus: mokesčių įstatymų nesuderinamumas, gamybai plėsti silpnai panaudojamos mokesčių skatinamosios funkcijos, neaiškiai apibrėžtos įstatymų bei poįstatyminių aktų sąvokos, trūksta poįstatyminių aktų, išieškant mokesčius ir taikant ekonomines sankcijas dažnai keičiami mokesčių įstatymai, trūksta informacijos mokėjimo klausimais ir t.t. Pašalinus šiuos trūkumus, be abejo, susidarytų geresnės salygos verslui plėtotis bei ūkiui augti, didėtų mokesčių objektų fizinė apimtis, kartu ir valstybės bei savivaldybės biudžeto pajamos iš mokesčių.

1.2. Mokesčių samprata, rūšys ir struktūra

Mokesčiai – tai privalomojo pobūdžio mokėjimai valstybei. Visi mokesčiai įgyvendinami pagal tam tikrą apmokestinimo instrumentarijų, kuris apima mokesčių elementus (subjektą, objektą, šaltinį,apmokestinimo vienetą, lengvatas, mokesčio sumą), mokesčių ėmimo būdą bei nustatymo metodą.apmokestinimo instrumentarijus atspindėtas 1 paveiksle.



Fizinis asmuo

Mokesčio subjektas

Juridinis asmuo

Pajamos

Mokesčio objektas

Prekės ir paslaugos

Turtas

Sutampa su mokesčio objektu

Mokesčio šaltinis Nesutampa su mokesčio objektu

Piniginis(apmokestinamųjų pajamų vienetas, apmokestinamojo turto vertė vienetais)

Apmokestinimo

vienetas

Natūrinis(prekės ir paslaugos vienetais ir pan.)

Absoliuti mokesčio suma

Mokesčio tarifas Proporcinė, progresinė

Numatančios apmokestinamojo objekto

Apmokestinimo sumažėjimą

lengvatos

Numatančios mokesčio tarifo arba paties

mokesčio sumažėjimą

Tiesioginis(iš pajamų)

Mokesčio ėmimo

būdas Netiesioginis(per kainų sistemą)

1 pav. Apmokestinimo instrumentarijus

Mokesčio
subjektas yra fizinis ar juridinis asmuo, privalantis mokėti įstatymais numatytus mokesčius ar rinkliavas. Mokesčio objektais laikomos įstatymais apmokestinamos prekės, paslaugos, pajamos, turtas. Tai fizinių ir juridinių asmenų pajamos, turtas bei parduodamo turto kitiems asmenims vertė, tam tikros veiklos rūšys, prekių bei paslaugų pridėtinė vertė, teisė naudotis gamtos ištekliais, vertybinių popierių financinių bei kreditinių operacijų rezultatai ir kiti objektai.

Mokesčio šaltinis – tai subjektų pajamos (pelnas, darbo užmokestis, renta, palūkanos, dividendai) nuo kurių mokami mokesčiai.

Apmokestinimo vienetas – tai ta mokesčio objekto dalis , kuriai nustatomas mokesčio tarifas.

Mokesčio bazė – tai pajamų (pelno) suma, aktyvų vertė, kuriais remiantis apskaičiuojamas mokestis.

Mokesčių rūšys bei jų skaičius priklauso nuo valstybės fiskalinės politikos. Šalių mokesčių sistemose dažnai išskiriami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi mokesčių subjektų turtui bei pajamoms, jie imami tiesiai iš mokesčių mokėtojų. Tiesioginių mokesčių turime net dvylika. Pelningiausias valstybei yra fizinių asmenų pajamų mokestis. Prie netiesioginių mokesčių priskiriami paslaugų bei prekių mokesčiai; jie įtraukiami į kainą ar tarifus (PVM, akcizai, muitai). Parduodamas prekę ar paslaugą, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau perduoda valstybei.

2. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas reglamentuoja 16 mokesčių, be jau paminėtų įstatyme dar egzistuoja muitų, socialinio draudimo, sveikatos draudimo mokesčiai, taigi iš viso šiandieninę Lietuvos mokesčių sistemą sudaro 19 mokesčių. Mokesčiai skirstomi į valstybei skirtus (mokamus į valstybės biudžetą, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą) ir vietinius mokesčius (mokamus į savivaldybių biudžetus). 12 mokesčių renkami į valstybės biudžetą, o 7 į savivaldybių biudžetus. Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja 16 mokesčių ir neapima muitų bei socialinio draudimo mokesčių. Mokesčius savo ruožtu galima suskirstyti pagal objektus. Lietuvoje apmokestinami tokie objektai: pajamos, pelnas, turtas, vidaus prekės ir paslaugos, šalies ištekliai, prekyba ir prekybos sandoriai. 2 paveiksle išskirtos mokesčių objektų grupės ir jas atitinkantys mokesčiai.

Fizinių asmenų pajamų mokestis

Pajamų ir pelno

Juridinių asmenų pelno mokestisŽemės mokestis Turto Nekilnojamo turto mokestis

Mokesčiai Paveldimo arba dovanojamo turto mokestis

PVM

Vidaus prekių

ir paslaugų Akcizai

Prekybos ir pre- Prekyviečių mokestis

kybos sandorių Muitai

Valstybinio soc. Socialinis draudimas

draudimo ir

sveikatos draudi- Sveikatos draudimas

mo įmokos

Už naudojimąsi Konsulinis mokestis

šalies ištekliais Žyminis mokestis

ir valstybės tei- Naftos ir dujų išteklių

kiamomis pas- mokestis

laugomis Mokestis už valstybinius gamtos išteklius Mokestis už aplinkos teršimą

Žemės nuomos mokestis Atskaitymai automobilių

keliams tiesti

2 pav. LR mokesčių klasifikacija pagal mokesčių objektus

1998 metais biudžete planuota didžiausią pinigų kiekį surinkti iš PVM – 3884203000 Lt, iš akcizo mokesčių – 681560000 Lt, iš juridinių asmenų pelno mokesčio 621800000 Lt.

2.1. Fizinių asmenų pajamų mokestis

Šį mokestį Lietuvoje moka keturios asmenų grupės:

1. Asmenys, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas

2. Asmenys, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų Lietuvos teritorijoje ir užsienyje, taip pat gaunantys pajamas iš šalies ir užsienio gyventojų bei komercinės-ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse

3. Juridinio asmens teisių neturinčios individualios įmonės ir ūkinės bendrijos

4. Užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje.

Šio užmokesčio objektas – darbo užmokestis, autorinis atlyginimas, komercinės-ūkinės veiklos pajamos bei kitos pajamos. IĮ ir ŪB bei fiziniai asmenys gali nusipirkti patentus tam tikros veiklos vykdymui. Įsigijus patentą, už patente nurodytos veiklos pajamas šios įmonės ar fiziniai asmenys pajamų mokesčio nemoka.

1998 m. liepos 1 d. priimtos Fizinių asmenų apmokestinimo naujovės netenkina mokesčių mokėtojų. Fiziniai asmenys kaip ir juridiniai asmenys, turės valstybei mokėti už dividendus ir kapitalo prieaugį. Asmuo įsigijęs finansinį turtą ir pardavęs jį brangiau, nuo vertės skirtumo mokės mokesčius. Pažymėtina, kad dažnoje užsienio šalyje, kapitalo prieaugis taip pat yra apmokestintas. Finansų analitikai pranašauja, kad tokia sistema skatins žmones piktnaudžiauti, t.y. dokumentuose jie nurodys fiktyvias sumas, perkant ar parduodant akcijas, bus vykdomi tiesioginiai sandoriai, apeinant vertybinių popierių biržą ir atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2048 žodžiai iš 6535 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.