Vesties įrenginiai
5 (100%) 1 vote

Vesties įrenginiai

TURINYS

Įvadas 3

1. Klaviatūra 3

2. Kompiuterinė pelė 9

3. Skaitytuvas 10

3.1. Skaitytuvų raidos istorija 10

3.2. Skaitytuvų klasifikacija 11

3.3. Stebuklingas „rašiklis“ C – PEN 13

3.4. Skaitytuvų naudojimo sferos 13

3.5. Skaitytuvų vystymosi ir naudojimo perspektyvos 14

4. Kiti įvesties įrenginiai 14

4.1. Vairalazdė 15

4.2. Valdymo pultas 15

4.3. Valdymo rutulys 15

4.4. Grafinė planšetė 16

4.5. Skaitmeninės lentelės (planšetai) 17

4.6. Šviesos plunksna(pieštukas) 17

4.7. Lietimui jautrus ekranas 18

Išvados 19

Nuorodos

ĮVADAS

Kompiuteris – tai elektroninių ir elektromechaninių įtaisų sistema, kuri gali dekoduoti ir vykdyti įvairias programas. Kompiuterį sudaro dviejų tipų įranga: techninė ir programinė.

Techninė įranga. Kompiuterio techninė įranga skirstoma į keturias grupes: įvedimo, išvedimo, saugojimo ir apdorojimo.

Įvesties įrenginiais žmogus perduoda informaciją kompiuteriui, o išvesties įrenginiais – kompiuteris pateikia apdorotą informaciją žmogui. Įvesties ir išvesties įrenginių yra daug ir įvairių, jie nuolat tobulinami, atsiranda naujų. Šiame referate mes aptarsime įvesties įrenginius: klaviatūrą, pelę, skaitytuvą,

Klaviatūra tai pagrindinis įvesties įrenginys skirtas raidėms, skaitmenims ir kitokiems ženklams įvesti į kompiuterį bei jam valdyti.

Klaviatūra turi analogą – rašomąją mašinėlę, tačiau pirmoji pranašesnė, nes turi daugiau papildomų klavišų.

1. KLAVIATŪRA.

Klaviatūrą mes galėtume apibūdinti, kaip personalinio kompiuterio sudedamąją dalį su kuria mes bene labiausiai kontaktuojame, bet mažiausiai galvojame apie ją.

Pagal klavišų skaičių, klaviatūros skirstomos į du tipus:

• Standartinę, kartais dar vadinamą XT tipo klaviatūrą, turinčią 92 klavišus;

• Išplėstąją arba AT tipo klaviatūrą, kurioje yra 101-102 klavišai.

Kompiuterių klaviatūros išradinėjimas prasidėjo nuo spausdinimo mašinėlės išradimo. Christopher Latham Sholes pirmasis 1868 metais užpatentavo spausdinimo mašinėlę, masinėje prekyboje jos pasirodė 1877 metais.

Kelios raktinių technologijų plėtotės pervedė spausdinimo mašinėlę į kompiuterio klaviatūrą.

Teletaipo mašina pasirodė 1930 metais, jungiantis spausdinimo mašinėlę (tada naudotą kaip įvedimo ir spausdinimo įrenginį) ir telegrafą. Taip pat buvo sukurtos perfakortinės spausdinimo mašinėlės. Jose kiekvienas klavišo paspaudimas išmušdavo skylutę kortoje.

Ankstyvosios kompiuterių klaviatūros buvo pagamintos naudojant teletaipo ir perfojuostų technologijas. 1948 metais „Binac“ firmos kompiuteriai turėjo prijungtas elektromechaniškai kontroliuojamas spausdinimo mašinas. Jos buvo naudojamos ir įvedimui (įrašymui į magnetinę juosta) ir išvedimui (spausdinimui). Taigi atsirandančios elektrinės spausdinimo mašinėlės pagerino ryšį tarp šių mašinėlių ir kompiuterių.

1964 metais buvo sukurti pirmieji VDT (video displėjų terminalai) kurie įgalino vartotojus matyti kokią informaciją jie įvedinėja į kompiuterį, ją koreguoti. Su VDT technologija atsirado ir elektrinės klaviatūros. Šios klaviatūros siunčia elektroninius impulsus kompiuteriui.

Laikui bėgant padėtis keitėsi. Kompiuterius vis daugiau imta taikyti tekstams apdoroti. Didžiausias lūžis įvyko atsiradus asmeniniams kompiuteriams. Kompiuteriu ir jo klaviatūra ėmė naudotis ne tik programuotojai, bet ir įvairūs raštininkai, tarnautojai, rašytojai. Todėl nenuostabu, kad kompiuterių gamybos pionieriai amerikiečiai kompiuterio klaviatūrą sutapatino su nacionaline rašomosios mašinėlės klaviatūra. Šios klaviatūros simboliai sudaro JAV standarto ASCII (American Standard Code for Information Interchange) spausdintinų simbolių aibę (1 pav.). Joje yra visi simboliai, kurių reikia angliškai kalbančiam amerikiečiui raštininkui: skyrybos ženklai, raidės ir kiti šios šalies raštijai būdingi ženklai (@ # $). Prie jos teko prisitaikyti ir programuotojams. Šitaip programuotojas buvo priverstas „laikytis dietos“, bet nenumarintas. Programoms užrašyti jis galėjo vartoti visus klaviatūroje esančius simbolis, nors ir ne pagal tikrąją jų paskirtį, pavyzdžiui, vietoj daugybos ženklo × rašyti žvaigždutę *, vietoj – „stogelį“ ^. Programoms rašyti buvo pritaikyti komercinis @, dolerio $, numerio # ženklai.



Kaip jau teigta, kompiuterio klaviatūra buvo sugalvota remiantis analogu – rašomąja mašinėle. Daugiau kaip šimtą metų rašytojams, raštininkams, valdininkams ji buvo nepakeičiamas įrankis tekstams spausdinti. Jos pagrindinė dalis – klavišai, kuriuos paspaudus, popieriuje gaunamos raidės, skaitmenis ar skyrybos ženklai. Kadangi tekstuose reikalingos didžiosios ir mažosios raidės, skaitmenys bei įvairūs skyrybos ženklai, tai reikia nemažai (daugiau kaip 90) klavišų. Jei klavišui priskirta mažoji ir didžioji raidės, ant klavišo rašoma tik pastaroji. Šiaip ženklai klaviatūroje žymimi įvairiai. Klaviatūroje paprastai būna lotyniškos raidės. Kitų kalbų raidės dažniausia žymimos kitomis spalvoms, dažnai būna kiek blankesnės už lotyniškas. Lietuviškos raidės kaip taisyklė išdėstomos viršutinėje klaviatūros dalyje ir išskiriamos kita spalva. Ant klavišų vienas ženklas rašomas maždaug klavišo viduryje arba
kairėje viršuje (vadinama pirmuoju arba pagrindiniu lygiu), kitas – kiek aukščiau viršuje arba dešinėje apačioje (vadinama antruoju lygiu). Pirmuoju lygiu gaunami visi pagrindiniai ženklai (pvz., mažosios raidės), antruoju, paspaudus specialų klavišą kairėje ar dešinėje klaviatūros pusėje (kitaip tariant perjungus lygį) – papildomi ženklai (pvz., didžiosios raidės).

Daugumos rašomųjų mašinėlių raidės išdėstomos trimis klavišų eilėmis. Priimta klaviatūras vadinti pagal jų viršutinės raidžių eilės pirmas kairiausias raides. Dažniausiai naudojamos klaviatūros, kurių viršutinės raidžių eilės pirmieji klavišai yra raidės Q, W, E, R, T, Y, jos vadinamos QWERTY. Analogiškai vadinamos ir kompiuterio klaviatūros.

Kompiuterio klaviatūroje turi būti visi tekste vartojami ženklai, t. y. visa, kas buvo rašomojoje mašinėlėje. Be to, reikia nemažai klavišų kompiuterio darbui valdyti. Todėl kompiuterio klaviatūra buvo papildyta valdančiais klavišais. Vėliau prireikė dar daugiau ženklų, todėl reikėjo pasirinkti: ar didinti klavišų skaičių, ar ieškoti kitokių būdų ženklams įkurdinti. Buvo pasirinktas pastarasis – įvestas dar vienas, trečiasis lygis. Dabar kai kurie klavišai turi du, kiti – tris lygius.

Iš esmės klaviatūra-tai daugybė jungiklių, sujungtų su mikroprocesoriumi, kuris valdo kiekvienos jungties būvį ir priima signalus, kada pakeisti tą būvį.

Procesorius klaviatūros viduje turi suprasti ir atlikti keletą dalykų:

• Klavišų poziciją klavišų matricoje (key matrix);

• Kontroliuoti signalus;



pav. Nr1

Klaviatūros mikroprocesoriaus ir kontrolerio schemos

Klavišų matrica (key matrix)-tai schemų tinklas esantis „po klavišais“. (žr. pav Nr.2) Spaudžiant klavišą sujungiamas tarpas tarp schemos kontaktų, tada ima tekėti labai mažos įtampos srovė. Procesorius kontroliuoja visų klavišų matricos (key matrix) kontaktų būsenas (yra kontaktas arba nėra kontakto). Kai procesorius aptinka sujunktą kontaktą (paspaustas klavišas), jis palygina simbolių kodą klavišų matricoje su simbolių žemėlapiu (character map) esančiu atmintyje (ROM). Simbolių žemėlapis (character map) faktiškai yra skirtas nustatyti kokiomis koordinatėmis (x, y) klavišų matricoje yra užkoduotas tam tikras klavišas.

Pav. Nr.2 Klavišų matrica (key matrix)

Simbolių žemėlapis (character map) klaviatūroje gali būti pakeistas kitu simbolių žemėlapiu, palaikomu kompiuterio. Tai yra daroma pakankamai dažnai tais atvejais, kai reikalingos kalbos, kurių simboliai neturi angliškų ekvivalentų.

Kai mes spausdiname, procesorius, esantis klaviatūroje, analizuoja klavišų matricą (key matrix) ir nustato kokį simbolį nusiųsti į kompiuterį. Jis palaiko šiuos simbolius klaviatūros atminties buferyje, kuri dažniausiai būna 16 bitų. Tada procesorius duoda signalą siųsti duomenis į kompiuterį per kokią tai jungtį.

Labiausiai paplitusios šios klaviatūrų jungtys:

• 5-pin DIN (Deustche Industrie Norm)

• 6-pin IBM PS/2 mini-DIN

• 4-pin USB (Universal Serial Bus)

• internal connector-vidinė junktis (nešiojamiems kompiuteriams (laptops))



pav. Nr.3

6-pin IBM PS/2 mini-DIN junktis

DIN junktis retai benaudojama. Daugiausiai naudojama PS/2 mini-DIN junktis (žr. 2 pav.), nors pastaruoju metu vis labiau plinta USB jungtys. Nepaisant to kokia jungtis yra naudojama, siuntimo principas išlieka toks pats. Du pagrindiniai dalykai siunčiami laidu: tai yra elektros energija, kuri yra reikalinga klaviatūrai (~5v) ir aišku duomenys keliaujantys į kompiuterį užkoduoti ASCII (The American Standard Code for Information Interchange) kodu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1269 žodžiai iš 4148 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.