Turinys
1 Įvesties įrenginiai – 3 –
1.1 Klaviatūra – 3 –
1.2 Pieštukas – 4 –
1.3 Pelė – 4 –
1.4 Sensorinis ekranas – 5 –
1.5 Skaitlys – 6 –
2 Išvesties įrenginiai – 6 –
2.1 Monitoriai (4pav.) – 7 –
2.1.1 Elektroninių vamzdžių displėjai – 7 –
2.1.2 Skystųjų kristalų displėjai – 8 –
2.1.3 Plazminiai displėjai – 8 –
2.2 Spausdintuvai – 8 –
2.2.1 Plaktukiniai spausdintuvai – 9 –
2.2.2 Rašaliniai spausdintuvai – 9 –
2.2.3 Lazeriniai spausdintuvai – 9 –
2.3 Braižytuvai (ploreriai) – 9 –
2.4 Braižytuvai (ploteriai) – 10 –
2.4.1 Ploteriai – 10 –
Įvesties įrenginiai
Informacijai į kompiuterį įvesti naudojami įtaisai vadinami įvesties
įrenginiais. Pagrindiniai asmeninio kompiuterio įvesties įrenginiai yra:
klaviatūra, pelė, šviesos pieštukas, skaitlys, sensorinis ekranas.
1 Klaviatūra
Dauguma šiuolaikinių informacijos įvedimo priemonių turi valdiklį ir yra
lanksčiai valdomos. Jų yra labai daug ir įvairių. Klaviatūrą, pelytę turi
dauguma asmeninių kompiuterių.Visos jos su asmeniniu kompiuteriu yra
sujungiamos arba standartinėmis lygiagrečiąja ir nuosekliąja sąsajomis,
arba specialiais įtaisais, įstatomais į asmeninio kompiuterio išplėtimo
lizdus, ir yra valdomos programinės įrangos. Žaidimams valdyti gaminami
įvairūs valdymo pultai.
Klaviatūra operatorius įveda į asmeninį kompiuterį ir jį valdo. Klaviatūros
skiriasi klavišų skaičiumi, jų išdėstymu, „intelektualumu“ ir
ergonomiškumu. XT tipo kompiuterių klaviatūroje buvo 92 klavišai, AT tipo
klaviatūroje – 102 klavišai. Dabar gaminamos klaviatūros, turinčios 105 –
109 klavišus. Papildomi klavišai skirti Windows 9x ir multiledijai valdyti.
Nešiamųjų asmeninio kompiuterio klaviatūros būna mažesnės.
Asmeninio kompiuterio klaviatūros klavišai grupuojami į 4 grupes:
□ Pagrindinė klavišų grupė;
□ Funkciniai klaviša;
□ Skaitmenų klavišų grupė; priklausomai nuo NumLock būsenos, šiais
klavišais valdomas žymiklis ir vaizdas ekrane arba renkami skaitmenys;
□ Žymiklio ir ekrano valdymo klavišai.
Klaviatūroje po klavišais yra laidininkų matrica, sudaryta iš eilučių ir
stulpelių. Speciali mikroschema (klaviatūris valdiklis) nuolat skenuoja
matricos eilutes. Paspaude klavišą, sujungiate vieną iš klaviatūros
matricos kontaktų. Valdiklis randa klavišo paliestą matricos eilutę ir
pradeda skenuoti matricos stulpelius. Suradęs paliestą stulpelį, valdiklis
suformuoja klavišo vietos kodą, peduoda jį kompiuteriui, kuris įsimena šį
kodą, iki atleisite klavišą. Jeigu kitas klavišas paspaudžiamas neatleidus
pirmojo, įsimenami abiejų klavišų kodai ir t.t
Kompiuteryje gautas klavišo kodas, naudojantis specialia lentele, yra
dekoduojamas ir nustatoma jo reikšmė. Klavišo reikšmė priklauso ne tik nuo
jo vietos klaviatūroje, bet ir nuo naudojamos dešifravimo lentelės, todėl
ta pačia klaviatūra galima rašyti skirtingomis kalbomis (pavyzdžiui,
lietuviškai, angliškai, rusiškai).
Yra klaviatūrų su papildomais elementais,pavyzdžiui, su įmontuotu valdymo
„rutuliu“, su vairasvirte, su operatyviąja atmintine informacijai kaupti
bei skystųjų kristalų ekranu, su programuojamais klavišais, su skaičiuokle,
su skeneriu ir kt.
2 Pieštukas
Tai priemonė operatoriui tiesiogiai bendrauti su asmeniniu kompiuteriu per
jo ekraną.
Pieštuką valdo speciali programa. Nuo jos priklauso pieštuko atlekamops
funkcijos. Vaizdas asmeninio kompiuterio displėjuje gaunamas „perkeliant“
jį iš vRAM į ekraną. Skleidimas ekrane ir atmintinėje yra sinchronizuotas,
todėl pieštuko išėjimo impulsas, atsirandantis prabėgant po juo elektronų
spinduliui, pasiunčiamas į atmintinės ląatelę, atitinkančią pieštuku
nurodytą ekrano tašką. Priklausomai nuo to, ar pieštukas „piešia“, ar
„trina“ vaizdą ekrane, į atmintinę bus įrašytas 1arba 0, kartu atitinkamai
ekrane atsiras baltas arba nurodytas spalvos taškas. Pieštukas pasižymi
gera skiriamąja geba, tačiau ilgesnis darbas, pakėlus ranką prie
vertikalaus ekrano, vargina operatorių.
Pastoruoju metu vis populiaresni darosi sensoriniai ekranai. Informacija į
asmeninį kompiuterį įvedama palietus juos specialiu pieštuku ar pirštu.
Šitaip patogu valdyti programos meniu. Jų didžiausias trūkumas – mažesnė
skiriamoji geba.
3 Pelė
Pelė valdo žymiklį, jos judėjimo padėklu informacija perduodoma sistemai.
Konstrukcijos pagrindas – masyvus guma padengtas rutulys, kuris sukdamasis
perduoda savo judėsį dviems koordinatiniams diskeliams. Jei vaizduoklio
ekrane žymiklis juda netolygiai, trūkčiadamos, reiškia, kad užsiteršė
koordinatinių diskelių ratukai. Juos galima atsargiai nuvalyti atidarius