Vestuvės – šeimos šventė
5 (100%) 1 vote

Vestuvės – šeimos šventė

TURINYS

1.

Įvadas……………………………………………………….2

2. Papročiai ir tradicijos………………………………….3-4

3. Vestuvės šiandien……………………………………….5-8

4.

Išvada………………………………………………………..95.

Literatūra……………………………………………………10

ĮVADAS

Sutuoktiniai turi suprasti, kad kiekvienam reikia psichologinės erdvės.

Privalu saugoti vienas kito svajones, pomėgius.  Tarpusavio santykiai turi

švelniai nuspalvinti kasdienybės dienas, nes šeimos nariai susiję vienas su

kitu šimtais nematomų gijų. Bendro gyvenimo dienų skaistumas, jų šiluma

suteikia abiems gerą nuotaiką, gyvybingumą, darbingumą ir laimė lydi

gyvenimo keliuose. Tuomet viešpatauja Meilė, Tiesa, Grožis ir Gėris, kurie

susipina į vieną žodį laimė!

Jaunoji karta privalo laikyti dorovės vainiką ir tikėjimo šviesą!

Išeidami į dar nepažintą gyvenimo kelią iš tėvų židinio išsineškit šviesų

namų spindulį. 

Šeimoje turėtu išsiugdyti kultūringo elgesio, vaišinimosi papročių,

pagarbos jausmo kiekvienam žmogui ir meilės, kuri nuskaidrina dienas,

ieškant gyvenimo prasmės.

 

PAPROČIAI IR TRADICIJOS

Lietuvių šeima, jos papročiai, apeigos yra vieni iš ankstyviausių

kultūros kūrinių, susiklosčiusių formuojantis ir plėtojantis gimininei

bendruomenei tam tikromis klimatinėmis, geografinėmis, socialinėmis bei

ekonominėmis sąlygomis.

Šeimos apeigų, papročių, tikėjimų, su apeigomis susietos tautosakos

tyrinėjimas rodo, kad lietuviai, kaip ir kitos tautos, jau ankstyvosios

bendruomeninės santvarkos laikais turėjo gausybę savo pasaulėjautos

vaizdinių.

Šeimos, ypač vestuvių apeigose, svarbią vietą užėmė paukščių ir žalčių,

kaip gyvybinės jėgos amžinumo, simbolių kultas. Paukščiais ir žalčiais buvo

puošiama sakralinė apeigų duona – karvojus. Meniškai padirbti paukščiai

buvo kabinami virš vestuvių apeigų stalo.

Piršliai atvažiuoja ir pūgoms siaučiant, ir ievų žiedams sprogstant, ir

vasarą saulei kaitinant žemę… Veža jaunikį, gal į pirmą  pasimatymą.

Peržengę merginos tėvų namo slenkstį piršlys ima malti liežuviu: kad jie

turtingiausi, kad jie geriausi, kad jie gražiausi… Derisi prie stalo

susėdę su tėvais dėl kraičio… Taip buvo seniau… 0 dabar? Dabar piršliai

vestuvinėje puotoje yra tik palydos dalis ir senųjų papročių pratęsėjai.

Dabar laikmetis kitoks. Išnyko vežimai, karietos, todėl jaunikis sodina

savo lelijėlę į lengvąjį automobilį…  Pats padovanoja aukso sužieduotuvių

žiedelį. Pats kalba apie būsimą gyvenimą, pina gražiausių svajonių vainiką,

girdo mergelę jaunystės vynu…    Seniau prie sužieduotuvių stalo sėsdavo visa šeima. Kur vykdavo

vestuvinė puota patalpa būdavo puošiama. Ant rankšluosčio, iš žalumynų

išpindavo jaunųjų vardo ir pavardės raides. Pindavo iš rūtų, eglių,

kadagių, mirtų, tujų, bruknių lapelių ar kitų žalumynų. Aptardavo vestuvių

puotos reikalus, padainuodavo, pasilinksmindavo. Sužieduotuvių stalas buvo

išradingas. Tai buvo mėsos gaminiai, duona, pyragai ir tai vietovei būdingi

kiti valgiai. Gerdavo nedaug.Dabar sužieduotuvės aplaistomos šampano

purslais… Retai kur sužieduotuvės švenčiamos namuose. Seniau per

sužieduotuves pasikeisdavo dar ir dovanomis. Jaunoji gaudavo ne tik aukso

sužieduotuvių žiedą, bet ir jaunikio išdrožinėtą rankšluostinę, kočėlus,

verpstelę, ornamentuotą badiklį, sagę, karolius ir kt. namų darbo

dirbinius.Jaunoji dovanodavo baltą peltakiuotų nosinių komplektą (nes

nosinės tai buvo draugystės ir meilės simbolis), austus šalikus, austus ir

rištus kaklaraiščius, raštuotas kojines vilnones ar linines, austas

vadžias, balno kilimėlius ir kitus savo rankomis padarytus meniškus darbus.

Nepamiršdavo apdovanoti ir tėvų. Tai buvo gražus paprotys. Jaunoji mamoms

išsiuvinėdavo skarutes, prijuostes, išausdavo rankšluosčius, lauknešėlius

ir kt. darbelius. Tėvui megztą megztinį, liemenę, kojines, pirštines,

šalikus ir kt. Vestuvės dažniausiai būdavo jaunosios tėvų namuose.Tai

vestuvinei puotai ruošdavosi apgalvodami kiekvieną smulkmeną. Net arklius,

kurie veš jaunuosius prie altoriaus, savaitę neimdavo darbams, juos šerdavo

geriau, šukuodavo, apkirpdavo karčius, uodegas, o atėjus tai dienai

uždėdavo gražius pakinktus, vadžias, ant kaklų užkabindavo žaržolus ar

skambalus. Buvo sudaroma paslaptinga aplinka. Dabar piršlys ir svočia

išlikę tik kaip jungtuvių palydos tęsėjai. Piršliai išsiskirdavo savo

apdaru. Svočia turėdavo gražų, pintą iš vytelių, krepšį, pilną visokių

gėrybių. O piršlys turėjo gražiai išpuoštą aukštą kepurę. Visa vestuvinė

palyda klausė svočios ir piršlio. Tai išlikę ir dabar. Piršliai vadovavo

visai vestuvinei palydai. Piršliai vedė ir vestuvinę puotą. Apgalvodavo

scenarijų,
susirinkdavo įvairias žinutes, kurdavo kupletus, ruošdavo

įvairiausius suvenyrus jauniesiems, tėvams, palydai, šeimininkėms. Piršliai

rodo jauniesiems, kaip reikia praeiti gyvenimo tiltus… Jaunasis privalo

ginti jaunąją nuo įvairiausių gyvenimo nesėkmių ir todėl ją neša ant rankų.

Tiltas parenkamas ilgiausias ir gražiausias. Jaunajam nešti nesunku, nes

meilė nugali didžiausias kliūtis… Piršliai moko jaunuosius, kaip reikės

miegoti ant suolo … Moko, kaip reikia bučiuotis… Moko, kaip reikia

gyventi ir kaip reikia mylėti: gyvenimą ir žmogų …  Po jungtuvių

ceremonijos visa palyda vežama prie įžymiųjų vietų: vandens malūnų, vėjo

malūnų, gražių sodybų, natūralių žavių gamtovaizdžių, piliakalnių ir ten,

pagal piršlių sukurtą scenarijų vykdavo vestuvinės puotos linksmybės…

Prie seno, seno vėjo malūno… Įamžinama brangiausia diena gyvenime.

Jaunavedžiai po šventinių iškilmių grįžta į namus. Jie sutinkami tėvų prie

gimtojo slenksčio su duona ir druska. Duonos maži gabalėliai pamirkomi į

druską ir su vynu ar midumi užgeriami. Taurelės būna išmoningai išpuoštos

rūtų ar mirtų šakelėmis, bei baltais kaspinėliais. Duona yra sveikatos

simbolis, o druska – tvirtybės. Tėvai jauniesiems linki būti sveikiems,

stipriems ir laimingiems.  Ši papročių šviesa išliko iki šių dienų

atmintyje, kaip gyvenimo dovana. Sutikdami jaunuosius visi linki: būti

ištikimais Žmogui, Tiesai ir Žemei. 

Antrą vestuvių dieną, po piršlio pakorimo, pagal senus papročius,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 983 žodžiai iš 3272 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.