Vestuvių etiketas
5 (100%) 1 vote

Vestuvių etiketas

Įvadas

Vestuvės – viena iš svarbiausių bendruomenės ir šeimos švenčių. Naujos šeimos kūrimas rūpi visiems, ne tik patiems jauniesiems. Giminė, dalyvaudama vestuvėse, patiria savo bendruomenės reikšmingą atsinaujinimą. Šiandien vestuvės trunka trumpiau, o ir papročių išliko mažiau. Vis dėlto vestuvių prasmingumas ir svarba išlieka, o protėvių papročiai atgyja vestuvinių apeigų metu. Vien tik vestuvių dainų užrašyta apie 100 000.

Vestuvės, įprasminančios žmogaus gyvenimą, yra kartu ir dvasinis tapsmas. Mūsų protėviams jos buvo virsmas – misterija, apimanti ir mirtį, ir prisikėlimą (gimimą), keičianti visą tolesnį žmogaus gyvenimą. Ši mums dažnai jau nesuvokiama išmintis slypi ir rusų patarlėse: “Susituokti – pasikeisti“ arba „Susituokti – naujai atgimti“.

Gimimas, vedybos ir mirtis – tai tie įvykiai, kuriems senoji lietuvių kultūra skyrė ypatingą dėmesį. Sprendžiant pagal išlikusius papročius ir tautosaką, pats reikšmingiausias iš jų buvo vestuvės. Apie 80% liaudies dainų – vestuvinės, vestuvių papročių aprašymai ilgiausi. Šeima buvo dorinio gyvenimo atrama, papročių saugotoja ir ūkinės veiklos centras, šeimai patikėta gyvybės perdavimo misija. „Šeima yra visokio žmogiško visuomeniniam gyvenimui pasirengimo centras, centras į atsakingumą, į simpatiją, į toleranciją ir auklėjimą. Ir šeima užima šią centrinę vietą tik todėl, kad ji trunka visą gyvenimą ir kad yra neišardoma, todėl kad šio nesuardomumo dėka šeimyninis bendravimas pasidaro gilesnis, pastovesnis ir tinkamiausias žmonių santykiuose“ (Fr. V. Fiorsteris). Nuo šeimos darnos priklausė visa bendruomenės (socialinė) sandara, ji – ne tik tautos ir valstybės, bet ir pasaulio sąrangos atrama. Todėl suprantama, kodėl šeimos kūrimui – vestuvėms lietuviai skyrė tiek daug dėmesio. Minėti svarbiausi žmogaus gyvenimo įvykiai – gimimas, vedybos ir mirtis vadinami virsmais.

Vestuvių papročiai

Vestuvės – tradicijų ir papročių pynė. Daugeliui gali būti keista, ką simbolizuoja vienas ar kitas, rodos, neatsiejamas vestuvių atributas. Kokia, rodos, per amžius gyvuojančios tradicijos prasmė

Tradiciniai lietuvių vestuvių papročiai XIX amžiuje – XX amžiaus pirmojoje pusėje ėmė nykti, tačiau svarbiausi jų elementai išliko. Lietuviai vestuves ruošdavo vėlai rudenį, žiemą, t.y. spalio, lapkričio, sausio ir vasario mėnesiais, laisvesniu nuo ūkio darbų metu.

Pirmoji vestuvių papročių dalis – piršlybos – šiandien jau beveik išnykusi. Kadaise ją sudarė tokios sudėtinės dalys: atklausai, pažintuvės, pasogos derybos, peržvalgos, suderėtuvės, užsakai, sužadėtuvės. Kaimiškose vestuvėse buvo išlikę daug patriarchalinių papročių (jaunosios grobimas, pirkimas ir pan.). Šių dienų vestuvėse svarbiau pažymėti kuriamos šeimos reikšmę, atsisakant patriarchalinių papročių ir taip įtvirtinant lygias vyro ir moters teises.

Antroji vedybų papročių ciklo dalis – pačios vestuvės. Svarbiausia vestuvių dalis – jungtuvės ir su jomis susijusios apeigos. Senesnės žinios liudija, jog lietuviai vestuves keldavo rudenį apie Vėlinių metą, lapkričio mėnesį. Šiandien dažniau vestuvės keliamos šiltu metų laiku – vasarą. Manyta, kad per mėnulio jaunatį susituokusieji ilgiau išliks jauni, pilnatyje – bus turtingesni, o delčioje – bevaikiai.

Tradiciniai vestuvinių apeigų veikėjai būdavo piršlys, jaunikis, nuotaka, pastarųjų dviejų tėvai, pamergės, pabroliai, svočios, kraitvežiai, muzikantai, svečiai. Nuotakos pusei atstovauja du pabroliai, 1-3 svočios su savo vyrais, 1-2 kraitvežiai, kvieslys (kuris kviečia į vestuves), 1-2 muzikantai. Jaunojo pusę sudaro jaunikis, piršlys su piršliene, 4 pabroliai, 2 svočios su savo vyrais, kvieslys, 1-2 muzikantai. Vienas tarp pabrolių ir viena tarp pamergių buvo vyriausi. Svečiais kviečiami jaunųjų giminės ir kaimynai. Be kviestųjų dar XX a. viduryje į vestuves iš tolimesnių kaimų susirinkdavo nekviestas vyriškas jaunimas, vadinamieji pašaliečiai. Jie nebuvo vaišinami, turėjo teisę tik pasišokti.

Vestuvių etiketas

Pakvietimai

Kvietimus į vestuves stenkitės išsiųsti ne vėliau kaip prieš mėnesį. Kvietimo dydis priklauso nuo teksto ilgumo. Popierius kvietimams turi būti labai kokybiškas. Tradicinės kvietimų spalvos yra balta, dramblio kaulo ar nebalinto lino. Be abejo, galima rinktis ir kitas spalvas. Tekstas kvietime gali būti rašomas ranka arba prie spausdinto teksto ranka įrašomi kviečiamų asmenų vardai ir pavardės. Ypatingai prašmatnu, kai kvietimai graviruojami ar naudojama termografija. Tekste turi būti nurodyta data, laikas, vieta ir adresas, kur vyks pokylis. Jeigu Jūs pageidaujate, kad svečiai dalyvautų ir bažnytinėse ar civilinės registracijos apeigose, po bažnytinės ceremonijos datos, laiko ir vietos nurodykite pobūvio laiką ir vietą. Kvietimus gali rašyti tiek patys jaunieji, tiek jų tėvai. Kvietimai rašomi trečiuoju asmeniu. Data, laikas, gatvių numeriai rašomi tik žodžiu. Namų numeriai rašomi skaitmenimis. Pvz.:

(Panelė) Giedrė ir (Ponas) Edvardas Gandrimas maloniai kviečia dalyvauti Jus savo sutuoktuvėse šeštadienį, liepos penktą dieną, pusę šešių, Šv. Onos bažnyčioje, Maironio gatvė 12.

Pobūvis iš karto Vaidilos Teatro kavinėje,

Vasario 16-tosios gatvė 12

Galite naudoti tokius kreipinius, kaip: “laikys garbe matyti Jus”, “ malonu bus matyti Jus” ar sukurkite savo žaismingą malonų kreipimąsi. Amy Vanderbild savo knygoje “Viskas apie etiketą” pateikia labai gražų žaismingo kvietimo pavyzdį:

Lina ir Mantas Baltramonaičiai skelbia džiugią žinią. Šeštadienį, birželio vienuoliktąją, pusę penkių jų dukra Jakaterina išteka už Vytauto Česonio.

Prisijunkite prie mūsų Šv. Jokūbo bažnyčioje Vilniaus g. 4, Panevėžys.

Ir vėliau pobūvyje viešbutyje Pasaga Naujojoje gatvėje.

Dovanos

Siųsdami kvietimus, jūs artimuosius nuoširdžiai tik pakviečiate į savo vestuves. Kvietime nedera rašyti ne tik kokios dovanos norite, bet ir kaip nors kitaip užsiminti apie dovanas, pavyzdžiui paminėti, kurioje parduotuvėje yra jūsų dovanų sąrašas.

Jei dovanos norite tik pinigais, pasakykite tai tėvams, broliams, seserims, patiems artimiausiems draugams. Kitiems svečiams tai galėsite pasakyti, kai patys to pasiteiraus. Dažnai giminės, pažystami teiraujasi apie dovanas sužadėtinių ir jų artimųjų. Turbūt daugeliui mamų, vaiko gimtadienio proga, teko girdėti tokių frazių, kaip „…ko tavo Raselė norėtų“.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1016 žodžiai iš 3310 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.