Vestuvių papročiai pasaulyje
5 (100%) 1 vote

Vestuvių papročiai pasaulyje

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………3

I. ĮVAIRIŲ TIKĖJIMŲ SANTUOKOS…………………………..4

II. SANTUOKA PASAULYJE………………………………………..7

III. VESTUVIŲ APEIGOS LIETUVOJE…………………………..11

IŠVADOS……………………………………………………………………………13

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………..14

ĮVADAS

Šeima vadinasi giminingumo, santuokos arba įvaikinimo paremtas susivienijimas žmonių, surištų bendra buitimi bei abipusišku atsakingumu už vaikų auklėjimą; šeimos nariai dažnai gyvena viename name. JAV šis apibrėžimas apima daug įvairių būdų. Vakarų Airijos valstiečių šeimų, Trobriandų salų bei Izraelio šeimyninio gyvenimo ypatumų tyrimai byloja, jog vienoje bendruomenėje niekinami papročiai laikomi norma kitoje bendruomenėje.

Tikslas: patyrinėti įvairių tautų vestuvių papročius

Uždaviniai: 1. patyrinėti įvairių tikėjimų vestuvių papročius

2. palyginti įvairių šalių vestuvių papročius

3. nupasakoti lietuviškų vestuvių papročius

I. ĮVAIRIŲ TIKĖJIMŲ SANTUOKOS

Krikščioniška santuoka

Katalikiškos santuokos principai mums yra žinomi. Labai panašiai ją traktuoja ir provoslavai. Šios santuokos tikslas trejopas – žmogaus giminės saugojimas bei gausinimas, abipusė pagalba gyvenime ir gašlumo sutramdymas. Jeigu santuoka grindžiama vien tik stipriais jausmais išrinktajai, vadinasi, santuoka iš aistros, nekrikščioniška. Skyrybas provoslavai niekina. Pirmą santuoką cerkvė traktuoja kaip įstatymą, antrą – kaip nusileidimą žmogaus silpnybei. Trečioji leidžiama tik „iš reikalo“. Tuoktis giminaičiams ne tik draudžiama, tokia sąjunga gali būti sugriauta, ji laikoma nusikaltimu.

Vestuvių išvakarėse priimta užsakyti mišias už gerą reikalo pradžią. Pirmas cerkvėje pasirodo jaunikis su draugais, jis nešasi Kristaus ikoną. Pasimeldęs nueina į dešinę pusę ir laukia nuotakos. Jaunoji atvažiuoja į cerkvę šiek tiek vėliau su savo palyda. Ji laiko rankose Dievo motinos ikoną. Pasimeldžia ir eina į kairę pusę. Tada juos palaimina tėvai ir krikštatėviai. Jauniesiems kaip sąjungos tvirtumo ženklą dvasininkas įteikia žiedus. Šie užmaunami ant bevardžio dešinės rankos piršto, simbolizuojančio laisvą valią ir ištikimybės priesaką. Vestuvių dieną jaunieji turi pasninkauti, o pasninko dienomis provoslavų vestuvės apskritai nevyksta. Cerkvė kviečia susilaikyti nuo sekso ir būti kukliems šiuo požiūriu. Idealu, jei sutuoktiniai mylisi tik dėl vaikų pradėjimo.

Judėjų santuoka

Judaizmas santuoką laiko labiausiai geidžiamu žmogaus statusu. Talmude susilaikymas ir asketizmas traktuojamas kaip nenatūralumas, nukrypimas nuo normos. Judėjų santuokos tikslas (pagal bibliją) formuluojamas taip: abipusė pagalba, kūniškas artumas, žmogaus giminės pratęsimas. Nors kūniškas artumas nėra svarbiausias dalykas, anot judaizmo, seksualinis potraukis nėra begėdiškas ar gėdingas. Vyro ir žmonos santykiai metaforiškai sulyginami su Dievo ir Izraelio sąjunga. Santuoka žydams labai svarbi. Vyrui net leidžiama parduoti Toros ritinėlį, kad galėtų vesti, o moteriai liepiama geriau kentėti nelaimingą santuoką, nei būti netekėjusiai. Šeima žydams – gyvenimo pagrindas. Tuoktis su kitos religijos žmonėmis draudžiama. Senovės laikais bijota, kad kitatikiai prasiverš į judėjų religiją ir asimiliuos žydus. Vaisingumą judėjai visada laikė didele malone, o bevaikystę – tragedija ir gėda. Vedęs vyras turi teisę į savo žmonos „išutą“ (sutuoktinio pareigą), bet ne į asmenybę. Judėjų santuokos draudimų sistema labai išsami ir gudri. Draudžiamos santuokos būna dviejų kategorijų: draudžiamos ir negaliojančios, draudžiamos, bet galiojančios. Prie pirmųjų priskiriamos: kraujomaiša, santuokos su vedusiomis bei kitos tautos moterimis. Įdomu, kad, šios santuokos laikomos negaliojančiomis, tad ir skirtis nereikia, ir jokių juridinių nemalonumų dėl to nebūna. Prie antrųjų priskiriama santuoka su moterimi, su kuria vyras kažkada jau buvo išsiskyręs, o ji, ištekėjusi antrąkart, vėl išsiskyrė ar tapo našle. Dvasininkas gali vesti išsiskyrusią moterį. Žydams draudžiama vesti ar tekėti už neteisėtai gimusių, taip pat turėti keletą žmonų. Vesti išsiskyrusią ar našlę draudžiama 90 dienų po skyrybų ar laidotuvių. Negalima vesti nėščių, maitinančių motinų, kol kūdikiui nesukaks 2-eji metai. Žydų vestuvių ceremonija gali vykti bet kokioje vietoje ir bet kurią dieną, tik ne šeštadienį ir per žydų šventes. Dėl vestuvinių drabužių jokių reikalavimų nėra. Prieš ceremoniją jaunieji pasninkauja. Iškilmės prasideda santuokos kontrakto pasirašymu (ktuba). Forma standartinė, todėl įrašoma tik suma, kurią vyras sumokės žmonai skyrybų atveju. Liudininkai pasirašo dokumentą ir rabinas palaimina žodžiais: „Sese mūsų! Tegu gimsta iš tavęs tūkstančių tūkstančiai“. Paskui jaunieji atsistoja po baldakimu (chupu), ir jaunasis lėtai, tiksliai kartoja paskui rabiną sutuoktuvių formulę. Pastarasis virš taurės su
vynu sukalba septynias vestuvines maldas, ir jaunieji gurkšteli iš jos. Po to jaunikis dešine koja sutraiško taurę, ir jaunieji kelioms minutėms nuvedami į atskirą patalpą. Tai „ichudas“ (atsiskyrimas, vienatvė).

Musulmonų nikachas

Islamas santuoką laimina. Vienuolystė yra draudžiama. Vyrui rekomenduojama imti į žmonas panašaus amžiaus ir socialinės padėties merginą. Apribojimų nedaug: Koranas draudžia santuoką su pirmos eilės giminėmis; jeigu moteris jau buvo ištekėjusi; musulmonė negali tekėti už kitatikio (tačiau musulmono vedybos su krikščione ar žyde galimos). Gyventi susidėjus – nuodėmė.

Pirmasis santuokos etapas – susitarimas arba piršlybos. Tada nustatomas vyro turto kiekis žmonai (machras) ir daugybė kitų sąlygų. Nereikia painioti machro ir kalymo (nuotakos išpirka). Machras – asmeninis žmonos turtas, o kalymas lieka nuotakos tėvams. Antras etapas – nuotakos perdavimas į jaunikio namus. Trečias – vestuvių iškilmės (valima). Jų metu skaitoma santuokos sutartis, kad visi girdėtų, o jaunikis, visiems matant, įteikia žmonai machrą. Kad taptų vyru ir žmona, jaunikis ir nuotaka skaito specialų santuokos tekstą. Pageidautina arabų kalba. Nuotaka sako: „Laikau save tavo žmona pagal tam tikrą machrą.“ Jaunikis atsako: „Priimu santuoką“. Imamas prašo Alachą, kad tas įkvėptų į jaunųjų sielą tokią meilę, kokia buvo tarp pranašo Mahometo ir jo žmonos. Paprastai sutuoktuvės vyksta namuose. Mečetėse tuokiasi užsieniečiai arba bendrabučiuose gyvenantys musulmonų studentai. Vestuvių papročiai priklauso nuo vietinių papročių ir materialinės jaunavedžių padėties. Tačiau kiekvienas musulmonas stengiasi surengti vestuves tokias, kad nebūtų gėda prieš žmones. Netiesa, kad ištekėjusi musulmonė yra beteisė ir išnaudojama. Žmona visiškai išsaugo veiksnumą, vyras neturi teisės į jos turtą ir gali tvarkyti sutuoktinės reikalus tik kaip patikėtinis. Koranas leidžia daugpatystę, maksimalus žmonų skaičius – keturios. Jeigu vyras nori vesti penktą, jis iš pradžių turi išsiskirti su viena iš žmonų. Islamas reikalauja vienodo požiūrio į visas. Manoma, kad poligamija atsirado tais laikais, kai musulmonai aktyviai kariavo, ir ištekėjusios moterys dažnai likdavo našlėmis. Vienišą moterį vesdavo iš gailesčio – kad ši turėtų prieglobstį. Šiuolaikinių pažiūrų musulmonai paprastai turi po vieną žmoną. Pagal šarijato įstatymus, vyras turi teisę bausti žmoną už nepaklusnumą. Bet jeigu jis nesugeba moters materialiai aprūpinti ir ši priversta pati užsidirbti pragyvenimui, ji gali būti vyrui nepaklusni. Musulmonų moralė ypač griežta moteriai. Ji negali išeiti iš namų be vyro leidimo, negali matyti svetimų vyrų, turi slėpti veidą, plaukus ir kūną. Santykiai nesusituokus – nuotakos šeimos gėda. Musulmonų skyrybos – labai paprasta procedūra. Užtenka vyrui prie liudininkų tris kartus ištarti žodį „tapak“ (skyrybos), ir santuoka laikoma anuliuota. Ir vyrui net nereikia motyvuoti savo sprendimo. Machras, beje, lieka moteriai. Vyras, vėliau supratęs, kad pasikarščiavo, atnaujinti santuoką gali tik po to, kai jo žmona kažkiek laiko pabus kito žmona ir išsiskirs. Jeigu skyrybų žodžiai bus ištarti devynis kartus, santuokos atstatyti nebegalima. (“Namai pagal mus”)

Anot musulmonų, ideali santuoka įmanoma tik tarp musulmonų, bet islamiškoji teisė neuždraudė ir mišrių santuokų, nors, tiesa, labai apribojo jų spektrą. Musulmonė moteris negali tekėti už nemusulmono – vyras, prieš vesdamas musulmonę, privalo atsiversti į islamą. Tačiau musulmonas gali vesti kelių tikėjimų moteris: judėję, krikščionę, zaraostristę ir, kai kurių teisinių islamo tradicijų nuomone, sabiją. Tokiu atveju santuoka vyksta lygiai taip kaip ir tarp dviejų musulmonų, laikantis musulmoniškų tradicijų. Už musulmono tekančiai nemusulmonei moteriai neprivalu atsiversti į islamą nei prieš santuoką, nei po jos – vyras turi užtikrinti jai religinę laisvę. Vis dėlto tokioje santuokoje gimę vaikai „paveldi“ tėvo religiją, todėl yra musulmonai ir turi būti auklėjami islamo dvasia. Praktiškai tai dažnai sunku ar net neįmanoma – nemusulmonė motina neturi galimybės (o dažnai ir noro) auklėti savo dukras musulmoniška dvasia. (http://www.religija.lt/index.php?option=content&task=view&id=140)

Budistų išmintis

Budistų santuoka pati paprasčiausia. Buda savo kalbose nėra nieko pasakęs apie vedybas. Todėl budizmas apie šią gyvenimo sferą taip pat nieko nesako ir laiko santuoką pačiu pasaulietiškiausiu dalyku. Nori – vesk, nenori – duok nekaltybės įžadus ir eik į vienuolius. Svarbiausia – negadinti savo karmos negatyviomis emocijomis. (“Namai pagal mus’’)

Apibendrinant balima teigti, kad krikščionys, judėjai ir musulmonai santuoką laiko didele verybe. Žydai ir musulmonai santuoką laimina, laiko labiausiai geidžiamiausiu žmogaus statusu. Budistai vedybų nelaiko tokia didele vertybe kaip pastarojo tikėjimo pasekėjai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1502 žodžiai iš 4952 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.