IŠLEIDŽIANT JAUNĄJĮ IŠ NAMŲ
Išauginote gražų, protingą ir tvirtą vyrą taip jau yra mūsų žmonių giminėj, kad priklauso turėti ir antrą svarbią moterį – žmoną. (Jaunajam) Ji aišku suteiks tau gyvenime daug malonumo, daug džiaugsmo, o tu savo ruožtu turėsi daug pareigų, Turėsi būti geras vyras, tėvas. Šiandien čia, savo namuose, pakelki šampano taurę už tėvus ir paprašyki jų palaiminimo.
MIELI TĖVELIAI,
Šiandien jūs prisimenate jo pirmą šypseną, pirmą ištartą žodį „mama, tėti“, atrodo, tai buvo visai neseniai. Bėgo metai, tiek daug kartų nužydėjo sodai, buvo džiaugsmo ir vargų, o šiandien jau savo lizdą suka jūsų sūnus. Žinau, kad jei galėtumėte kiekvieną akmenėlį surinktumėte, pelkes paverstumėte žalia veja, jei galėtumėte lietaus lašus paverstumėte ? saulės spindulius, tačiau šito jūs tėveliai nebegalite, belieka jums palaiminti sūnų ir palinkėti laimingo kelio (jaunasis klaupiasi, tėvai laimina).
Keliaujam , nuotaka mūsų laukia.
ATVYKUS PAS JAUNĄJĄ
SVOČIA: Gal ko norėjot?
PIRŠLYS: Atvedžiau štai vieną jaunikį, sako, rūtelė čia jo gyvena.
SVOČIA: Gerai, bet pirmiausia turės jaunikis atspėti kuri rūtelė yra jo.
Jaunikiui rankšluosčiu užrišamos akys. Prie durų ištiesiama juosta, kurią laiko kažkas iš jaunosios pusės. Pamergės ir jaunoji atsistoja prie juostos ir ištiesia po vieną ranką. Jaunikis, užrištomis akimis, čiupinėja merginų pirštus ir turi atspėti, kuri iš jų yra jo išrinktoji. Atspėjus, visi sueina į namus, ar kambarį iš kurio jaunieji bus išlydėti. Pamergės, svočia ir jaunoji stovi vienoje pusėje, o jaunikis, piršlys ir pabroliai – kitoje.
SVOČIA: šiandien, šią ypatingą dieną, susirinko didelis būrys artimųjų, draugų ir pačių brangiausių žmonių išleisti į platų, sudėtingą gyvenimo kelią jaunąją ir jaunąjį, iš kur jie grįš vyras ir žmona. Pagrindinis šios šventės liudininkas ir palydos vyriausias vadovas – PIRŠLYS.
Svočia įsega Piršliui gėlę, jis svočiai paduoda puokštę.
SVOČIA: svarbiausia šios šventės pora yra mūsų jaunavedžiai.
Jaunoji įsega jaunajam gėlę, jis jaunajai paduoda puokštę.
SVOČIA: Dabar paprašysiu jaunosios užrišti piršliui juostą, kad visi jį atpažintų.
PIRŠLYS: Jaunieji pristatykite poras, kurios mus šiandien lydės.
1-oji pora:
2-oji pora:
3-oji pora:
4-oji pora:
Pristačius porą pamergė įsega gėlę, pabrolys paduoda puokštę.
SVOČIA: štai koks šaunus pulkas šiandien mus lydės į bažnyčią. Tik jaunamartė dar be rūtų vainikėlio, tad šį jaunystės simbolį paprašysiu įsegti mamytės.
PIRŠLYS: o dabar norėčiau pripildyti taures ir pakelti jas už sėkmingą pirmąjį žingsnį bendrame šių jaunų žmonių gyvenime. Už meilę ir santarvę!
II TOSTAS ( jei reikės)
SVOČIA: Siūlau pakelti taures už jaunosios jaunas dieneles, už jos vaikystę, už šiuos namus, kurie ją užaugino, už šitą lizdelį iš kurio ji išskrenda ir už laimingą tolimesnį kelią.
(Išgėrus) Pamergės ir pabroliai, prašome papuošti mašinas.
IŠVYKSTANT IŠ JAUNOSIOS
PIRŠLYS: pakelkime taures už mamą, jei nebūtų mamos, tai nebūtų ir vestuvių, visų iškilmių – taigi už mamą, kuriai jaunoji dukra, tuoj bus jaunojo žmona, paskui mama, o jaunasis bus vyras, tėvas ir jie bus savo namų šeimininkai – bet savo tėvams jie visada liks vaikai.
SVOČIA:
Vaikai išeina
Ir liūdit Jūs dabar,
Kaip liūdi, kad visi tėvai.
Vaikai, vaikai…
Jie nori būti dideli
Ir džiaugtis nori jie vieni,
Ir dirbt vieni ir verkti…
Jūs nesisielokit, neklausinėkit.
Ateis dar jie
Ateis vaikai džiaugsmu pasidalinti.
Kai liūdna bus, ar bus sunku
Tikrai ateis!
Dažnai ateis!
Jūs nuolat būsit su vaikais.
PIRŠLYS: o dabar atėjo ta akimirka, kai jaunosios tėvai palaimins savo vaikus ir palinkės jiems laimingo kelio!
SVOČIA:
Tu padėkoki mamai, tėvužėliui,
Namų kertelėms slenksčiui padėkok
Augino, mokė, šluostė ašarėlę