XVIII amžiaus
Vestuvių scenarijus
Darbą parengė:
Edita Jazdauskaitė
9b klasė
Naudota literatūra:
Bindokienė D. B. „Lietuvių papročiai ir tradicijos“
Čepienė I. „Lietuvių etninės kultūros istorija“
Glemžaitė E. D. „Kupiškėnų senovė“
VESTUVIŲ VEIKĖJAI:
Jaunikis, jaunoji, piršlys, bažnytinė svočia, svočia gaubėja, jaunųjų tėvai, pamergės, vyresnioji pamergė, pabroliai, vyresnysis (didysis) pabrolys, kviesliai, vedžiai, kraičvežiai, kiti svečiai…
PARENGIAMOJI VESTUVIŲ APEIGŲ DALIS – PIRŠLYBOS
Jaunikis pasikviečia piršlį ir su juo sutaręs važiuoja pas mylimos merginos tėvus,
prašyti jos rankos. Piršliai, netikėtai atvažiavę, nesisako kas iš tiesų yra, nes nori ištirti, kaip namuose tvarkomasi, ar valyva mergina. Išlipę iš vežimo, kuris apipuoštas tradiciniais varpeliais, piršliai įeina į gryčią ir sako:
-Mūsų arklys apsirgo. Gal rastųs pas Jus duoninės tešlos, pridžiūvusios prie alkūnės?
-Yra, yra! – atsiliepia mergina. – Anoj nedėlioj duoną minkiau, tai dar yra, tuoj prigrandysiu.
Įvyksta pažintuvės, per kurias piršliai su jaunikiu sužino ar yra laukiami jaunosios namuose.
Piršliai atvažiuoja antrą kartą. Įvyksta užgertuvės. Kai tėvai piršlius pakviečia į vidų už stalo, jie išsitraukia butelį degtinės, kuris yra užkimštas rūtos šakele. Mergina, paimdama šakelę, parodo, kad sutinka būti peršama. Piršliai tariasi su tėvais dėl pasogos.
Susitarus dėl jos, nuotaka dovanoja piršliui ir jaunikiui po rankšluostį ir savo austą juostą, norėdama patvirtinti susitarimą. Po kiek laiko jaunosios tėvai važiuoja ūkvaizdžiais, t. y. apžiūrėti jaunikio ūkį. Galutinis susitarimas tuoktis sutvirtinamas sužadėtuvių apeigomis, kai jaunieji apsikeičia rūtų vainikais ar žiedais, užgeria vienas kitą, pasibučiuoja.
Vėliau į parapijos bažnyčią yra vežami užsakai. Jei kunigas sutinka su būsimomis vestuvėmis, tris sekmadienius yra skelbiami užsakai apie įvyksiančias jungtuves. Tuo laikotarpiu nuotaka ruošia vestuvių dovanas, tvarko kraitį, eina į bažnyčią, lydima pamergių, parodydama savo ištikimybę. Svečiams į vestuves kviesti yra siunčiamas kvieslys. Jis turi būti pasipuošęs aukšta kepure, apkaišyta gėlėmis, žalumynais, rankoje jis turi turėti kvieslę – trišakę lazdelę su varpeliu ir kaspinais. Įėjęs į pirkią turi ja skambinti ir improvizuotai pakviesti šeimininkus į artėjančias vestuves.
MERGVAKARIS (PINTUVĖS)
Mergvakaris vyksta vestuvių išvakarėse. Jo tikslas: atsisveikinti ištekančią draugę ir vedantį draugą.
Pamerges kviečia jaunoji. Jų skaičius neapibrėžtas. Kviečiamos jaunosios seserys, o taip pat būsimojo vyro seserys arba artimos giminaitės. Iš pamergių jaunoji pasirenka vieną, kuri vadinama vyriausiąja pamerge.
Jaunasis pasirenka pabrolius – tiek kiek yra pamergių. Vyriausiuoju pabroliu pasirenka brolį arba geriausią draugą. Jaunieji taip pat pasirenka svočią ir svotą.
Mergvakario vaišėmis pasirūpina jaunosios motina ir svočia. Kviečiami jaunųjų geri draugai, giminės.
Susirinkus visiems svečiams vyksta įvairūs žaidimai, rateliai. Pradžioje atvyksta jaunasis su savo pabroliais, o jaunosios broliai ir draugai nenori jų įsileisti į vidų, „užtveria atvykėliams vartus“, kuriuos saugo sargas. Tarp vyriausiojo pabrolio ir sargo vyksta visiems girdimas dialogas, pasikalbėjimas:
Sargas: Kas jūs esate? Ko jums čia reikia?
Pabrolys: Esame pakeleiviai iš tolimos šalies, kuri yra už devynių upių, už aukštų kalnų, už mėlynų jūrų.
Sargas: O kokiu keliu čia atvykote?
Pabrolys: Linų žiedais tiestu, žvaigždėmis apšviestu, rūtomis barstytu.
Sargas: Ar surinkote tas rūtas?
Pabrolys: Visas surinkome, tik žaliausios ir gražiausios neradome. Tikėjomis pas jus ją surasti.
Sargas: O kur dėsite atradę?
Pabrolys: Turime baltą dobilėlį, tai prie jo pasodinsime.
Sargas: Tai ko jūs norite?
Pabrolys: Norime pas jus sustoti, pasisvečiuoti, kojas pamiklinti, gerkles paskalauti. Ar priimsite?
Sargas: Gal priimsime, jeigu verti būsite. Pasakykite, kai per girią jojote, kokių medžių daugiausia girioje matėte?
Pabrolys: Apvalių!
Sargas: O kokių akmenų upėje daugiausia buvo?
Pabrolys: Šlapių.
Sargas į visus susirinkusius: Ar įleisime?
Susirinkusieji: Įleiskite, įleiskite.
Sargas: O kuo įrodysite, kad esate geri žmonės, ne kokie palaidūnai?
Pabrolys: Štai mūsų įrodymai!
Ant stalelio pabrolio draugai deda dėžes su gėrimais.
Sargas (apžiūrėjęs dovanas): Jūsų įrodymai geri. Galite įeiti (vartai atkeliami ir jaunikis su vyrais įeina į vidų).
Sargas: Palaukite, palaukite, ar žinote, kaip atrodo ta rūtelė, kurios ieškote?
Pabrolys: Žinome, žinome: ji visų gražiausia, linksmiausia, mylimiausia.
Sargas: Visos mūsų mergaitės-rūtelės yra gražiausios, linksmiausios ir
mylimiausios. Štai išsirinkite savąją!
Atvykusieji nuvedami į klėtį, kur sėdi vienodomis skaromis apdengtos kelios merginos. Jų tarpe yra būsima jaunoji. Jaunasis turi atspėti, kuri jo išrinktoji.
Po jaunosios suradimo einama prie stalo, žaidžiami kiti mergvakario stalo žaidimai.
Vėliau ateina eilė pintuvių apeigoms. Jų metu nupinamas rūtų vainikėlis, išpinamos, sušukuojamos jaunosios kasos, vėl iš naujo gražiai supinamos ir vainikėlis uždedamas ant galvos. Pintuvių metu dainuojamos graudžios atsisveikinimo dainos.
Draugės gailisi išsiskiriančios iš jų būrio, jaunoji rauda savo darželio, rūtelių, tėvų namų ir linksmo jaunimėlio, su kurio iki šiol taip artimai rišosi jos gyvenimas. Raudos ir dainos palydimos tikromis ašaromis, nes jaunoji turėjo netrukus išvažiuoti į vyro namus, į kitą apylinkę, palikusi visa tai, ką iki šiol pažinojo ir mylėjo.
Mergvakario dainos
„Kurteliai sulojo“
Kurteliai sulojo, Sustok, bernužėli,
Bernelis atjoja, Baltas dobilėli,
Žiūriu, žiūriu pro langelį, Noriu noriu pakalbėti
Pro šalį prajojo. Nors pusvalandėlį.
Sustok, bernužėli, Sustot nesustosiu,
Sustok, mylimasis, Lankyte lankysiu,
Noriu pakalbėti Kol aš tave, mergužėle,
Nors pusvalandėlį. Iš čia išviliosiu.
„Kas bernelio sumislyta“
Kas bernelio sumislyta, Aš už tavęs netekėsiu
Bernužėlio sugalvota: Nei žiedelio nemūvėsiu –
Aukso žiedelį nukaldinti Tu per naktelę uliavojai,
Ir mano vardelį įmušdinti. Karčiamoj už stalo pernakvojai.
Tu pragėrei bėrą žirgą
Ir tėvelio margą dvarą,
Tai tu pragersi mane jauną,
Nuo baltų rankelių žiedelius.
ir kitos dainos…
VESTUVIŲ MUZIKANTAI
Vestuvių muzikantai mažiausiai yra trys: armonika, klarnetas, smuikas. Jie kviečiami dviem trim dienom, kiekvienam sumokant po rublį (sidabru) į dieną. Be to, jie pinigų dar gali gauti iš svečių. Mat, kai tik svečių pulkas įvažiuoja į kiemą, tuoj muzikantai grodami išeina jų pasitikti. Taip pat muzikantui smuikininkui į ranką yra įbraukiamas pinigas, kai norima užsakyti šokį, – jis dažniausiai yra orkestro vadovas. Muzikantais labai rūpinamasi, kad jie būtų gerai vaišinami ir pailsėtų, nes be muzikos nėra linksmumo.