Veterinarija
5 (100%) 1 vote

Veterinarija

Turinys:

Pieninės galvijų veislės auginamos Lietuvoje……………………………………………………..3

Lietuvos juodmargiai galvijai……………………………………………………………………………5

Šėrimas………………………………………………………………………………………………………….6

Galvijų laikymas…………………………………………………………………………………………….10

Zoohigieniniai reikalavimai galvijų laikymo vietose…………………………………………..13

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………..15

PIENINĖS GALVIJŲ VEISLĖS AUGINAMOS LIETUVOJE

Olandijos juodmargiai. Tai viena iš seniausių pasaulyje galvijų veislė. Ji išvesta Olandijoje grynuoju veisimu, naudojant kruopščią atranką ir paranką. Olandijos juodmargiai galvijai buvo išvesti be kitų galvijų veislių, tačiau jie kitų veislių galvijams gerinti ir naujoms išvesti naudojami jau daugiau kaip tūkstantį metų. Naudojant Olandijos juodmargius, išvestos visos žinomos juodmargių veislės: Holšteino fryzai, Danijos, Vokietijos, Švedijos, Lietuvos, Estijos juodmargiai ir kt. Ir dabar Olandijos juodmargiai naudojami Lietuvos juodmargių pieno riebumui, tešmens morfologinėms ir fiziologinėms savybėms, pieningumui gerinti. Šuo metu Lietuvoje grynaveislių Olandijos juodmargių yra nedaug – apie 75 grynaveislės karvės. Olandijos juodmargių galvijų vidutinis produktyvumas per metus – 6000 – 7000 kg 4,2 proc. riebumo ir 3,4 proc. Baltymingumo pieno. Karvių aukštis ties ketera 130 – 132 cm, ties kryžmeniu 133 – 135 cm. Veršeliai (tik ką atvesti) sveria 38 – 40 kg, suaugusios karvės 550 – 650 kg, buliai 800 – 1000 kg. Šios veislės gero įmitimo galvijų skerdenos išeiga vidutiniškai 55 proc. Spalva:juodas fonas su balta juosta per pečius ir juosmenį, baltas pilvas, baltos žemiau kelių kojos, balta uodegos šluotelė ir balta žvaigždė kaktoje. Olandijos juodmargiai turi trumpas kojas.

Holšteino fryzai. Šios veislės suformavimui didelės įtakos turėjo Olandijos juodmargiai. Dabartiniai Holšteino fryzai palyginti su Olandijos juodmargiais yra ryškesnio pieninio tipo, pieningesni, stambesnių kaulų, gerokai aukštesni, ilgesnių galūnių, didesnės krūtinės apimties, ju tešmuo geriau išsivystęs ir pasižymi geresnėmis fiziologinėmis savybėmis. Holšteino fryzai – pieningiausia galvijų veislė pasaulyje.Šios veislės karvės vidutiniškai sveria 680 – 700 kg, buliai 1000 – 1200 kg, ką tik atvestas veršelis 40 – 41 kg. Iš karvės vidutiniškai per metus primelžiama po 7200 kg, 3,8 proc. riebumo ir 3,2 proc baltymingumo pieno. Holšteinai yra juodmargiai ir žalmargiai. Juodmargiai pasaulyje labiau paplitę nei žalmargiai, tačiau abi veislės panašios savo kūno proporcijomis, tešmens savybėmis ir proguktyvumu. Lietuvoje Holšteinų fryzų galvijai naudojami Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumui gerinti. Su holšteinais pagerintų Lietuvos juodmargių pieningumas apie 150 – 200 kg didesnis, tačiau pieno riebumas ir baltymingumas mažesnis. Holšteinizuoti Lietuvos juodmargiai yra aukštesni, tvirtesnių kojų, netokie raumeningi, siauresnių klubų ir strėnų ir daugiau sveria negu grynaveisliai ir olandizuoti Lietuvos juodmargiai. Pastaruoju metu Lietuvos žaliesiams galvijams gerinti pradedami naudoti ir žalmargiai holšteinai.

Danijos juodmargiai. Lietuvos juodmargiams gerinti Danijos juodmargių buvo įvežta nedaug ir dabar jų lietuvoje yra mažai apie 225 grynaveislės karvės. Danijos juodmargiai ties ketera -134 cm, ties kryžmeniu – 137 cm, tik ką atvesto veršialio vidutinis svoris – 40 kg, suaugusių karvių 600 – 650 kg, buliaus – 1000 kg. Karvių vidutinis pieningumas per metus 6500 – 7000 kg, 4,1 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo pieno. Vidutinė skerdenos išeiga – 54 proc.

Vokietijos judmargiai. Jie yra taisyklingo kūno sudėjimo, stambūs, tvirtų ilgų kojų, labai pieningi. Suaugusių karvių vidutinis svoris 650 kg, bulių 900 – 1000 kg. Karvių aukštis ties ketera 138 – 139 cm, ties kryžmeniu 141 – 143 cm. Vidutinis karvių pieningumas per metus 6500 – 7000 kg, 4,1 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno. Vokietijos juodmargiai galvijai Lietuvoje naudojami Lietuvis juodmargiams gerinti. Palyginti su kitomis užsienio galvijų veislėmis, Vokietijos juodmargių šiuo metu Lietuvoje daugiausia – apie 1188 kontroluojamų karvių.

Britanijos fryzai (Anglijos fryzai). Šios veislės karvės pasižymi itin gerais tešminimis, tvirtomis, taisyklingos stovėsenos kojomis. Britanijos fryzai gerai ėda, yra stiprios konstitucijos, ramaus temperamento, labai produktyvūs ir neblogų mėsinių savybių. Karvių aukštis ties ketera 134 – 136 cm, ties kryžmeniu 137 – 139 cm. Vidutinis jų produktyvumas per metus 6000 – 6500 kg. 3,8 – 3,9 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo pieno. Suaugę buliai vidutiniškai sveria 900 – 1000 kg, karvės 600 – 650 kg. Skerdenos išeiga – 55 proc. pastaruoju metu šios veislės galvijams gerinti naudojami Holšteino fryzai. Paskutiniais duomenimis Lietuvoje yra 132 Britanijos fryzų veislės karvės.

Estijos juodmargiai. Tai gana stambūs
galvijai: suaugusių karvių vidutinis svoris 500 – 600, bulių 900 – 1000 kg. Vidutinis karvių produktyvumas per metus – 4300 kg, 3,8 proc. riebumo, 3,3 proc. baltymingumo pieno.

Lietuvos juodmargiai. Lietuvos juodmargių galvijų veislė oficialiai pripažinta 1951 metais. Dabar Lietuvos juodmargiai sudaro apie 60 proc. Lietuvos galvijų. Jie daugiausiai veisiami Vakarų ir Vidurio Lietuvoje. Olandijos juodmargiai šiek tiek sumažino Lietuvos juodmargių aukštį, pagerino tešmens morfologines ir fiziologines savybes. Pastaraisiais metais Lietuvos juodmargiams galvijams gerinti palčiai naudojant Holšteinų veislės bulius padidėjo jų svoris, pieningumas, tešmens savybės. Dabar Lietuvos juodmargių veislės karvės vidutiniškai sveria 550 – 600, buliai 900 – 1000 kg. Iš jų vidutiniškai per metus primelžiama apie 3700 kg, 4,1 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo pieno, o geriausiose bandose vidutiniškai iš juodmargių karvių per metus primelžiama po 5000 kg ir daugiau riebesnio kaip 4 proc. ir 3,3 – 3,4 proc. baltymingumo pieno. Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, proporcingo kūno sudėjimo. Karvių aukštis ties ketera – 130 cm, ties kryžmeniu 133 – 134 cm. Prieauglis auga greitai: intensyviai šeriami buliukai per parą priauga po 1000g ir daugiau, sunaudodami vidutiniškai apie šešis pašarinius vienetus. Normalaus įmitimo karvių skerdenos išeiga apie 50 proc.

Lietuvis žalieji. 1951 metais Lietuvos žalieji galvijai pripažinti savarankiška veisle. Lietuvos žalieji galvijai yra žalos spalvos, įvairaus atspalvio. Karvių aukštis ties ketera 128 – 129 cm, ties kryžmeniu 130 – 133 cm, svoris 520 – 550 kg, bulių 820 – 900 kg. Ką tik atvesto veršelio svoris 32 – 35 kg. Buliukų penėjimosi savybės geros, skerdenos išeiga 52 – 53 proc. Karvių pieningumas vidutiniškai 4000 kg. pieno, 4,2 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno.

Danijos žalieji. Šie galvijai yra šviesiai ir tamsiai žalos spalvos. Nosies veidrodėlis pilkas, skeletas plonas, krūtinė gyli su gerai išvystitu krūtinkauliu, liemuo ir nugara ilgi, juosmuo platus, kojos vidutinio ilgumo, tešmuo gerai išvystitas, taisyklingas, speniai ilgoki. Karvių aukštis ties ketera 132 – 138 cm, ties kryžmeniu 135 – 142 cm. Ką tik atvesto veršelio svoris 39 – 40 kg, suaugusios karvės 600 – 650 kg, bulias 1000 – 1200kg. skerdenos išeiga 53 – 56 proc. Karvių vidutinis produktyvumas per metus 6000 – 6500kg, 4,2 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno. Paskutiniais duomenimis Lietuvoje yra 246 grynaveislės Danijos žalosios karvės.

Anglerai (Angelnai). Šios veislės galvijai vieni iš populiariausių pieninių žalųjų galvijų. Jie panaudoti išvedant ir gerinant Danijos, Lenkijos, stepių žaluosius ir Latvijos dvyluosius galvijus. Anglerais gerinami ir Lietuvos žalieji galvijai. Jie pagerino Lietyvos žalųjų tešmens morfologines ir fiziologines savybes, padidėjo pieno riebumas, pieningumass, pagerėjo veisimosi savybės. Anglerų veislės galvijai yra šviesiai ir tamsiai žalos spalvos, vidutinio stambumo, galva liesa, kaklas vidutinio ilgio, ragai šviesiai pilki su tamsiais galais, krūtinė gili, vidutinio pločio, tešmuo gerai išsivystęs, vonios formos. Tai riebapieniai, gerų mėsinių savybių, pieningų, stiprios konstitucijos, gero eksterjero anglerų veislės galvijai. Karvių vidutinis svoris 500 kg, buliu 800 kg. Iš karvės vidutiniškai per metus primelžiama po 5500 – 6000 kg, 4,7 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno. Grynaveislių karvių Lietuvoje likę nedaug – 169. Anglerai naudojami Lietuvos žaliesiams gerinti.

Švedijos žalmargiai. Švedijos žalmargiai yra žalos spalvos arba žalmargiai, suaugusių karvių svoris 550 – 600 kg, bulių 850 – 1100 kg, atvestų veršelių 35 – 36 kg. Karvės aukštis ties ketera – 132 cm, ties kryžmeniu – 134 cm. Iš jų vidutiniškai primelžiama po 7562 kg, 4,35 proc. riebumo ir 3,44 proc. baltymingumo pieno. Lietuvoje Švedijos žalmargių grynaveislių karvių yra 55. Iš jų vidutiniškai per 305 laktacijos dienas primelžiama po 7088 kg, 4,25 proc. riebumo ir 3,46 proc. baltymingumo pieno.

Latvijos dvylieji. 1922 metais Latvijos dvylieji galvijai buvo pripažinta savarankiška veisle. Latvijos dvylieji galvijai yra nuo šviesiai iki tamsiai dvylos spalvos. Suaugusios karvės sveria 450 kg, buliai 800 – 900 kg, ką tik atvesti veršialiai 30 – 35 kg. Skerdenos išeiga – 51 – 53 proc. Karvės aukštis ties ketera vidutiniškai 127 cm, ties kryžmeniu 130 cm. Karvių vidutinis produktyvumas per metus 4000 kg, 4,2 proc. riebumo ir 3,5 proc. baltymingumo pieno. Lietuvoje grynaveislių Estijos žalųjų beveik nėra.

Airšyrai. Airšyrai yra ryškaus pieninio tipo galvijai, žalmargi (žalos dėmės baltame fone), kartais vyraujanti spalva būna žala. Tai neaukšti, lengvo, proporcingo kūno sudėjimo galvijai. Jų ragai primena lyrą, kaklas plonas su daug odos raukšlių, krūtinė nors ir gyli, bet palyginti siaura, tešmuo itin gerai išvystitas, taisyklingais ketvirčiais. Karvės aukštis ties ketera 123 – 125 cm, ties kryžmenių 125 – 126 cm. Suaugusios karvės vidutiniškai sveria 450 – 500 kg, buliai 700 – 800 kg, ką tik atvesti veršialiai 28 – 30 kg. Airšyrų veislės karvės yra labai pieningos. Vidutiniškai iš karvės primelžiama apie 8000 kg, 4 – 4,5 proc. riebumo pieno. Lietuvoje šios
karvių yra nedaug 351.

Džersiai. Džersiai yra riebiapieniai galvijai, jie naudojami galvijų pieno riebumui didinti. Džersiai yra šviesiai dvyli, rudi, kartais pasitaiko tamsiai rudos spalvos su baltomis dėmėmis ant pilvo ir kojų. Per nugarą, ypač bulių, neretai eina tamsesnės spalvos juosta. Pastarųjų galva, kaklas ir kojos būna tamsesnės spalvos negu visas kūnas. Džersio veislės galvijams būdingas tamsesnės spalvos nosies veidrodėlis su šviesesniu plaukų žiedu aplink. Džersio pieniniai galvijai palyginti smulkaus kūno sudėjimo. Suaugūsių karvių vidutinis svoris 360 – 400 kg (gali sverti ir 500 kg.), bulių 600 – 700 kg, ką tik atvesto veršialio 18 – 22 kg. Karvių aukštis ties ketera 120 – 123 cm, ties kryžmeniu 123 – 125 cm. Jie greitai bręsta, gerai aklimatizuojasi. Karvių vidutinis produktyvumas per metus 4000 – 5000 kg, 5,7 proc. riebumo ir 3,7 – 4,4 proc. baltymingumo pieno. Džersio veislės buliai pas mus naudojami labai ribotai, o grynaveislių karvių nėra.

LIETUVOS JUODMARGIAI.

Veisiami pietų, pietvakarių, vakarų ir vidurio Lietuvoje, todėl, parenkant veislę, reikėtų į tai atsižvelgti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1534 žodžiai iš 5077 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.