VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS
VEŽIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU
REFERATAS
|Atliko: |TVn-1 gr. studentas |
| |Vaidas Vaišvila |
|Priėmė: |Doc. Daiva |
| |Griškevičienė |
VILNIUS, 2004
Siekiant rinkos pagrindu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ūkį,
integruotis į Europos rinką, intensyviai vykdoma esminė Lietuvos transporto
sistemos reforma ir rekonstrukcija.
Šiuo metu Lietuvos transporto sistemą sudaro atskiros transporto
šakos. Transporto sistema yra gerokai izoliuota nuo Vakarų Europos šalių
transporto sistemos, trūksta šiuolaikinės kelių ir transporto
infrastruktūros, transporto priemonių, atitinkančių tarptautinius
techninius, technologinius bei ekologinius standartus, nepakanka
tarptautinės komercinės transporto veiklos specialistų, žinančių
technologinius ir komercinius vežimų įvairių transporto organizavimo
ypatumus ir bendrus jų pagrindus bendroje transporto sistemoje.
Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas,
apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos
pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų
vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taip
pat vežimas bet kokia transporto rūšimi. Čia taip pat priklauso tokios
operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto
priemonių techninis aptarnavimas. Šių operacijų tikslas likviduoti
teritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, ir užtikrinti saugų ir
savalaikį krovinių vežimą iš gamybos vietos į vartojimo vietas, kur jie
reikalingi ir kada reikalingi.
Atliekant šias operacijas, ten, kur gamyba yra specializuota,
neišvengiami yra tolimieji vežimai. Pagrindiniais prekybos maršrutais
nenutrūkstamai juda dideli kiekiai žaliavų ir gatavos produkcijos, kuri
nukenčia nuo atmosferinių sąlygų, žemės ūkio kenkėjų ir grobstytojų. Norint
įvertinti šiuos poveikius, reikia rengti specialius vežimo planus. Šie
planai turi būti ekonomiškai realūs, todėl, kad vežimas per geografines ir
laiko sienas gali pasirodyti beprasmiškas, jeigu bendra kaina vartotojui
bus nepriimtina. Vartotojas turi gauti ne tik būtiną krovinių kiekį, bet ir
reikiamoje jam vietoje, reikalingu laiku ir už tinkamą kainą. Todėl
pagrindinis uždavinys vežant krovinius – operacijų ekonomiškumas.
Transporto – ekspedicinės įmonės darbuotojų pagrindinis uždavinys
parinkti transporto rūšį, geriausiu būdu pritaikyta vežimams atlikti,
kuriems jinai skirta. Įmonės priimdamos sprendimą turi vadovautis įvairių
transporto rūšių privalumais ir trūkumais. Kartais pradinis parinkimas gali
būti patikslintas įvertinus besikeičiančias aplinkybes, pavyzdžiui, vežimų
apimčių padidėjimas arba sumažėjimas, atskirų krovinių pristatymo skubumo
laipsnis.
Krovinių vežimas geležinkelių transportu sudaro pagrindinę
komercinės veiklos dalį. Vežimų apimtis ir krovinių apyvarta priklauso nuo
daugelį veiksnių. Didžiausią įtaką jiems turi pramonės ir žemės ūkio
produkcijos apimtis irt struktūra, gamybos jėgų pasiskirstymas ir
tarprajoniniai ryšiai, produkcijos tiekimo ir realizavimo organizavimas ir
specializacija, vežimų planavimo kokybė, susisiekimo kelių plėtra ir
krovinių pasiskirstymas įvairioms transporto rūšims.
Krovinių vežimų struktūra apibudina vieną ar kitą krovinį pagal bendrą
vežtų krovinių kiekį krovinių apyvartą. Geležinkelių transportui krovinių
apyvartos struktūra turi svarbią reikšmę, nes nuo jos priklauso vagonų
parko sudėtis ir keliamoji galia, vidutinė traukinio masė, krovimo darbų
mechanizavimo priemonės, įtaisų kroviniams stotyse talpinti konstrukcija ir
kt. Krovinių struktūra ir vežimo sąlygos turi įtakos savikainai bei
pajamoms.
1999 m. Lietuvos geležinkeliais vežta 28 347 tūkst. tonų
krovinių. 53% visų Lietuvos geležinkeliais vežtų krovinių buvo
tranzitiniai. 1999 m. tranzitinių krovinių vežta 15 076 tūkst. tonų Tai
sudaro 1,328 mln. T. daugiau negu 1998m.
IX B ir IX D tarptautiniais transporto koridoriais SPAB „Lietuvos
geležinkeliai“ daugiausiai krovinių veža iš NVS šalių į Kaliningrado sritį
ir atgal, taip pat į Klaipėdos jūrų uostą, kurį aptarnauja dvi aukščiausios
klasės prekių stotys – „Draugystė“ ir Klaipėdos. Klaipėdos stotyje kraunama
28% visų „Lietuvos geležinkelių“ vagonų, o „Draugystės“ stotyje – 12%.
„Draugystės“ stotis aptarnauja tarptautinę keltų liniją „Klaipėda –
Mukranas“ (Vokietija).
Pastaraisiais metais imta rūpintis geležinkelių plėtra I
tarptautiniame koridoriuje, kuriame numatyta tiesti europines vėžes
geležinkelio liniją, sujungiančia Varšuva su
Kaunu (Vilniumi), o vėliau su
Ryga bei Talinu. Europinio standarto vėžės geležinkelio linija išlikusi nuo
Lietuvos/Lenkijos sienos iki Šeštokų stoties. 1995m. buvo atnaujintas
keleivinių traukinių eismas ir krovinių vežimas iš Baltijos valstybių į
Lenkija ir toliau į Vakarų Europa per Šeštokus. Pagal Vokietijos, Lenkijos,
Suomijos, Lietuvos transporto ministerijų ir geležinkelių vadovų ketinimų
deklaraciją, gretimoje Mockavos geležinkelio stotyje atlikta stoties kelių
rekonstrukcija ir sumontuotas automatinis vagonų aširačių tarpvėžio keitimo
įrenginys. Rekonstruoti 3 „Lietuvos geležinkelių“ pusvagoniai, kurie kartu
su 4PKP dengtaisiais vagonais dalyvavo ekspluotaciniuose krovinių vežimo
bandymuose ir kursavo Lenkijos geležinkelių (PKP) ir LG linijomis.
Krovinių vežimai geležinkelių transportu atliekami šiomis
susisiekimo rūšimis: vietiniu – vieno kelio ribose; tiesioginiu –
dalyvaujant dviem ir daugiau kelių; tiesioginiu mišriu – dalyvaujant dviem
ir daugiau transporto rūšių. Vežimai tiesioginiu – mišriu susisiekimu
vykdomi pagal bendrą vežimo dokumentą, sudarytą visam krovinio keliui. Be
to, kroviniai vežami tiesioginiu tarptautiniu susisiekimu pagal vieną
vežimo dokumentą, dalyvaujant geležinkeliams dviejų ir daugiau valstybių
bei tiesioginiu – mišriu tarptautiniu geležinkelių – vandens transportu
pagal vieną vežimo dokumentą, dalyvaujant geležinkelių ir vandens
transportui dviejų ir daugiau valstybių.
Priklausomai nuo krovinio kiekio, pateikiamo pagal vieną
važtaraštį, vežimai atliekami: smulkiomis, mažo tonažo, vagoninėmis,
grupinėmis ir maršrutinėmis siuntomis.
Smulki siunta tai krovinio partija nuo 20 kilogramų iki 5 tonų ir
kurios tūris nedidesnis 1/3 dengto keturašio vagono talpos arba aikštelės
keturašės platformos. Mažo tonažo siunta – tai kiekis nuo 10 iki 20 tonų ir
nedaugiau pusės vagono talpos tūrio. Vagoninei siuntai reikalingas atskiras
vagonas. Grupinė siunta – tai krovinio partija, kuriai reikalinga daugiau
nei vienas vagonas, bet mažiau už maršrutą. Maršrutinei siuntai pateikiamas
vagonų kiekis, atitinkantis maršruto (traukinio) normą, pagal masę.
Priklausomai nuo pristatymo greičio, kroviniai vežami krovininių,
dideliu ir keleiviniu greičiu. Krovininių – paprastais krovininiais
traukiniais; dideliu – pagreitintais krovininiais traukiniais,
važiuojančiais nustatytomis kryptimis, keleiviniu (krovininių bagažo) –
keleivinių traukinių bagažo vagonuose arba pašto – bagažo traukiniais.
Greičio rūšį nustato ir nurodo siuntėjas vežimo dokumente.
Tais atvejais, kada kroviniai atvežami arba išvežami
automobiliais, reikalinga atlikti dvi tarpines operacijas (krovinių
iškrovimas iš automobilio ir jo pakrovimas i traukinį). Jeigu kelių
transportas naudojamas ne tik vežimo proceso pradiniame, bet ir galutiniame
punkte, tai tenka atlikti keturias papildomas krovimo operacijas.
Naudojantis privačiais geležinkelio privažiavimo keliais,
papildomas krovimo operacijas naudoti nebūtina, kroviniai atvežami tiesiog
į gamybos cechus arba vartotojams.
Masė, t.y. krovinio kiekis , kurį vežėjas priima iš siuntėjo ir,
kuris turi būti pristatytas ir perduotas gavėjui, nustatomas iki krovinio
išsiuntimo iš stoties ir nurodomas važtaraštyje. Ją nustato vežėjas,
pakraudamas bendrojo naudojimo vietose ir siuntėjas pakraudamas ant
geležinkelio privažiuojamųjų kelių. Bendrą siuntos masę galima nustatyti:
sveriant, apskaičiuojant pagal trafaretą krovinių vietas, pagal standartą,
skaičiuojant, matuojant arba sąlyginai. Visais atvejais, išskyrus svėrimą,
tai daro siuntėjas. Išimtį sudaro suverstiniai ir piltiniai kroviniai,
kraunami bendrojo naudojimo vietose. Jų masę, jeigu stotyje yra vagoninės
svarstyklės reikalaujant siuntėjui, nustato vežėjas.
Taroje vienetiniai kroviniai sveriami prieš atiduodant vežti bei
nurodoma kiekvienos krovinio vietos bruto ir neto masės. Pateikiant
standartinės masės krovinius pastarąją nurodyti kiekvienai vietai nebūtina,
išskyrus tuos atvejus, kada to reikalauja standartai.
Sąlyginai nustatoma medienos krovinių, automobilių, žemės ūkio
mašinų, gyvulių, paukščių ir kt. masė. Krovinių, vežamų pusvagoniais ir
bunkeriuose, masė nustatoma skaičiuojant.
Suverstinius ir piltinius krovinius, taip pat krovinius, kurių
masės prekybinėmis svarstyklėmis nustatyti neįmanoma, sveria vagoninėmis
svarstyklėmis. Vietų skaičių siuntoje nustato siuntėjas.
Vagonus , atsiųstus pakrovimui, kuriuos prieš tai privalo
apžiūrėti vagonų tarnybos darbuotojai, apžiūri priėmėjas, kuris nustato ar
vagonas užtikrins krovinių saugumą vežant. Ne bendrojo naudojimo vietose
vagonų komercinę apžiūrą atlieka siuntėjai.
Dažniausiai, bendrojo naudojimo vietose vagonus ir automobilius
pakrauna ir iškrauna geležinkelio darbuotojai, o ne bendrojo naudojimo
vietose – siuntėjai ir gavėjai.
kraunami į vagonus taip, kad būtų
užtikrintas eismo saugumas ir racionalus krovimo priemonių ir vagonų talpos
panaudojimas. Norint sumažinti perkrovimo apimtis ir racionaliai išnaudoti
sandėlių plotus, krovinius reikia perkrauti tiesiogiai iš automobilio į
vagoną ir atvirkščiai.
Kroviniai vagone sudedami glaudžiai ir tolygiai, o prireikus,
pritvirtinami. Sunkūs kroviniai sudedami apačioje, o lengvi viršuje.
Kroviniai, turintys specialią markiruotę, kraunami laikantis būtinų
atsargumo priemonių ir išdėstomi vagone taip, kad juos iškraunant
markiruotė būtų matoma. Smulkios siuntos pakraunamo taip, kad jas būtų
patogu iškrauti ant pakelės krovinių rūšiavimo platformų. Vagonuose
krovinių išdėstymo ir tvirtinimo būdas priklauso nuo jų savybių, todėl
parenkamas pagal atskirų krovinių vežimo technines sąlygas ir taisykles.
Baigus krovimą uždarų vagonų ir konteinerių durys užtvirtinamos
minkšta viela, uždari vagonai ir cisternos užplombuojamos geležinkelio arba
siuntėjo plomba (atsižvelgiant į tai, kieno priemonėmis buvo kraunama).
Konteineriai plombuojami siuntėjo plomba, išskyrus konteinerius su žemės
ūkio produkcija ir namų apyvokos daiktais, kurie, dalyvaujant siuntėjui,
plombuojami geležinkelio plombomis. Jeigu siuntėjus aptarnauja transporto
ekspedicijos įmonė, konteineriai plombuojami jos plombomis.
Plomba yra apsaugo ženklas, o jos vientisumas patvirtina, kad
vežimo metu krovinys nebuvo paliestas. Plombos gaminamos iš švino arba
polietileno ir pritvirtinamos minkšta viela. Vagonų ir konteinerių
plombavimo tvarka reglamentuoja tam tikros taisyklės.
Pakrovus krovinius į vagoną priėmėjas, krovinių priėmimo
išsiuntimo knygoje, įrašo vagono numerį, pakrovimo laiko pradžią ir
pabaigą, tuo baigiasi krovinio materialinė apskaita sandėlyje.
Kiekvienam pakrautam vagonui priėmėjas surašo vagono žiniaraštį
ir atiduoda jį į prekių kontorą.
Vagono žiniaraštyje išvardinami visi kroviniai pakrauti tame
vagone. Žiniaraštyje nurodoma: vagono numeris, važtaraščių numeriai,
išsiuntimo ir pristatymo stotys, vietų skaičius, krovinių pavadinimai ir
masė, įpakavimo rūšis, gavėjo pavadinimas, žinios apie plombas, laikas
(kada buvo pristatytas vagonas pakrovimui ir kada pakrovimas baigtas)
.Pagal vagono važtaraščius sudaromas traukinio sąstato natūrinis
važtaraštis, taip pat informuojami gavėjai, organizuojamas iškrovimas ir
krovinių rūšiavimas.
Prekių kontoroje prie vagonų žiniaraščių išrenkami tam tikri
važtaraščiai su pridėtais prie jų kitais dokumentais ir viskas atiduodama į
stoties informacijos ir vežimo dokumentų apdorojimo centrą, o nedidelėse
stotyse stoties budėtojui. Norint užtikrinti dokumentų slaptumą, jie
siunčiami užrakintuose portfeliuose, patronuose it t.t.
Suformavus traukinio sąstatą, lokomotyvo mašinistui arba
vyriausiajam konduktoriui įteikiami dokumentai apie vagonus, kurie yra
traukinio sąstate. Kroviniai ir vežimo dokumentai atiduodami pagal natūrinį
žiniaraštį, kuriame nurodoma vagono rūšis ir ašių skaičius, žinios apie
stabdžius, pristatymo stotis, krovinio masė vagone, žinios apie plombas.
Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų: traukinio ir
vagonų komercinė apžiūra, krovinių perkrovimas iš vagonų (nuo vienų bėgių į
vagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteinerių
apskaita, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimas
išsklaidymo punktuose ir kt. Be to, atliekamos operacijos, kurios atsiranda
dėl krovimo taisyklių, krovinių tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo,
vežimo planavimo klaidų ir t. t. Prie tokių operacijų priskiriama:
komercinių gedimų šalinimas, perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl
techninių arba komercinių gedimų, patikrinimas, papildomas siuntimas,
peradresavimas ir kt.
Traukinių formavimo, lokomotyvų ir brigadų pakeitimo stotyse,
taip pat, tranzitinių traukinių techninės apžiūros stotyse, pakrauti
vagonai tikrinami komerciniu atžvilgiu. Komercinių apžiūrų punktuose
įtaisyti elektroniniai gabaritiniai vartai, apžvalgos bokštai, kuriuose
įrengta pramoninė televizija, videomagnetofonai, teletaipai, radijo ryšys,
pneumopaštas. Komercinės apžiūros punktuose pramatavimo prietaisai,
kopėčios, elektriniai portatyviniai žibintai, žirklės vielai karpyti,
įvairūs stovai, padėklai ir kt. Nuo apžvalgos bokštų traukinių priėmėjai
apžiūri atvykusių traukinių vagonus: tikrina ar neišplėšti vagonų ir
konteinerių stogai, uždarų vagonų viršutinių pakrovimo angų dangčių
padėtį, ar nesugedęs krovinių tvirtinimas ant atvirų platformų.
Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo
pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės.
Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi į komercinių
gedimų
registracijos knygą, esančią komercinės apžiūros punkte. Vėliau traukinių
priėmėjai su jų žinioje esančiais darbininkais taiso pakrautų vagonų arba
krovinių gedimus, kurie gresia eismo arba vežamų krovinių saugai (pvz. buvo
nesilaikyta pakrovimo taisyklių, nėra arba sugadintos vagonų plombos,
atskiri daiktai pasislinkę iš savo vietos gabaritų ribų, sugriuvę arba
pasislinkę krovinių štapeliai), taip pat taiso ir kitus gedimus.
Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių ir
vagonų komercinės apžiūros taisyklėse.
Pirmiausiai gedimai šalinami vagonų neatkabinus nuo sąstato. Bet
jei pašalinti gedimus traukinio sąstate arba be jo užlaikymo neįmanoma, tai
vagonas atkabinamas. Jeigu atkabinus vagoną jo pataisyti neįmanoma, tai
stotis privalo perkrauti krovinį į kitą vagoną ir patikrinti jo dokumentus.
Surastas komercinio vagono gedimas įforminamas bendros formos
aktu, kurio vienas egzempliorius pridedamas prie vežimo dokumentų, kitas
paliekamas stotyje, o trečias siunčiamas į kelio konteinerių vežimo ir
komercinio darbo tarnybą, kuri atsakinga už gedimus. Surasti krovinių
gedimai įforminami komerciniu aktu, kurio kopija pridedama prie
važtaraščio. Jeigu yra sugedęs vagonas, tai surašomas aktas apie vagono
techninę būklę.
Krovinių perkrovimas atliekamas iš vieno vagono į kitą punktuose,
kur keičiasi geležinkelio kelio plotis. Perkrovus, važtaraštyje ir kelio
žiniaraštyje, užbraukiamas vagono numeris ir kitos žinios apie jį taip, kad
jas galima būtų perskaityti ir įrašomos naujos žinios apie vagoną, į kurį
perkrautas krovinys. Sudaromas naujas vagono žiniaraštis, o pirminis
pridedamas prie komercinio akto pirmojo egzemplioriaus. Jeigu nebuvo
sudarytas komercinis aktas, pirminis vagono žiniaraštis paliekamas
perkrovimo stotyje. Jame nurodoma perkrovimo priežastis ir nurodomas vagono
numeris, į kurį perkrautas krovinys. Punktuose, kur pereinama nuo vieno
kelio į kitą kelią, perduodami vežimo dokumentai uždarų pakrautų vagonų,
krovinių ant atvirų platformų, taip pat traukinių, vagonų ir konteinerių
perėjimo apskaita pagal natūrinius žiniaraščius. Tai reikalinga paskirstant
atsakomybę tarp įvairių kelių už krovinių saugumą ir laiku atliktą
pristatymą, norint palengvinti jų paiešką, taip pat nustatyti vagonų bei
konteinerių balansą kelyje ir kelių tinkle.
Peradresavimas – tai krovinio, priimto vežimui, pristatymo
stoties pakeitimas. Ši operacija suardo vežimų planą ir apsunkina kelio
darbą. Tai daroma išimtinais atvejais, prašant siuntėjui arba gavėjui bei
leidžiant konteinerių vežimų ir komercinio darbo tarnybos vadovui.
Papildomas siuntimas – tai krovinio dalis, kuri siunčiama vienu
adresu, bet dėl kokios nors priežasties lieka neišsiųsta viename vagone su
pagrindine krovinio partija, kuri vežama pagal vieną vežimo dokumentą.
Papildomos siuntos atsiranda perkraunant krovinius iš vagonų, kurie stovi
ant skirtingo vežės pločio, sugedusių vagonų; kada stotyje atsiranda
krovinio dalis, kuri dėl apsirikimo neišsiųsta su pagrindine partija ir
t.t.
Papildoma siunta vežama pagal tokį kelio siuntos žiniaraštį,
kuris adresuotas siuntimo stoties viršininkui ir kuriame pažymimas
pagrindinės stoties numeris. Tokia siunta išduodama pateikus pagrindinės
siuntos važtaraštis.
Apie traukinių ir krovinių atvykimą stotis gauna pradinę
informaciją (prieš 12 val.) iš kelio skyriaus informacinio centro kartu su
pamainos užduotimi ir tikslią informaciją teletaipogramų – natūrinių
žiniaraščių pavidalu iš kaimyninių paskirstymo stočių informacinių centrų
kas 2 – 3 val. Pagal pirminę informaciją apie vagonus, atvykstančius
iškrovimui, stotis rengia iškrovimo frontus, o pagal tikslios informacijos
duomenis apie krovinių rūšį ir kiekį, jų atvykimo laiką ir gavėją –
rengiamasi jų iškrovimui ir išvežimui. Krovinių gavėjai informuojami apie
krovinių artėjimą pagal sutartis, sudarytas su geležinkelio stotimi.
Krovinio siuntimo stotyse pristatytų siuntų vežimo dokumentai
perduodami į technologinį centrą, kur juos įrašo į vežimo dokumentų
priėmimo knygą, o ant vagonų ir kelio žiniaraščių uždedami kalendoriniai
antspaudai nurodant traukinio numerį, datą ir jo atvykimo laiką.
Kelio žiniaraščius ir krovinių važtaraščius perduoda prekių
kontorai, vagonų žiniaraščius – transporto sandėlių komplekso priėmėjams
arba ant privažiavimo kelio krovinio gavėjui. Dokumentai surenkamų vagonų,
kurie bus rūšiuojami, perduodami krovinių rūšiavimo platformos kontorai.
Prekių kontoroje dokumentai įrašomi krovinių atvykimo knygoje,
čia jiems suteikiamas eilės numeris. Taip pat knygoje nurodoma siuntos
atvykimo data, vagono ir važtaraščio numeris, išsiuntimo stotis. Vėliau
įrašo eilės numeris užrašomas ant kelio žiniaraščio. Prekių kontora praneša
gavėjui apie atvykusį
pačią dieną arba ne vėliau kaip 12 val.
kitos dienos (telefonu, teletaipu, paštu arba kitomis priemonėmis, kurias
pasirinko gavėjas).
Transporto – sandėlių komplekse gautus vagonų žiniaraščius
priėmėjas įrašo krovinių iškrovimo knygoje (materialinės apskaitos pradžia
sandėlyje). Prieš pradedant iškrovimą, priėmėjas kruopščiai apžiūri vagoną
komercinių požiūriu, tikrina vagono atitikimo numerį ir plombas, nurodytas
vagono žiniaraštyje. Vagonų iškrovimui vadovauja priėmėjas. Pastarasis
tikrina vagono žiniaraščio duomenų atitikimą su tikrove. Vagono pristatymo
iškrovimui laiką, jo pabaigą ir kiekvienos siuntos vietą priėmėjas pažymi
vagono žiniaraštyje, kuris vėliau perduodamas prekių stočiai, o
važtaraštyje ir kelio žiniaraštyje pažymima apie krovinio saugojimo vietą
ir uždedamas kalendorinis antspaudas apie iškrovimo laiką.
Įmonių atstovams kroviniai išduodami pagal pastovius arba
vienkartinius įgaliojimus, pasirašytus vadovo ir vyriausiojo buhalterio bei
užtvirtinti anspaudu, o privatiems asmenims – pagal dokumentus,
patvirtinančius jų asmenybę ir gyvenamą vietą. Jeigu su krovinių gavėjais
atsiskaitoma necentralizuotai, tai gavėjas prekių kontoroje, pagal jam
pateiktą kvitą, sumoka pinigus ir po dokumentinio krovinio išdavimo
įforminimo, jam pasirašius kelio žiniaraštyje, važtaraštis atiduodamas
gavėjui. Priėmėjas krovinį išduoda gavėjui pateikus važtaraštį, ant kurio
pažymi išdavimo datą, krovinio vietų skaičių ir masę, o iškrovimo knygoje –
automobilio numerį ir iškrovimo datą. Jeigu krovinys išduodamas pasibaigus
nemokamo saugojimo terminui, tai gavėjas turi pateikti priėmėjui kvitą apie
tai, kad jis sumokėjo už krovinio saugojimą.
Jeigu vagonai iškraunami ne bendrojo naudojimo vietose, priėmėjas
tikrina vagonų plombas ir perduoda vagonus gavėjui. Iškraunant dalyvauja
stoties priėmėjas, jeigu reikalinga patikrinti krovinio būklę ir kiekį.
Atsiuntimo stotis turi tikrinti masę, vietų skaičių ir krovinio
būklę, kai krovinys atvežtas sugadintame vagone ir sugadintomis plombomis,
bei esant kitiems pažeidimams, kai krovinys vežamas atvirose platformose ar
uždaruose vagonuose be plombų, kai tokį krovinį leidžia vežti vežimo
taisyklės ir kai jis buvo pakrautas siuntėjo priemonėmis. Taroje ar
vienetiniai kroviniai tokiais atvejais išduodami patikrinus sugadintų vietų
masę ir būklę. Krovinių, pakrautų siuntėjo priemonėmis ir atvykusių su
pažeidimais, masę atsiuntimo stotis turi tikrinti tik kai kurių pavadinimų
(grūdai ir kt.) krovinį išvardintą vežimo taisyklėse. Likusių krovinių
masę, vežamą suvertus ar supylus (išskyrus tuos, kurių masė nustatyta
skaičiuojant, matuojant arba sąlyginai) tikrina gavėjui reikalaujant ir tik
apie 10% kiekio, atgabento vienu vagonu, tačiau nemažiau dviejų vagonų ir
tik esant vagoninėms svarstyklėms stotyje arba pas gavėją.
Geležinkelio priemonėmis pakrauti kroviniai, išduodami būtinai
patikrinus masę, kiekį ir būklę netgi ir tais atvejais, kai nėra įtarimų
dėl jų saugojimo. Tai motyvuojama tuo, kad krovinys gali būti pamestas arba
sugadintas kraunant arba saugojant stoties sandėlyje. Dėl tos pačios
priežasties tikrinami kroviniai, iškrauti geležinkelio priemonėmis ir
išduodami iš bendrojo naudojimo vietų. Kroviniai taroje ir vienetiniai ir
šiais atvejais išduodami patikrinus masę bei būklę tik sugadintų vietų.
Kroviniai, atvežti nesugadintame konteineryje su sveikomis siuntėjo
plombomis, išduodami netikrinant masės ir vietų skaičiaus.
Kroviniai atsiuntimo stotyje saugomi stotyje saugomi nemokamai
vieną parą, skaičiuojant 24 val. nuo jų iškrovimo dienos geležinkelio
priemonėmis. Pasibaigus šiam terminui už saugojimą tenką mokėti. Jeigu
gavėjas nesilaiko krovinių išvežimo terminų ir dėl to stotyje susidaro
sunkumai, stoties viršininkas turi teisę padidinti mokestį už saugojimą
penkis kartus. Vežimo taisyklės numato diferencijuotus atskirų krovinių
ribinius saugojimo ir išvežimo terminus.
Vežamų geležinkeliais krovinių įvairovę lemia krovininių vagonų
parko struktūrą. Ją sudaro įvairių tipų vagonai, pritaikyti vežti atskirų
rūšių arba grupių krovinius. Krovininiai vagonai turi tenkinti tam tikrus
eksploatacinius reikalavimus, užtikrinančius racionalų jų išnaudojimą,
vežamų krovinių saugą ir minimalias transporto išlaidas.
Pagal pakrovimo būdą vagonai skiriami į atvirus ir uždarus.
Pirmajam tipui priklauso pusvagoniai, platformos, dumkarai, transporteriai,
o antrajam – paprasti dengtieji, cisternos, izoterminiai ir dalis
specializuotu. Daugumoje Europos šalių specializuotieji vagonai bendrame
parke sudaro 30 – 45%.
Specializuotieji vagonai yra šie: dumpkarai, hoperiai vežti
cementui, mineralinėms trašoms, grūdams, atviri hoperiai, specialios
cisternos vežti cementui, miltams, sodai, spiritui, naftai; dviejų aukštų
platformos lengviems
automobiliams; transporteriai sunkiasvoriams
kroviniams, vagonai gyvoms žuvims ir kt.
Dažniausiai naudojami krovininiai vagonai yra keturių ašių,
aštuonių ašių pusvagoniai ir cisternos. Transporteriai turi nuo 19 iki 20
ašių.
Pagrindinė krovinio vagono charakteristika yra jo įkrovimas –
maksimaliai leidžiamas vagono apkrovimas, nustatomas garantuojant visišką
traukinių eismo saugumą.
Didėjant vagonų įkrovimui mažėja:
– vežimų savikaina;
– išlaidos kurui ir elektroenergijai, taip pat remontui ir