Vežimai geležinkelio transportu
5 (100%) 1 vote

Vežimai geležinkelio transportu

11213141516171

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

VEŽIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU

REFERATAS

|Atliko: |TVn-1 gr. studentas |

| |Vaidas Vaišvila |

|Priėmė: |Doc. Daiva |

| |Griškevičienė |

VILNIUS, 2004

Siekiant rinkos pagrindu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ūkį,

integruotis į Europos rinką, intensyviai vykdoma esminė Lietuvos transporto

sistemos reforma ir rekonstrukcija.

Šiuo metu Lietuvos transporto sistemą sudaro atskiros transporto

šakos. Transporto sistema yra gerokai izoliuota nuo Vakarų Europos šalių

transporto sistemos, trūksta šiuolaikinės kelių ir transporto

infrastruktūros, transporto priemonių, atitinkančių tarptautinius

techninius, technologinius bei ekologinius standartus, nepakanka

tarptautinės komercinės transporto veiklos specialistų, žinančių

technologinius ir komercinius vežimų įvairių transporto organizavimo

ypatumus ir bendrus jų pagrindus bendroje transporto sistemoje.

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas,

apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos

pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų

vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taip

pat vežimas bet kokia transporto rūšimi. Čia taip pat priklauso tokios

operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto

priemonių techninis aptarnavimas. Šių operacijų tikslas likviduoti

teritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, ir užtikrinti saugų ir

savalaikį krovinių vežimą iš gamybos vietos į vartojimo vietas, kur jie

reikalingi ir kada reikalingi.

Atliekant šias operacijas, ten, kur gamyba yra specializuota,

neišvengiami yra tolimieji vežimai. Pagrindiniais prekybos maršrutais

nenutrūkstamai juda dideli kiekiai žaliavų ir gatavos produkcijos, kuri

nukenčia nuo atmosferinių sąlygų, žemės ūkio kenkėjų ir grobstytojų. Norint

įvertinti šiuos poveikius, reikia rengti specialius vežimo planus. Šie

planai turi būti ekonomiškai realūs, todėl, kad vežimas per geografines ir

laiko sienas gali pasirodyti beprasmiškas, jeigu bendra kaina vartotojui

bus nepriimtina. Vartotojas turi gauti ne tik būtiną krovinių kiekį, bet ir

reikiamoje jam vietoje, reikalingu laiku ir už tinkamą kainą. Todėl

pagrindinis uždavinys vežant krovinius – operacijų ekonomiškumas.

Transporto – ekspedicinės įmonės darbuotojų pagrindinis uždavinys

parinkti transporto rūšį, geriausiu būdu pritaikyta vežimams atlikti,

kuriems jinai skirta. Įmonės priimdamos sprendimą turi vadovautis įvairių

transporto rūšių privalumais ir trūkumais. Kartais pradinis parinkimas gali

būti patikslintas įvertinus besikeičiančias aplinkybes, pavyzdžiui, vežimų

apimčių padidėjimas arba sumažėjimas, atskirų krovinių pristatymo skubumo

laipsnis.

Krovinių vežimas geležinkelių transportu sudaro pagrindinę

komercinės veiklos dalį. Vežimų apimtis ir krovinių apyvarta priklauso nuo

daugelį veiksnių. Didžiausią įtaką jiems turi pramonės ir žemės ūkio

produkcijos apimtis irt struktūra, gamybos jėgų pasiskirstymas ir

tarprajoniniai ryšiai, produkcijos tiekimo ir realizavimo organizavimas ir

specializacija, vežimų planavimo kokybė, susisiekimo kelių plėtra ir

krovinių pasiskirstymas įvairioms transporto rūšims.

Krovinių vežimų struktūra apibudina vieną ar kitą krovinį pagal bendrą

vežtų krovinių kiekį krovinių apyvartą. Geležinkelių transportui krovinių

apyvartos struktūra turi svarbią reikšmę, nes nuo jos priklauso vagonų

parko sudėtis ir keliamoji galia, vidutinė traukinio masė, krovimo darbų

mechanizavimo priemonės, įtaisų kroviniams stotyse talpinti konstrukcija ir

kt. Krovinių struktūra ir vežimo sąlygos turi įtakos savikainai bei

pajamoms.

1999 m. Lietuvos geležinkeliais vežta 28 347 tūkst. tonų

krovinių. 53% visų Lietuvos geležinkeliais vežtų krovinių buvo

tranzitiniai. 1999 m. tranzitinių krovinių vežta 15 076 tūkst. tonų Tai

sudaro 1,328 mln. T. daugiau negu 1998m.

IX B ir IX D tarptautiniais transporto koridoriais SPAB „Lietuvos

geležinkeliai“ daugiausiai krovinių veža iš NVS šalių į Kaliningrado sritį

ir atgal, taip pat į Klaipėdos jūrų uostą, kurį aptarnauja dvi aukščiausios

klasės prekių stotys – „Draugystė“ ir Klaipėdos. Klaipėdos stotyje kraunama

28% visų „Lietuvos geležinkelių“ vagonų, o „Draugystės“ stotyje – 12%.

„Draugystės“ stotis aptarnauja tarptautinę keltų liniją „Klaipėda –

Mukranas“ (Vokietija).

Pastaraisiais metais imta rūpintis geležinkelių plėtra I

tarptautiniame koridoriuje, kuriame numatyta tiesti europines vėžes

geležinkelio liniją, sujungiančia Varšuva su
Kaunu (Vilniumi), o vėliau su

Ryga bei Talinu. Europinio standarto vėžės geležinkelio linija išlikusi nuo

Lietuvos/Lenkijos sienos iki Šeštokų stoties. 1995m. buvo atnaujintas

keleivinių traukinių eismas ir krovinių vežimas iš Baltijos valstybių į

Lenkija ir toliau į Vakarų Europa per Šeštokus. Pagal Vokietijos, Lenkijos,

Suomijos, Lietuvos transporto ministerijų ir geležinkelių vadovų ketinimų

deklaraciją, gretimoje Mockavos geležinkelio stotyje atlikta stoties kelių

rekonstrukcija ir sumontuotas automatinis vagonų aširačių tarpvėžio keitimo

įrenginys. Rekonstruoti 3 „Lietuvos geležinkelių“ pusvagoniai, kurie kartu

su 4PKP dengtaisiais vagonais dalyvavo ekspluotaciniuose krovinių vežimo

bandymuose ir kursavo Lenkijos geležinkelių (PKP) ir LG linijomis.

Krovinių vežimai geležinkelių transportu atliekami šiomis

susisiekimo rūšimis: vietiniu – vieno kelio ribose; tiesioginiu –

dalyvaujant dviem ir daugiau kelių; tiesioginiu mišriu – dalyvaujant dviem

ir daugiau transporto rūšių. Vežimai tiesioginiu – mišriu susisiekimu

vykdomi pagal bendrą vežimo dokumentą, sudarytą visam krovinio keliui. Be

to, kroviniai vežami tiesioginiu tarptautiniu susisiekimu pagal vieną

vežimo dokumentą, dalyvaujant geležinkeliams dviejų ir daugiau valstybių

bei tiesioginiu – mišriu tarptautiniu geležinkelių – vandens transportu

pagal vieną vežimo dokumentą, dalyvaujant geležinkelių ir vandens

transportui dviejų ir daugiau valstybių.

Priklausomai nuo krovinio kiekio, pateikiamo pagal vieną

važtaraštį, vežimai atliekami: smulkiomis, mažo tonažo, vagoninėmis,

grupinėmis ir maršrutinėmis siuntomis.

Smulki siunta tai krovinio partija nuo 20 kilogramų iki 5 tonų ir

kurios tūris nedidesnis 1/3 dengto keturašio vagono talpos arba aikštelės

keturašės platformos. Mažo tonažo siunta – tai kiekis nuo 10 iki 20 tonų ir

nedaugiau pusės vagono talpos tūrio. Vagoninei siuntai reikalingas atskiras

vagonas. Grupinė siunta – tai krovinio partija, kuriai reikalinga daugiau

nei vienas vagonas, bet mažiau už maršrutą. Maršrutinei siuntai pateikiamas

vagonų kiekis, atitinkantis maršruto (traukinio) normą, pagal masę.

Priklausomai nuo pristatymo greičio, kroviniai vežami krovininių,

dideliu ir keleiviniu greičiu. Krovininių – paprastais krovininiais

traukiniais; dideliu – pagreitintais krovininiais traukiniais,

važiuojančiais nustatytomis kryptimis, keleiviniu (krovininių bagažo) –

keleivinių traukinių bagažo vagonuose arba pašto – bagažo traukiniais.

Greičio rūšį nustato ir nurodo siuntėjas vežimo dokumente.

Tais atvejais, kada kroviniai atvežami arba išvežami

automobiliais, reikalinga atlikti dvi tarpines operacijas (krovinių

iškrovimas iš automobilio ir jo pakrovimas i traukinį). Jeigu kelių

transportas naudojamas ne tik vežimo proceso pradiniame, bet ir galutiniame

punkte, tai tenka atlikti keturias papildomas krovimo operacijas.

Naudojantis privačiais geležinkelio privažiavimo keliais,

papildomas krovimo operacijas naudoti nebūtina, kroviniai atvežami tiesiog

į gamybos cechus arba vartotojams.

Masė, t.y. krovinio kiekis , kurį vežėjas priima iš siuntėjo ir,

kuris turi būti pristatytas ir perduotas gavėjui, nustatomas iki krovinio

išsiuntimo iš stoties ir nurodomas važtaraštyje. Ją nustato vežėjas,

pakraudamas bendrojo naudojimo vietose ir siuntėjas pakraudamas ant

geležinkelio privažiuojamųjų kelių. Bendrą siuntos masę galima nustatyti:

sveriant, apskaičiuojant pagal trafaretą krovinių vietas, pagal standartą,

skaičiuojant, matuojant arba sąlyginai. Visais atvejais, išskyrus svėrimą,

tai daro siuntėjas. Išimtį sudaro suverstiniai ir piltiniai kroviniai,

kraunami bendrojo naudojimo vietose. Jų masę, jeigu stotyje yra vagoninės

svarstyklės reikalaujant siuntėjui, nustato vežėjas.

Taroje vienetiniai kroviniai sveriami prieš atiduodant vežti bei

nurodoma kiekvienos krovinio vietos bruto ir neto masės. Pateikiant

standartinės masės krovinius pastarąją nurodyti kiekvienai vietai nebūtina,

išskyrus tuos atvejus, kada to reikalauja standartai.

Sąlyginai nustatoma medienos krovinių, automobilių, žemės ūkio

mašinų, gyvulių, paukščių ir kt. masė. Krovinių, vežamų pusvagoniais ir

bunkeriuose, masė nustatoma skaičiuojant.

Suverstinius ir piltinius krovinius, taip pat krovinius, kurių

masės prekybinėmis svarstyklėmis nustatyti neįmanoma, sveria vagoninėmis

svarstyklėmis. Vietų skaičių siuntoje nustato siuntėjas.

Vagonus , atsiųstus pakrovimui, kuriuos prieš tai privalo

apžiūrėti vagonų tarnybos darbuotojai, apžiūri priėmėjas, kuris nustato ar

vagonas užtikrins krovinių saugumą vežant. Ne bendrojo naudojimo vietose

vagonų komercinę apžiūrą atlieka siuntėjai.

Dažniausiai, bendrojo naudojimo vietose vagonus ir automobilius

pakrauna ir iškrauna geležinkelio darbuotojai, o ne bendrojo naudojimo

vietose – siuntėjai ir gavėjai.
kraunami į vagonus taip, kad būtų

užtikrintas eismo saugumas ir racionalus krovimo priemonių ir vagonų talpos

panaudojimas. Norint sumažinti perkrovimo apimtis ir racionaliai išnaudoti

sandėlių plotus, krovinius reikia perkrauti tiesiogiai iš automobilio į

vagoną ir atvirkščiai.

Kroviniai vagone sudedami glaudžiai ir tolygiai, o prireikus,

pritvirtinami. Sunkūs kroviniai sudedami apačioje, o lengvi viršuje.

Kroviniai, turintys specialią markiruotę, kraunami laikantis būtinų

atsargumo priemonių ir išdėstomi vagone taip, kad juos iškraunant

markiruotė būtų matoma. Smulkios siuntos pakraunamo taip, kad jas būtų

patogu iškrauti ant pakelės krovinių rūšiavimo platformų. Vagonuose

krovinių išdėstymo ir tvirtinimo būdas priklauso nuo jų savybių, todėl

parenkamas pagal atskirų krovinių vežimo technines sąlygas ir taisykles.

Baigus krovimą uždarų vagonų ir konteinerių durys užtvirtinamos

minkšta viela, uždari vagonai ir cisternos užplombuojamos geležinkelio arba

siuntėjo plomba (atsižvelgiant į tai, kieno priemonėmis buvo kraunama).

Konteineriai plombuojami siuntėjo plomba, išskyrus konteinerius su žemės

ūkio produkcija ir namų apyvokos daiktais, kurie, dalyvaujant siuntėjui,

plombuojami geležinkelio plombomis. Jeigu siuntėjus aptarnauja transporto

ekspedicijos įmonė, konteineriai plombuojami jos plombomis.

Plomba yra apsaugo ženklas, o jos vientisumas patvirtina, kad

vežimo metu krovinys nebuvo paliestas. Plombos gaminamos iš švino arba

polietileno ir pritvirtinamos minkšta viela. Vagonų ir konteinerių

plombavimo tvarka reglamentuoja tam tikros taisyklės.

Pakrovus krovinius į vagoną priėmėjas, krovinių priėmimo

išsiuntimo knygoje, įrašo vagono numerį, pakrovimo laiko pradžią ir

pabaigą, tuo baigiasi krovinio materialinė apskaita sandėlyje.

Kiekvienam pakrautam vagonui priėmėjas surašo vagono žiniaraštį

ir atiduoda jį į prekių kontorą.

Vagono žiniaraštyje išvardinami visi kroviniai pakrauti tame

vagone. Žiniaraštyje nurodoma: vagono numeris, važtaraščių numeriai,

išsiuntimo ir pristatymo stotys, vietų skaičius, krovinių pavadinimai ir

masė, įpakavimo rūšis, gavėjo pavadinimas, žinios apie plombas, laikas

(kada buvo pristatytas vagonas pakrovimui ir kada pakrovimas baigtas)

.Pagal vagono važtaraščius sudaromas traukinio sąstato natūrinis

važtaraštis, taip pat informuojami gavėjai, organizuojamas iškrovimas ir

krovinių rūšiavimas.

Prekių kontoroje prie vagonų žiniaraščių išrenkami tam tikri

važtaraščiai su pridėtais prie jų kitais dokumentais ir viskas atiduodama į

stoties informacijos ir vežimo dokumentų apdorojimo centrą, o nedidelėse

stotyse stoties budėtojui. Norint užtikrinti dokumentų slaptumą, jie

siunčiami užrakintuose portfeliuose, patronuose it t.t.

Suformavus traukinio sąstatą, lokomotyvo mašinistui arba

vyriausiajam konduktoriui įteikiami dokumentai apie vagonus, kurie yra

traukinio sąstate. Kroviniai ir vežimo dokumentai atiduodami pagal natūrinį

žiniaraštį, kuriame nurodoma vagono rūšis ir ašių skaičius, žinios apie

stabdžius, pristatymo stotis, krovinio masė vagone, žinios apie plombas.

Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų: traukinio ir

vagonų komercinė apžiūra, krovinių perkrovimas iš vagonų (nuo vienų bėgių į

vagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteinerių

apskaita, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimas

išsklaidymo punktuose ir kt. Be to, atliekamos operacijos, kurios atsiranda

dėl krovimo taisyklių, krovinių tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo,

vežimo planavimo klaidų ir t. t. Prie tokių operacijų priskiriama:

komercinių gedimų šalinimas, perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl

techninių arba komercinių gedimų, patikrinimas, papildomas siuntimas,

peradresavimas ir kt.

Traukinių formavimo, lokomotyvų ir brigadų pakeitimo stotyse,

taip pat, tranzitinių traukinių techninės apžiūros stotyse, pakrauti

vagonai tikrinami komerciniu atžvilgiu. Komercinių apžiūrų punktuose

įtaisyti elektroniniai gabaritiniai vartai, apžvalgos bokštai, kuriuose

įrengta pramoninė televizija, videomagnetofonai, teletaipai, radijo ryšys,

pneumopaštas. Komercinės apžiūros punktuose pramatavimo prietaisai,

kopėčios, elektriniai portatyviniai žibintai, žirklės vielai karpyti,

įvairūs stovai, padėklai ir kt. Nuo apžvalgos bokštų traukinių priėmėjai

apžiūri atvykusių traukinių vagonus: tikrina ar neišplėšti vagonų ir

konteinerių stogai, uždarų vagonų viršutinių pakrovimo angų dangčių

padėtį, ar nesugedęs krovinių tvirtinimas ant atvirų platformų.

Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo

pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės.

Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi į komercinių
gedimų

registracijos knygą, esančią komercinės apžiūros punkte. Vėliau traukinių

priėmėjai su jų žinioje esančiais darbininkais taiso pakrautų vagonų arba

krovinių gedimus, kurie gresia eismo arba vežamų krovinių saugai (pvz. buvo

nesilaikyta pakrovimo taisyklių, nėra arba sugadintos vagonų plombos,

atskiri daiktai pasislinkę iš savo vietos gabaritų ribų, sugriuvę arba

pasislinkę krovinių štapeliai), taip pat taiso ir kitus gedimus.

Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių ir

vagonų komercinės apžiūros taisyklėse.

Pirmiausiai gedimai šalinami vagonų neatkabinus nuo sąstato. Bet

jei pašalinti gedimus traukinio sąstate arba be jo užlaikymo neįmanoma, tai

vagonas atkabinamas. Jeigu atkabinus vagoną jo pataisyti neįmanoma, tai

stotis privalo perkrauti krovinį į kitą vagoną ir patikrinti jo dokumentus.

Surastas komercinio vagono gedimas įforminamas bendros formos

aktu, kurio vienas egzempliorius pridedamas prie vežimo dokumentų, kitas

paliekamas stotyje, o trečias siunčiamas į kelio konteinerių vežimo ir

komercinio darbo tarnybą, kuri atsakinga už gedimus. Surasti krovinių

gedimai įforminami komerciniu aktu, kurio kopija pridedama prie

važtaraščio. Jeigu yra sugedęs vagonas, tai surašomas aktas apie vagono

techninę būklę.

Krovinių perkrovimas atliekamas iš vieno vagono į kitą punktuose,

kur keičiasi geležinkelio kelio plotis. Perkrovus, važtaraštyje ir kelio

žiniaraštyje, užbraukiamas vagono numeris ir kitos žinios apie jį taip, kad

jas galima būtų perskaityti ir įrašomos naujos žinios apie vagoną, į kurį

perkrautas krovinys. Sudaromas naujas vagono žiniaraštis, o pirminis

pridedamas prie komercinio akto pirmojo egzemplioriaus. Jeigu nebuvo

sudarytas komercinis aktas, pirminis vagono žiniaraštis paliekamas

perkrovimo stotyje. Jame nurodoma perkrovimo priežastis ir nurodomas vagono

numeris, į kurį perkrautas krovinys. Punktuose, kur pereinama nuo vieno

kelio į kitą kelią, perduodami vežimo dokumentai uždarų pakrautų vagonų,

krovinių ant atvirų platformų, taip pat traukinių, vagonų ir konteinerių

perėjimo apskaita pagal natūrinius žiniaraščius. Tai reikalinga paskirstant

atsakomybę tarp įvairių kelių už krovinių saugumą ir laiku atliktą

pristatymą, norint palengvinti jų paiešką, taip pat nustatyti vagonų bei

konteinerių balansą kelyje ir kelių tinkle.

Peradresavimas – tai krovinio, priimto vežimui, pristatymo

stoties pakeitimas. Ši operacija suardo vežimų planą ir apsunkina kelio

darbą. Tai daroma išimtinais atvejais, prašant siuntėjui arba gavėjui bei

leidžiant konteinerių vežimų ir komercinio darbo tarnybos vadovui.

Papildomas siuntimas – tai krovinio dalis, kuri siunčiama vienu

adresu, bet dėl kokios nors priežasties lieka neišsiųsta viename vagone su

pagrindine krovinio partija, kuri vežama pagal vieną vežimo dokumentą.

Papildomos siuntos atsiranda perkraunant krovinius iš vagonų, kurie stovi

ant skirtingo vežės pločio, sugedusių vagonų; kada stotyje atsiranda

krovinio dalis, kuri dėl apsirikimo neišsiųsta su pagrindine partija ir

t.t.

Papildoma siunta vežama pagal tokį kelio siuntos žiniaraštį,

kuris adresuotas siuntimo stoties viršininkui ir kuriame pažymimas

pagrindinės stoties numeris. Tokia siunta išduodama pateikus pagrindinės

siuntos važtaraštis.

Apie traukinių ir krovinių atvykimą stotis gauna pradinę

informaciją (prieš 12 val.) iš kelio skyriaus informacinio centro kartu su

pamainos užduotimi ir tikslią informaciją teletaipogramų – natūrinių

žiniaraščių pavidalu iš kaimyninių paskirstymo stočių informacinių centrų

kas 2 – 3 val. Pagal pirminę informaciją apie vagonus, atvykstančius

iškrovimui, stotis rengia iškrovimo frontus, o pagal tikslios informacijos

duomenis apie krovinių rūšį ir kiekį, jų atvykimo laiką ir gavėją –

rengiamasi jų iškrovimui ir išvežimui. Krovinių gavėjai informuojami apie

krovinių artėjimą pagal sutartis, sudarytas su geležinkelio stotimi.

Krovinio siuntimo stotyse pristatytų siuntų vežimo dokumentai

perduodami į technologinį centrą, kur juos įrašo į vežimo dokumentų

priėmimo knygą, o ant vagonų ir kelio žiniaraščių uždedami kalendoriniai

antspaudai nurodant traukinio numerį, datą ir jo atvykimo laiką.

Kelio žiniaraščius ir krovinių važtaraščius perduoda prekių

kontorai, vagonų žiniaraščius – transporto sandėlių komplekso priėmėjams

arba ant privažiavimo kelio krovinio gavėjui. Dokumentai surenkamų vagonų,

kurie bus rūšiuojami, perduodami krovinių rūšiavimo platformos kontorai.

Prekių kontoroje dokumentai įrašomi krovinių atvykimo knygoje,

čia jiems suteikiamas eilės numeris. Taip pat knygoje nurodoma siuntos

atvykimo data, vagono ir važtaraščio numeris, išsiuntimo stotis. Vėliau

įrašo eilės numeris užrašomas ant kelio žiniaraščio. Prekių kontora praneša

gavėjui apie atvykusį
pačią dieną arba ne vėliau kaip 12 val.

kitos dienos (telefonu, teletaipu, paštu arba kitomis priemonėmis, kurias

pasirinko gavėjas).

Transporto – sandėlių komplekse gautus vagonų žiniaraščius

priėmėjas įrašo krovinių iškrovimo knygoje (materialinės apskaitos pradžia

sandėlyje). Prieš pradedant iškrovimą, priėmėjas kruopščiai apžiūri vagoną

komercinių požiūriu, tikrina vagono atitikimo numerį ir plombas, nurodytas

vagono žiniaraštyje. Vagonų iškrovimui vadovauja priėmėjas. Pastarasis

tikrina vagono žiniaraščio duomenų atitikimą su tikrove. Vagono pristatymo

iškrovimui laiką, jo pabaigą ir kiekvienos siuntos vietą priėmėjas pažymi

vagono žiniaraštyje, kuris vėliau perduodamas prekių stočiai, o

važtaraštyje ir kelio žiniaraštyje pažymima apie krovinio saugojimo vietą

ir uždedamas kalendorinis antspaudas apie iškrovimo laiką.

Įmonių atstovams kroviniai išduodami pagal pastovius arba

vienkartinius įgaliojimus, pasirašytus vadovo ir vyriausiojo buhalterio bei

užtvirtinti anspaudu, o privatiems asmenims – pagal dokumentus,

patvirtinančius jų asmenybę ir gyvenamą vietą. Jeigu su krovinių gavėjais

atsiskaitoma necentralizuotai, tai gavėjas prekių kontoroje, pagal jam

pateiktą kvitą, sumoka pinigus ir po dokumentinio krovinio išdavimo

įforminimo, jam pasirašius kelio žiniaraštyje, važtaraštis atiduodamas

gavėjui. Priėmėjas krovinį išduoda gavėjui pateikus važtaraštį, ant kurio

pažymi išdavimo datą, krovinio vietų skaičių ir masę, o iškrovimo knygoje –

automobilio numerį ir iškrovimo datą. Jeigu krovinys išduodamas pasibaigus

nemokamo saugojimo terminui, tai gavėjas turi pateikti priėmėjui kvitą apie

tai, kad jis sumokėjo už krovinio saugojimą.

Jeigu vagonai iškraunami ne bendrojo naudojimo vietose, priėmėjas

tikrina vagonų plombas ir perduoda vagonus gavėjui. Iškraunant dalyvauja

stoties priėmėjas, jeigu reikalinga patikrinti krovinio būklę ir kiekį.

Atsiuntimo stotis turi tikrinti masę, vietų skaičių ir krovinio

būklę, kai krovinys atvežtas sugadintame vagone ir sugadintomis plombomis,

bei esant kitiems pažeidimams, kai krovinys vežamas atvirose platformose ar

uždaruose vagonuose be plombų, kai tokį krovinį leidžia vežti vežimo

taisyklės ir kai jis buvo pakrautas siuntėjo priemonėmis. Taroje ar

vienetiniai kroviniai tokiais atvejais išduodami patikrinus sugadintų vietų

masę ir būklę. Krovinių, pakrautų siuntėjo priemonėmis ir atvykusių su

pažeidimais, masę atsiuntimo stotis turi tikrinti tik kai kurių pavadinimų

(grūdai ir kt.) krovinį išvardintą vežimo taisyklėse. Likusių krovinių

masę, vežamą suvertus ar supylus (išskyrus tuos, kurių masė nustatyta

skaičiuojant, matuojant arba sąlyginai) tikrina gavėjui reikalaujant ir tik

apie 10% kiekio, atgabento vienu vagonu, tačiau nemažiau dviejų vagonų ir

tik esant vagoninėms svarstyklėms stotyje arba pas gavėją.

Geležinkelio priemonėmis pakrauti kroviniai, išduodami būtinai

patikrinus masę, kiekį ir būklę netgi ir tais atvejais, kai nėra įtarimų

dėl jų saugojimo. Tai motyvuojama tuo, kad krovinys gali būti pamestas arba

sugadintas kraunant arba saugojant stoties sandėlyje. Dėl tos pačios

priežasties tikrinami kroviniai, iškrauti geležinkelio priemonėmis ir

išduodami iš bendrojo naudojimo vietų. Kroviniai taroje ir vienetiniai ir

šiais atvejais išduodami patikrinus masę bei būklę tik sugadintų vietų.

Kroviniai, atvežti nesugadintame konteineryje su sveikomis siuntėjo

plombomis, išduodami netikrinant masės ir vietų skaičiaus.

Kroviniai atsiuntimo stotyje saugomi stotyje saugomi nemokamai

vieną parą, skaičiuojant 24 val. nuo jų iškrovimo dienos geležinkelio

priemonėmis. Pasibaigus šiam terminui už saugojimą tenką mokėti. Jeigu

gavėjas nesilaiko krovinių išvežimo terminų ir dėl to stotyje susidaro

sunkumai, stoties viršininkas turi teisę padidinti mokestį už saugojimą

penkis kartus. Vežimo taisyklės numato diferencijuotus atskirų krovinių

ribinius saugojimo ir išvežimo terminus.

Vežamų geležinkeliais krovinių įvairovę lemia krovininių vagonų

parko struktūrą. Ją sudaro įvairių tipų vagonai, pritaikyti vežti atskirų

rūšių arba grupių krovinius. Krovininiai vagonai turi tenkinti tam tikrus

eksploatacinius reikalavimus, užtikrinančius racionalų jų išnaudojimą,

vežamų krovinių saugą ir minimalias transporto išlaidas.

Pagal pakrovimo būdą vagonai skiriami į atvirus ir uždarus.

Pirmajam tipui priklauso pusvagoniai, platformos, dumkarai, transporteriai,

o antrajam – paprasti dengtieji, cisternos, izoterminiai ir dalis

specializuotu. Daugumoje Europos šalių specializuotieji vagonai bendrame

parke sudaro 30 – 45%.

Specializuotieji vagonai yra šie: dumpkarai, hoperiai vežti

cementui, mineralinėms trašoms, grūdams, atviri hoperiai, specialios

cisternos vežti cementui, miltams, sodai, spiritui, naftai; dviejų aukštų

platformos lengviems
automobiliams; transporteriai sunkiasvoriams

kroviniams, vagonai gyvoms žuvims ir kt.

Dažniausiai naudojami krovininiai vagonai yra keturių ašių,

aštuonių ašių pusvagoniai ir cisternos. Transporteriai turi nuo 19 iki 20

ašių.

Pagrindinė krovinio vagono charakteristika yra jo įkrovimas –

maksimaliai leidžiamas vagono apkrovimas, nustatomas garantuojant visišką

traukinių eismo saugumą.

Didėjant vagonų įkrovimui mažėja:

– vežimų savikaina;

– išlaidos kurui ir elektroenergijai, taip pat remontui ir

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3581 žodžiai iš 7150 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.