VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS
VEŽIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU
REFERATAS
|Atliko: |TVn-1 gr. studentas |
| |Vaidas Vaišvila |
|Priėmė: |Doc. Daiva |
| |Griškevičienė |
VILNIUS, 2004
Siekiant rinkos pagrindu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ūkį,
integruotis į Europos rinką, intensyviai vykdoma esminė Lietuvos transporto
sistemos reforma ir rekonstrukcija.
Šiuo metu Lietuvos transporto sistemą sudaro atskiros transporto
šakos. Transporto sistema yra gerokai izoliuota nuo Vakarų Europos šalių
transporto sistemos, trūksta šiuolaikinės kelių ir transporto
infrastruktūros, transporto priemonių, atitinkančių tarptautinius
techninius, technologinius bei ekologinius standartus, nepakanka
tarptautinės komercinės transporto veiklos specialistų, žinančių
technologinius ir komercinius vežimų įvairių transporto organizavimo
ypatumus ir bendrus jų pagrindus bendroje transporto sistemoje.
Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas,
apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos
pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų
vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taip
pat vežimas bet kokia transporto rūšimi. Čia taip pat priklauso tokios
operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto
priemonių techninis aptarnavimas. Šių operacijų tikslas likviduoti
teritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, ir užtikrinti saugų ir
savalaikį krovinių vežimą iš gamybos vietos į vartojimo vietas, kur jie
reikalingi ir kada reikalingi.
Atliekant šias operacijas, ten, kur gamyba yra specializuota,
neišvengiami yra tolimieji vežimai. Pagrindiniais prekybos maršrutais
nenutrūkstamai juda dideli kiekiai žaliavų ir gatavos produkcijos, kuri
nukenčia nuo atmosferinių sąlygų, žemės ūkio kenkėjų ir grobstytojų. Norint
įvertinti šiuos poveikius, reikia rengti specialius vežimo planus. Šie
planai turi būti ekonomiškai realūs, todėl, kad vežimas per geografines ir
laiko sienas gali pasirodyti beprasmiškas, jeigu bendra kaina vartotojui
bus nepriimtina. Vartotojas turi gauti ne tik būtiną krovinių kiekį, bet ir
reikiamoje jam vietoje, reikalingu laiku ir už tinkamą kainą. Todėl
pagrindinis uždavinys vežant krovinius – operacijų ekonomiškumas.
Transporto – ekspedicinės įmonės darbuotojų pagrindinis uždavinys
parinkti transporto rūšį, geriausiu būdu pritaikyta vežimams atlikti,
kuriems jinai skirta. Įmonės priimdamos sprendimą turi vadovautis įvairių
transporto rūšių privalumais ir trūkumais. Kartais pradinis parinkimas gali
būti patikslintas įvertinus besikeičiančias aplinkybes, pavyzdžiui, vežimų
apimčių padidėjimas arba sumažėjimas, atskirų krovinių pristatymo skubumo
laipsnis.
Krovinių vežimas geležinkelių transportu sudaro pagrindinę
komercinės veiklos dalį. Vežimų apimtis ir krovinių apyvarta priklauso nuo
daugelį veiksnių. Didžiausią įtaką jiems turi pramonės ir žemės ūkio
produkcijos apimtis irt struktūra, gamybos jėgų pasiskirstymas ir
tarprajoniniai ryšiai, produkcijos tiekimo ir realizavimo organizavimas ir
specializacija, vežimų planavimo kokybė, susisiekimo kelių plėtra ir
krovinių pasiskirstymas įvairioms transporto rūšims.
Krovinių vežimų struktūra apibudina vieną ar kitą krovinį pagal bendrą
vežtų krovinių kiekį krovinių apyvartą. Geležinkelių transportui krovinių
apyvartos struktūra turi svarbią reikšmę, nes nuo jos priklauso vagonų
parko sudėtis ir keliamoji galia, vidutinė traukinio masė, krovimo darbų
mechanizavimo priemonės, įtaisų kroviniams stotyse talpinti konstrukcija ir
kt. Krovinių struktūra ir vežimo sąlygos turi įtakos savikainai bei
pajamoms.
1999 m. Lietuvos geležinkeliais vežta 28 347 tūkst. tonų
krovinių. 53% visų Lietuvos geležinkeliais vežtų krovinių buvo
tranzitiniai. 1999 m. tranzitinių krovinių vežta 15 076 tūkst. tonų Tai
sudaro 1,328 mln. T. daugiau negu 1998m.
IX B ir IX D tarptautiniais transporto koridoriais SPAB „Lietuvos
geležinkeliai“ daugiausiai krovinių veža iš NVS šalių į Kaliningrado sritį
ir atgal, taip pat į Klaipėdos jūrų uostą, kurį aptarnauja dvi aukščiausios
klasės prekių stotys – „Draugystė“ ir Klaipėdos. Klaipėdos stotyje kraunama
28% visų „Lietuvos geležinkelių“ vagonų, o „Draugystės“ stotyje – 12%.
„Draugystės“ stotis aptarnauja tarptautinę keltų liniją „Klaipėda –
Mukranas“ (Vokietija).
Pastaraisiais metais imta rūpintis geležinkelių plėtra I
tarptautiniame koridoriuje, kuriame numatyta tiesti europines vėžes
geležinkelio liniją, sujungiančia Varšuva su
Kaunu (Vilniumi), o vėliau su
Ryga bei Talinu. Europinio standarto vėžės geležinkelio linija išlikusi nuo
Lietuvos/Lenkijos sienos iki Šeštokų stoties. 1995m. buvo atnaujintas
keleivinių traukinių eismas ir krovinių vežimas iš Baltijos valstybių į
Lenkija ir toliau į Vakarų Europa per Šeštokus. Pagal Vokietijos, Lenkijos,
Suomijos, Lietuvos transporto ministerijų ir geležinkelių vadovų ketinimų
deklaraciją, gretimoje Mockavos geležinkelio stotyje atlikta stoties kelių
rekonstrukcija ir sumontuotas automatinis vagonų aširačių tarpvėžio keitimo
įrenginys. Rekonstruoti 3 „Lietuvos geležinkelių“ pusvagoniai, kurie kartu
su 4PKP dengtaisiais vagonais dalyvavo ekspluotaciniuose krovinių vežimo
bandymuose ir kursavo Lenkijos geležinkelių (PKP) ir LG linijomis.
Krovinių vežimai geležinkelių transportu atliekami šiomis
susisiekimo rūšimis: vietiniu – vieno kelio ribose; tiesioginiu –
dalyvaujant dviem ir daugiau kelių; tiesioginiu mišriu – dalyvaujant dviem
ir daugiau transporto rūšių. Vežimai tiesioginiu – mišriu susisiekimu
vykdomi pagal bendrą vežimo dokumentą, sudarytą visam krovinio keliui. Be
to, kroviniai vežami tiesioginiu tarptautiniu susisiekimu pagal vieną
vežimo dokumentą, dalyvaujant geležinkeliams dviejų ir daugiau valstybių
bei tiesioginiu – mišriu tarptautiniu geležinkelių – vandens transportu
pagal vieną vežimo dokumentą, dalyvaujant geležinkelių ir vandens
transportui dviejų ir daugiau valstybių.
Priklausomai nuo krovinio kiekio, pateikiamo pagal vieną
važtaraštį, vežimai atliekami: smulkiomis, mažo tonažo, vagoninėmis,
grupinėmis ir maršrutinėmis siuntomis.
Smulki siunta tai krovinio partija nuo 20 kilogramų iki 5 tonų ir
kurios tūris nedidesnis 1/3 dengto keturašio vagono talpos arba aikštelės
keturašės platformos. Mažo tonažo siunta – tai kiekis nuo 10 iki 20 tonų ir
nedaugiau pusės vagono talpos tūrio. Vagoninei siuntai reikalingas atskiras
vagonas. Grupinė siunta – tai krovinio partija, kuriai reikalinga daugiau
nei vienas vagonas, bet mažiau už maršrutą. Maršrutinei siuntai pateikiamas
vagonų kiekis, atitinkantis maršruto (traukinio) normą, pagal masę.
Priklausomai nuo pristatymo greičio, kroviniai vežami krovininių,
dideliu ir keleiviniu greičiu. Krovininių – paprastais krovininiais
traukiniais; dideliu – pagreitintais krovininiais traukiniais,
važiuojančiais nustatytomis kryptimis, keleiviniu (krovininių bagažo) –
keleivinių traukinių bagažo vagonuose arba pašto – bagažo traukiniais.
Greičio rūšį nustato ir nurodo siuntėjas vežimo dokumente.
Tais atvejais, kada kroviniai atvežami arba išvežami
automobiliais, reikalinga atlikti dvi tarpines operacijas (krovinių
iškrovimas iš automobilio ir jo pakrovimas i traukinį). Jeigu kelių
transportas naudojamas ne tik vežimo proceso pradiniame, bet ir galutiniame
punkte, tai tenka atlikti keturias papildomas krovimo operacijas.
Naudojantis privačiais geležinkelio privažiavimo keliais,
papildomas krovimo operacijas naudoti nebūtina, kroviniai atvežami tiesiog
į gamybos cechus arba vartotojams.
Masė, t.y. krovinio kiekis , kurį vežėjas priima iš siuntėjo ir,
kuris turi būti pristatytas ir perduotas gavėjui, nustatomas iki krovinio
išsiuntimo iš stoties ir nurodomas važtaraštyje. Ją nustato vežėjas,
pakraudamas bendrojo naudojimo vietose ir siuntėjas pakraudamas ant
geležinkelio privažiuojamųjų kelių. Bendrą siuntos masę galima nustatyti:
sveriant, apskaičiuojant pagal trafaretą krovinių vietas, pagal standartą,
skaičiuojant, matuojant arba sąlyginai. Visais atvejais, išskyrus svėrimą,
tai daro siuntėjas. Išimtį sudaro suverstiniai ir piltiniai kroviniai,
kraunami bendrojo naudojimo vietose. Jų masę, jeigu stotyje yra vagoninės
svarstyklės reikalaujant siuntėjui, nustato vežėjas.
Taroje vienetiniai kroviniai sveriami prieš atiduodant vežti bei
nurodoma kiekvienos krovinio vietos bruto ir neto masės. Pateikiant
standartinės masės krovinius pastarąją nurodyti kiekvienai vietai nebūtina,
išskyrus tuos atvejus, kada to reikalauja standartai.
Sąlyginai nustatoma medienos krovinių, automobilių, žemės ūkio
mašinų, gyvulių, paukščių ir kt. masė. Krovinių, vežamų pusvagoniais ir
bunkeriuose, masė nustatoma skaičiuojant.
Suverstinius ir piltinius krovinius, taip pat krovinius, kurių
masės prekybinėmis svarstyklėmis nustatyti neįmanoma, sveria vagoninėmis
svarstyklėmis. Vietų skaičių siuntoje nustato siuntėjas.
Vagonus , atsiųstus pakrovimui, kuriuos prieš tai privalo
apžiūrėti vagonų tarnybos darbuotojai, apžiūri priėmėjas, kuris nustato ar
vagonas užtikrins krovinių saugumą vežant. Ne bendrojo naudojimo vietose
vagonų komercinę apžiūrą atlieka siuntėjai.
Dažniausiai, bendrojo naudojimo vietose vagonus ir automobilius
pakrauna ir iškrauna geležinkelio darbuotojai, o ne bendrojo naudojimo
vietose – siuntėjai ir gavėjai.
kraunami į vagonus taip, kad būtų
užtikrintas eismo saugumas ir racionalus krovimo priemonių ir vagonų talpos
panaudojimas. Norint sumažinti perkrovimo apimtis ir racionaliai išnaudoti
sandėlių plotus, krovinius reikia perkrauti tiesiogiai iš automobilio į
vagoną ir atvirkščiai.
Kroviniai vagone sudedami glaudžiai ir tolygiai, o prireikus,
pritvirtinami. Sunkūs kroviniai sudedami apačioje, o lengvi viršuje.
Kroviniai, turintys specialią markiruotę, kraunami laikantis būtinų
atsargumo priemonių ir išdėstomi vagone taip, kad juos iškraunant
markiruotė būtų matoma. Smulkios siuntos pakraunamo taip, kad jas būtų
patogu iškrauti ant pakelės krovinių rūšiavimo platformų. Vagonuose
krovinių išdėstymo ir tvirtinimo būdas priklauso nuo jų savybių, todėl
parenkamas pagal atskirų krovinių vežimo technines sąlygas ir taisykles.
Baigus krovimą uždarų vagonų ir konteinerių durys užtvirtinamos
minkšta viela, uždari vagonai ir cisternos užplombuojamos geležinkelio arba
siuntėjo plomba (atsižvelgiant į tai, kieno priemonėmis buvo kraunama).
Konteineriai plombuojami siuntėjo plomba, išskyrus konteinerius su žemės
ūkio produkcija ir namų apyvokos daiktais, kurie, dalyvaujant siuntėjui,
plombuojami geležinkelio plombomis. Jeigu siuntėjus aptarnauja transporto
ekspedicijos įmonė, konteineriai plombuojami jos plombomis.
Plomba yra apsaugo ženklas, o jos vientisumas patvirtina, kad
vežimo metu krovinys nebuvo paliestas. Plombos gaminamos iš švino arba
polietileno ir pritvirtinamos minkšta viela. Vagonų ir konteinerių
plombavimo tvarka reglamentuoja tam tikros taisyklės.
Pakrovus krovinius į vagoną priėmėjas, krovinių priėmimo
išsiuntimo knygoje, įrašo vagono numerį, pakrovimo laiko pradžią ir
pabaigą, tuo baigiasi krovinio materialinė apskaita sandėlyje.
Kiekvienam pakrautam vagonui priėmėjas surašo vagono žiniaraštį
ir atiduoda jį į prekių kontorą.
Vagono žiniaraštyje išvardinami visi kroviniai pakrauti tame
vagone. Žiniaraštyje nurodoma: vagono numeris, važtaraščių numeriai,
išsiuntimo ir pristatymo stotys, vietų skaičius, krovinių pavadinimai ir
masė, įpakavimo rūšis, gavėjo pavadinimas, žinios apie plombas, laikas
(kada buvo pristatytas vagonas pakrovimui ir kada pakrovimas baigtas)
.Pagal vagono važtaraščius sudaromas traukinio sąstato natūrinis
važtaraštis, taip pat informuojami gavėjai, organizuojamas iškrovimas ir
krovinių rūšiavimas.
Prekių kontoroje prie vagonų žiniaraščių išrenkami tam tikri
važtaraščiai su pridėtais prie jų kitais dokumentais ir viskas atiduodama į
stoties informacijos ir vežimo dokumentų apdorojimo centrą, o nedidelėse
stotyse stoties budėtojui. Norint užtikrinti dokumentų slaptumą, jie
siunčiami užrakintuose portfeliuose, patronuose it t.t.
Suformavus traukinio sąstatą, lokomotyvo mašinistui arba
vyriausiajam konduktoriui įteikiami dokumentai apie vagonus, kurie yra
traukinio sąstate. Kroviniai ir vežimo dokumentai atiduodami pagal natūrinį
žiniaraštį, kuriame nurodoma vagono rūšis ir ašių skaičius, žinios apie
stabdžius, pristatymo stotis, krovinio masė vagone, žinios apie plombas.
Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų: traukinio ir
vagonų komercinė apžiūra, krovinių perkrovimas iš vagonų (nuo vienų bėgių į
vagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteinerių
apskaita, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimas
išsklaidymo punktuose ir kt. Be to, atliekamos operacijos, kurios atsiranda
dėl krovimo taisyklių, krovinių tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo,
vežimo planavimo klaidų ir t. t. Prie tokių operacijų priskiriama:
komercinių gedimų šalinimas, perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl
techninių arba komercinių gedimų, patikrinimas, papildomas siuntimas,
peradresavimas ir kt.
Traukinių formavimo, lokomotyvų ir brigadų pakeitimo stotyse,
taip pat, tranzitinių traukinių techninės apžiūros stotyse, pakrauti
vagonai tikrinami komerciniu atžvilgiu. Komercinių apžiūrų punktuose
įtaisyti elektroniniai gabaritiniai vartai, apžvalgos bokštai, kuriuose
įrengta pramoninė televizija, videomagnetofonai, teletaipai, radijo ryšys,
pneumopaštas. Komercinės apžiūros punktuose pramatavimo prietaisai,
kopėčios, elektriniai portatyviniai žibintai, žirklės vielai karpyti,
įvairūs stovai, padėklai ir kt. Nuo apžvalgos bokštų traukinių priėmėjai
apžiūri atvykusių traukinių vagonus: tikrina ar neišplėšti vagonų ir
konteinerių stogai, uždarų vagonų viršutinių pakrovimo angų dangčių
padėtį, ar nesugedęs krovinių tvirtinimas ant atvirų platformų.
Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo
pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės.
Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi į komercinių
gedimų
registracijos knygą, esančią komercinės apžiūros punkte. Vėliau traukinių
priėmėjai su jų žinioje esančiais darbininkais taiso pakrautų vagonų arba
krovinių gedimus, kurie gresia eismo arba vežamų krovinių saugai (pvz. buvo
nesilaikyta pakrovimo taisyklių, nėra arba sugadintos vagonų plombos,
atskiri daiktai pasislinkę iš savo vietos gabaritų ribų, sugriuvę arba
pasislinkę krovinių štapeliai), taip pat taiso ir kitus gedimus.
Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių ir
vagonų komercinės apžiūros taisyklėse.
Pirmiausiai gedimai šalinami vagonų neatkabinus nuo sąstato. Bet