Vežimai geležinkelio transportu
5 (100%) 1 vote

Vežimai geležinkelio transportu

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

VEŽIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU

REFERATAS

|Atliko: |TVn-1 gr. studentas |

| |Vaidas Vaišvila |

|Priėmė: |Doc. Daiva |

| |Griškevičienė |

VILNIUS, 2004

Siekiant rinkos pagrindu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ūkį,

integruotis į Europos rinką, intensyviai vykdoma esminė Lietuvos transporto

sistemos reforma ir rekonstrukcija.

Šiuo metu Lietuvos transporto sistemą sudaro atskiros transporto

šakos. Transporto sistema yra gerokai izoliuota nuo Vakarų Europos šalių

transporto sistemos, trūksta šiuolaikinės kelių ir transporto

infrastruktūros, transporto priemonių, atitinkančių tarptautinius

techninius, technologinius bei ekologinius standartus, nepakanka

tarptautinės komercinės transporto veiklos specialistų, žinančių

technologinius ir komercinius vežimų įvairių transporto organizavimo

ypatumus ir bendrus jų pagrindus bendroje transporto sistemoje.

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas,

apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos

pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų

vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taip

pat vežimas bet kokia transporto rūšimi. Čia taip pat priklauso tokios

operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto

priemonių techninis aptarnavimas. Šių operacijų tikslas likviduoti

teritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, ir užtikrinti saugų ir

savalaikį krovinių vežimą iš gamybos vietos į vartojimo vietas, kur jie

reikalingi ir kada reikalingi.

Atliekant šias operacijas, ten, kur gamyba yra specializuota,

neišvengiami yra tolimieji vežimai. Pagrindiniais prekybos maršrutais

nenutrūkstamai juda dideli kiekiai žaliavų ir gatavos produkcijos, kuri

nukenčia nuo atmosferinių sąlygų, žemės ūkio kenkėjų ir grobstytojų. Norint

įvertinti šiuos poveikius, reikia rengti specialius vežimo planus. Šie

planai turi būti ekonomiškai realūs, todėl, kad vežimas per geografines ir

laiko sienas gali pasirodyti beprasmiškas, jeigu bendra kaina vartotojui

bus nepriimtina. Vartotojas turi gauti ne tik būtiną krovinių kiekį, bet ir

reikiamoje jam vietoje, reikalingu laiku ir už tinkamą kainą. Todėl

pagrindinis uždavinys vežant krovinius – operacijų ekonomiškumas.

Transporto – ekspedicinės įmonės darbuotojų pagrindinis uždavinys

parinkti transporto rūšį, geriausiu būdu pritaikyta vežimams atlikti,

kuriems jinai skirta. Įmonės priimdamos sprendimą turi vadovautis įvairių

transporto rūšių privalumais ir trūkumais. Kartais pradinis parinkimas gali

būti patikslintas įvertinus besikeičiančias aplinkybes, pavyzdžiui, vežimų

apimčių padidėjimas arba sumažėjimas, atskirų krovinių pristatymo skubumo

laipsnis.

Krovinių vežimas geležinkelių transportu sudaro pagrindinę

komercinės veiklos dalį. Vežimų apimtis ir krovinių apyvarta priklauso nuo

daugelį veiksnių. Didžiausią įtaką jiems turi pramonės ir žemės ūkio

produkcijos apimtis irt struktūra, gamybos jėgų pasiskirstymas ir

tarprajoniniai ryšiai, produkcijos tiekimo ir realizavimo organizavimas ir

specializacija, vežimų planavimo kokybė, susisiekimo kelių plėtra ir

krovinių pasiskirstymas įvairioms transporto rūšims.

Krovinių vežimų struktūra apibudina vieną ar kitą krovinį pagal bendrą

vežtų krovinių kiekį krovinių apyvartą. Geležinkelių transportui krovinių

apyvartos struktūra turi svarbią reikšmę, nes nuo jos priklauso vagonų

parko sudėtis ir keliamoji galia, vidutinė traukinio masė, krovimo darbų

mechanizavimo priemonės, įtaisų kroviniams stotyse talpinti konstrukcija ir

kt. Krovinių struktūra ir vežimo sąlygos turi įtakos savikainai bei

pajamoms.

1999 m. Lietuvos geležinkeliais vežta 28 347 tūkst. tonų

krovinių. 53% visų Lietuvos geležinkeliais vežtų krovinių buvo

tranzitiniai. 1999 m. tranzitinių krovinių vežta 15 076 tūkst. tonų Tai

sudaro 1,328 mln. T. daugiau negu 1998m.

IX B ir IX D tarptautiniais transporto koridoriais SPAB „Lietuvos

geležinkeliai“ daugiausiai krovinių veža iš NVS šalių į Kaliningrado sritį

ir atgal, taip pat į Klaipėdos jūrų uostą, kurį aptarnauja dvi aukščiausios

klasės prekių stotys – „Draugystė“ ir Klaipėdos. Klaipėdos stotyje kraunama

28% visų „Lietuvos geležinkelių“ vagonų, o „Draugystės“ stotyje – 12%.

„Draugystės“ stotis aptarnauja tarptautinę keltų liniją „Klaipėda –

Mukranas“ (Vokietija).

Pastaraisiais metais imta rūpintis geležinkelių plėtra I

tarptautiniame koridoriuje, kuriame numatyta tiesti europines vėžes

geležinkelio liniją, sujungiančia Varšuva su
Kaunu (Vilniumi), o vėliau su

Ryga bei Talinu. Europinio standarto vėžės geležinkelio linija išlikusi nuo

Lietuvos/Lenkijos sienos iki Šeštokų stoties. 1995m. buvo atnaujintas

keleivinių traukinių eismas ir krovinių vežimas iš Baltijos valstybių į

Lenkija ir toliau į Vakarų Europa per Šeštokus. Pagal Vokietijos, Lenkijos,

Suomijos, Lietuvos transporto ministerijų ir geležinkelių vadovų ketinimų

deklaraciją, gretimoje Mockavos geležinkelio stotyje atlikta stoties kelių

rekonstrukcija ir sumontuotas automatinis vagonų aširačių tarpvėžio keitimo

įrenginys. Rekonstruoti 3 „Lietuvos geležinkelių“ pusvagoniai, kurie kartu

su 4PKP dengtaisiais vagonais dalyvavo ekspluotaciniuose krovinių vežimo

bandymuose ir kursavo Lenkijos geležinkelių (PKP) ir LG linijomis.

Krovinių vežimai geležinkelių transportu atliekami šiomis

susisiekimo rūšimis: vietiniu – vieno kelio ribose; tiesioginiu –

dalyvaujant dviem ir daugiau kelių; tiesioginiu mišriu – dalyvaujant dviem

ir daugiau transporto rūšių. Vežimai tiesioginiu – mišriu susisiekimu

vykdomi pagal bendrą vežimo dokumentą, sudarytą visam krovinio keliui. Be

to, kroviniai vežami tiesioginiu tarptautiniu susisiekimu pagal vieną

vežimo dokumentą, dalyvaujant geležinkeliams dviejų ir daugiau valstybių

bei tiesioginiu – mišriu tarptautiniu geležinkelių – vandens transportu

pagal vieną vežimo dokumentą, dalyvaujant geležinkelių ir vandens

transportui dviejų ir daugiau valstybių.

Priklausomai nuo krovinio kiekio, pateikiamo pagal vieną

važtaraštį, vežimai atliekami: smulkiomis, mažo tonažo, vagoninėmis,

grupinėmis ir maršrutinėmis siuntomis.

Smulki siunta tai krovinio partija nuo 20 kilogramų iki 5 tonų ir

kurios tūris nedidesnis 1/3 dengto keturašio vagono talpos arba aikštelės

keturašės platformos. Mažo tonažo siunta – tai kiekis nuo 10 iki 20 tonų ir

nedaugiau pusės vagono talpos tūrio. Vagoninei siuntai reikalingas atskiras

vagonas. Grupinė siunta – tai krovinio partija, kuriai reikalinga daugiau

nei vienas vagonas, bet mažiau už maršrutą. Maršrutinei siuntai pateikiamas

vagonų kiekis, atitinkantis maršruto (traukinio) normą, pagal masę.

Priklausomai nuo pristatymo greičio, kroviniai vežami krovininių,

dideliu ir keleiviniu greičiu. Krovininių – paprastais krovininiais

traukiniais; dideliu – pagreitintais krovininiais traukiniais,

važiuojančiais nustatytomis kryptimis, keleiviniu (krovininių bagažo) –

keleivinių traukinių bagažo vagonuose arba pašto – bagažo traukiniais.

Greičio rūšį nustato ir nurodo siuntėjas vežimo dokumente.

Tais atvejais, kada kroviniai atvežami arba išvežami

automobiliais, reikalinga atlikti dvi tarpines operacijas (krovinių

iškrovimas iš automobilio ir jo pakrovimas i traukinį). Jeigu kelių

transportas naudojamas ne tik vežimo proceso pradiniame, bet ir galutiniame

punkte, tai tenka atlikti keturias papildomas krovimo operacijas.

Naudojantis privačiais geležinkelio privažiavimo keliais,

papildomas krovimo operacijas naudoti nebūtina, kroviniai atvežami tiesiog

į gamybos cechus arba vartotojams.

Masė, t.y. krovinio kiekis , kurį vežėjas priima iš siuntėjo ir,

kuris turi būti pristatytas ir perduotas gavėjui, nustatomas iki krovinio

išsiuntimo iš stoties ir nurodomas važtaraštyje. Ją nustato vežėjas,

pakraudamas bendrojo naudojimo vietose ir siuntėjas pakraudamas ant

geležinkelio privažiuojamųjų kelių. Bendrą siuntos masę galima nustatyti:

sveriant, apskaičiuojant pagal trafaretą krovinių vietas, pagal standartą,

skaičiuojant, matuojant arba sąlyginai. Visais atvejais, išskyrus svėrimą,

tai daro siuntėjas. Išimtį sudaro suverstiniai ir piltiniai kroviniai,

kraunami bendrojo naudojimo vietose. Jų masę, jeigu stotyje yra vagoninės

svarstyklės reikalaujant siuntėjui, nustato vežėjas.

Taroje vienetiniai kroviniai sveriami prieš atiduodant vežti bei

nurodoma kiekvienos krovinio vietos bruto ir neto masės. Pateikiant

standartinės masės krovinius pastarąją nurodyti kiekvienai vietai nebūtina,

išskyrus tuos atvejus, kada to reikalauja standartai.

Sąlyginai nustatoma medienos krovinių, automobilių, žemės ūkio

mašinų, gyvulių, paukščių ir kt. masė. Krovinių, vežamų pusvagoniais ir

bunkeriuose, masė nustatoma skaičiuojant.

Suverstinius ir piltinius krovinius, taip pat krovinius, kurių

masės prekybinėmis svarstyklėmis nustatyti neįmanoma, sveria vagoninėmis

svarstyklėmis. Vietų skaičių siuntoje nustato siuntėjas.

Vagonus , atsiųstus pakrovimui, kuriuos prieš tai privalo

apžiūrėti vagonų tarnybos darbuotojai, apžiūri priėmėjas, kuris nustato ar

vagonas užtikrins krovinių saugumą vežant. Ne bendrojo naudojimo vietose

vagonų komercinę apžiūrą atlieka siuntėjai.

Dažniausiai, bendrojo naudojimo vietose vagonus ir automobilius

pakrauna ir iškrauna geležinkelio darbuotojai, o ne bendrojo naudojimo

vietose – siuntėjai ir gavėjai.
kraunami į vagonus taip, kad būtų

užtikrintas eismo saugumas ir racionalus krovimo priemonių ir vagonų talpos

panaudojimas. Norint sumažinti perkrovimo apimtis ir racionaliai išnaudoti

sandėlių plotus, krovinius reikia perkrauti tiesiogiai iš automobilio į

vagoną ir atvirkščiai.

Kroviniai vagone sudedami glaudžiai ir tolygiai, o prireikus,

pritvirtinami. Sunkūs kroviniai sudedami apačioje, o lengvi viršuje.

Kroviniai, turintys specialią markiruotę, kraunami laikantis būtinų

atsargumo priemonių ir išdėstomi vagone taip, kad juos iškraunant

markiruotė būtų matoma. Smulkios siuntos pakraunamo taip, kad jas būtų

patogu iškrauti ant pakelės krovinių rūšiavimo platformų. Vagonuose

krovinių išdėstymo ir tvirtinimo būdas priklauso nuo jų savybių, todėl

parenkamas pagal atskirų krovinių vežimo technines sąlygas ir taisykles.

Baigus krovimą uždarų vagonų ir konteinerių durys užtvirtinamos

minkšta viela, uždari vagonai ir cisternos užplombuojamos geležinkelio arba

siuntėjo plomba (atsižvelgiant į tai, kieno priemonėmis buvo kraunama).

Konteineriai plombuojami siuntėjo plomba, išskyrus konteinerius su žemės

ūkio produkcija ir namų apyvokos daiktais, kurie, dalyvaujant siuntėjui,

plombuojami geležinkelio plombomis. Jeigu siuntėjus aptarnauja transporto

ekspedicijos įmonė, konteineriai plombuojami jos plombomis.

Plomba yra apsaugo ženklas, o jos vientisumas patvirtina, kad

vežimo metu krovinys nebuvo paliestas. Plombos gaminamos iš švino arba

polietileno ir pritvirtinamos minkšta viela. Vagonų ir konteinerių

plombavimo tvarka reglamentuoja tam tikros taisyklės.

Pakrovus krovinius į vagoną priėmėjas, krovinių priėmimo

išsiuntimo knygoje, įrašo vagono numerį, pakrovimo laiko pradžią ir

pabaigą, tuo baigiasi krovinio materialinė apskaita sandėlyje.

Kiekvienam pakrautam vagonui priėmėjas surašo vagono žiniaraštį

ir atiduoda jį į prekių kontorą.

Vagono žiniaraštyje išvardinami visi kroviniai pakrauti tame

vagone. Žiniaraštyje nurodoma: vagono numeris, važtaraščių numeriai,

išsiuntimo ir pristatymo stotys, vietų skaičius, krovinių pavadinimai ir

masė, įpakavimo rūšis, gavėjo pavadinimas, žinios apie plombas, laikas

(kada buvo pristatytas vagonas pakrovimui ir kada pakrovimas baigtas)

.Pagal vagono važtaraščius sudaromas traukinio sąstato natūrinis

važtaraštis, taip pat informuojami gavėjai, organizuojamas iškrovimas ir

krovinių rūšiavimas.

Prekių kontoroje prie vagonų žiniaraščių išrenkami tam tikri

važtaraščiai su pridėtais prie jų kitais dokumentais ir viskas atiduodama į

stoties informacijos ir vežimo dokumentų apdorojimo centrą, o nedidelėse

stotyse stoties budėtojui. Norint užtikrinti dokumentų slaptumą, jie

siunčiami užrakintuose portfeliuose, patronuose it t.t.

Suformavus traukinio sąstatą, lokomotyvo mašinistui arba

vyriausiajam konduktoriui įteikiami dokumentai apie vagonus, kurie yra

traukinio sąstate. Kroviniai ir vežimo dokumentai atiduodami pagal natūrinį

žiniaraštį, kuriame nurodoma vagono rūšis ir ašių skaičius, žinios apie

stabdžius, pristatymo stotis, krovinio masė vagone, žinios apie plombas.

Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų: traukinio ir

vagonų komercinė apžiūra, krovinių perkrovimas iš vagonų (nuo vienų bėgių į

vagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteinerių

apskaita, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimas

išsklaidymo punktuose ir kt. Be to, atliekamos operacijos, kurios atsiranda

dėl krovimo taisyklių, krovinių tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo,

vežimo planavimo klaidų ir t. t. Prie tokių operacijų priskiriama:

komercinių gedimų šalinimas, perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl

techninių arba komercinių gedimų, patikrinimas, papildomas siuntimas,

peradresavimas ir kt.

Traukinių formavimo, lokomotyvų ir brigadų pakeitimo stotyse,

taip pat, tranzitinių traukinių techninės apžiūros stotyse, pakrauti

vagonai tikrinami komerciniu atžvilgiu. Komercinių apžiūrų punktuose

įtaisyti elektroniniai gabaritiniai vartai, apžvalgos bokštai, kuriuose

įrengta pramoninė televizija, videomagnetofonai, teletaipai, radijo ryšys,

pneumopaštas. Komercinės apžiūros punktuose pramatavimo prietaisai,

kopėčios, elektriniai portatyviniai žibintai, žirklės vielai karpyti,

įvairūs stovai, padėklai ir kt. Nuo apžvalgos bokštų traukinių priėmėjai

apžiūri atvykusių traukinių vagonus: tikrina ar neišplėšti vagonų ir

konteinerių stogai, uždarų vagonų viršutinių pakrovimo angų dangčių

padėtį, ar nesugedęs krovinių tvirtinimas ant atvirų platformų.

Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo

pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės.

Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi į komercinių
gedimų

registracijos knygą, esančią komercinės apžiūros punkte. Vėliau traukinių

priėmėjai su jų žinioje esančiais darbininkais taiso pakrautų vagonų arba

krovinių gedimus, kurie gresia eismo arba vežamų krovinių saugai (pvz. buvo

nesilaikyta pakrovimo taisyklių, nėra arba sugadintos vagonų plombos,

atskiri daiktai pasislinkę iš savo vietos gabaritų ribų, sugriuvę arba

pasislinkę krovinių štapeliai), taip pat taiso ir kitus gedimus.

Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių ir

vagonų komercinės apžiūros taisyklėse.

Pirmiausiai gedimai šalinami vagonų neatkabinus nuo sąstato. Bet

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2147 žodžiai iš 7150 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.