Vezimai gelezinkelio transportu
5 (100%) 1 vote

Vezimai gelezinkelio transportu

TURINYS

Įvadas 2

1. Krovinių gabenimas geležinkeliu 4

2. Geležinkelių transporto terminalai 8

3. Geležinkelių transporto materialinės – techninės bazės plėtojimo

ekonominis efektyvumas 9

3.1. Geležinkelių elektrifikavimo ir šilumvežių traukos ekonominis

efektyvumas 9

3.2. Vagonų ūkio plėtojimas 11

3.3. Kelių ūkio plėtojimas 12

3.4. Eismo ūkio plėtojimas 13

3.5. Vežimų konteineriuose ir komercinio darbo plėtojimas 14

3.6. Automatikos, telemechanikos bei ryšių plėtojimas 16

4. Krovinių vežimų planavimas 18

4.1. Veiksniai, turintys įtakos vežamų krovinių apimčiai 18

4.2. Krovinių vežimų planavimas 19

4.3. Krovininių vagonų ir konteinerių panaudojimo rodikliai 19

4.4. Lokomotyvų panaudojimo rodikliai 20

5. Investicijų ir kapitalinio remonto planavimas 22

5.1. Pagrindiniai planavimo principai ir investicijų plano rodikliai 22

5.2. Vežimų savikainos priklausomybė nuo kokybinių rodiklių 23

5.3. Sąnaudų pasikeitimo dėl krovininio vagono apyvartos

pagreitėjimo skaičiavimas 23

5.4. Įvairių rūšių krovinių vežimų savikaina 24

6. Reformos būtinumas 25

6.1. Reformos strategija 25

7. Pagrindiniai reikalavimai, keliami geležinkelių transportui 26

Išvados 28

Literatūra 30

Įvadas

Transportas yra ūkio šaka, apimanti krovinių gabenimą ir keleivių vežimą įvairiomis transporto priemonėmis. Jo paskirtį įgyvendina kiekvienoje valstybėje funkcionuojanti transporto sistema, susidedanti iš transporto tinklo, transporto rūšių techninių priemonių ir valdymo struktūrų. Pagal savo paskirtį transporto sistemą būtų galima suskirstyti į dvi pagrindines dalis – krovinių transporto ir keleivių transporto sistemas.

Transportas Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, prioritetiškai plėtojama ūkio šaka. Lietuvos transporto sistema iš esmės patenkina šiandieninius šalies transporto rinkos poreikius. Tačiau priimant dėmesin Lietuvos, kaip tranzito šalies, geografinę padėtį, krovinių transporto sistemai keliami nauji uždaviniai – gerokai padidinti gabenamų krovinių apimtį, harmoningai integruotis į Vakarų Europos transporto rinką. Įgyvendinant šiuos uždavinius yra būtina įvertinti šiandieninę krovinių transporto sistemos būklę ir artimiausias jos plėtros perspektyvas.

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų vėžimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taip pat vežimas bet kokia transporto rūšimi. Čia taip pat priklauso tokios operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas. Šių operacijų tikslas likviduoti teritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, ir užtikrinti saugų ir savalaikį krovinių vežimą iš gamybos vietos į vartojimo vietas, kur jie reikalingi ir kada reikalingi.

Tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai transporto ekspertai yra įsitikinę, kad naujame šimtmetyje geležinkeliai turėtų vaidinti žymiai didesnį vaidmenį sprendžiant Europos šalyse kylančias transporto problemas. Kiekvienas žino apie vis didėjantį transporto kamščių skaičių, aplinkosaugos problemas, transporto keliamą triukšmą ir didėjančią opoziciją naujos kelių infrastruktūros plėtrai. O tuo tarpu ir piliečiams, ir pramonei reikalingas patikimas, saugus, pigus ir greitas transportas. Tai pagrindinė dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios problema. Paradoksalu, tačiau daugelis problemų, kurios galėtų būti išspręstos geležinkelių pagalba, auga, o geležinkelių dalis transporto rinkoje vis dar mažėja.

Lietuvos Respublikos geležinkelių transportas – viena iš dominuojančių transporto šakų, tačiau techninį transporto parką reikia iš pagrindų atnaujinti. Dabar ypač trūksta traukos priemonių – lokomotyvų, taip pat modernių keleivinių vagonų tarptautiniam susisiekimui organizuoti ir plėsti. Lietuvos geležinkelių sujungimą su tarptautinėmis linijomis labai apsunkina ir tai, kad Lietuvos geležinkeliai neatitinka Europos standarto vėžių pločio, todėl pasienio punktuose yra būtina įrengti krovinių perkrovos terminalus.

Tad norint sėkmingai integruotis į Europos geležinkelių transporto sistemą būtini radikalūs pokyčiai Lietuvos geležinkeliuose, ypač priartinant infrastruktūrą prie Europos Sąjungos šalių lygio.

Krovinių gabenimas geležinkeliu

Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas reglamentuoja krovinių gabenimo geležinkeliu tvarką. Kroviniams gabenti yra sudaromos organizacinės ir gabenimo sutartys.

Organizacinę sutartį sudaro geležinkelio įmonė su krovinių siuntėju dėl riedmenų ir krovinių pateikimo, taip pat dėl krovinių pakrovimo tvarkos.

Krovinių gabenimo sutartimi geležinkelio įmonė įsipareigoja nugabenti jai patikėtą siuntėjo krovinį į paskyrimo vietą ir išduoti jį gavėjui. Siuntėjas už krovinio gabenimą įsipareigoja geležinkelio įmonei sumokėti sutartą atlyginimą.

Šių sutarčių sudarymo tvarką nustato krovinių gabenimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

Kroviniai geležinkelio
transportu yra gabenami smulkiomis siuntomis, transportiniais paketais ir konteineriuose. Atsižvelgiant į organizacines sutarties sąlygas, krovinius krauna geležinkelio įmonė arba siuntėjas. Krovinį įpakuoja, jei tai būtina dėl krovinio savybių, siuntėjas taip, kad vežant krovinys būtų saugus.

Priklausomai nuo pristatymo greičio, kroviniai vežami krovininiu, dideliu ir keleiviniu greičiu. Krovininiu – paprastais krovininiais traukiniais; dideliu – pagreitintais krovininiais traukiniais, važiuojančiais nustatytomis kryptimis, keleiviniu (krovininiu bagažo) – keleivinių traukinių bagažo vagonuose arba pašto-bagažo traukiniais. Greičio rūšį nustato ir nurodo siuntėjas vežimo dokumente.

Tais atvejais, kada kroviniai atvežami arba išvežami automobiliais, reikalinga atlikti dvi tarpines krovinio operacijas (krovinių iškrovimas iš automobilio ir jo pakrovimas į traukinį). Jeigu kelių transportas naudojamas ne tik vežimo proceso pradiniame, bet ir galutiniame punkte, tai tenka atlikti keturias papildomas krovimo operacijas.

Naudojantis privačiais geležinkelio privažiavimo keliais, papildomas krovimo operacijas naudoti nebūtina, kroviniai atvežami tiesiog į gamybos cechus arba vartotojams.

Krovinių pervežimai geležinkelių transportu turi daug privalumų, lyginant su kitom transporto priemonėm:

1. Greitas krovinių vežimas dideliais atstumais tarp svarbiausių miestų. Tai būdinga net ir paprastiems krovinių vežimams, tačiau ypač efektyvu, įdiegus multimodalinių vežimų sistemą.

2. Patogu, jeigu gavėjas turi savo privažiavimo kelius, ypač jeigu tokie keliai yra abiejose maršruto pusėse.

3. Apmokėjimas už prastovas. Kroviniai gali būti palikti vagonuose visą parą, neskaičiuojant atvykimo dienos, be papildomo apmokėjimo. Tai ypač svarbu ekonomiškai panaudoti darbo išteklius krovimo darbams, kadangi iškrovimą galima organizuoti, kai kitų darbų yra mažiau arba laikotarpiu tarp kelių transporto priemonių atvykimo.

4. Didelis įkrovumas. Geležinkelių transportas patogus reguliariam didelių kiekių krovinių vežimui, kadangi jo įkrovumas daug didesnis, negu kelių transporto. Maršrutiniai traukiniai, t.y. nuolat aptarnaujantys vieną liniją, plačiai išvystyti.

5. Smulkių siuntų vežimai gali būti atliekami visos šalies ribose.

6. Reti gedimai.

7. Galimybė gabenti pavojingus krovinius.

Krovinių gabenimas smulkiomis siuntomis. Krovinių, gabenamų smulkiomis siuntomis, asortimentas yra nepaprastai didelis ir įvairus. Tai plataus vartojimo prekės, metisai, atsarginės dalys ir pan.

Smulkių siuntų gabenimas nėra racionalus – ilgas jų pristatymo laikas. Tai susiję su daugkartiniu smulkių siuntų perrūšiavimu kelyje. Transportavimui tobulinti smulkios siuntos yra stambinamos, mažinamas jų rūšiavimų skaičius.

Vagonai, kuriais gabenamos smulkios siuntos, yra vadinami surinktiniais.

Priklausomai nuo vagonų formavimo sąlygų ir paskyrimo vietos, vagonai, pakrauti smulkiomis siuntomis, skirstomi į:

• tiesioginius, kurie adresuojami vienai stočiai. Tokie vagonai kelyje neperrūšiuojami ir nukreipiami į paskyrimo stotį;

• perkrovimo, kurie pakraunami smulkiomis siuntomis, adresuotomis įvairioms stotims. Tokie vagonai kelyje yra ne kartą perrūšiuojami;

• surinktinius tiesioginius, kurie pakraunami smulkiomis siuntomis, adresuotomis vienai rūšiavimo skyriaus stočiai;

• sekcijomis dengtus vagonus ir platformas su pritvirtintais konteineriais. Jie skirti smulkioms siuntoms surinkti tarpinėse stotyse ir jiems išvežioti.

Krovinių gabenimas transportiniais paketais. Transportinius paketus galima greičiau pakrauti keliamaisiais mechanizmais, todėl gerokai sumažėja geležinkelio transporto prastovos juos pakraunant. Paketų tvirtinamosios ir rišamosios medžiagos (juostos, diržai ir pan.) privalo turėti siuntėjo firminius ženklus ir užtikrinti, kad nebūtų galima iš paketo išimti krovinio vieneto nesuardžius paketo surišimo.

Krovinių gabenimas konteineriais. Gabenant geležinkeliu konteineris apibūdinamas šitaip:

• yra sustambintas krovinio vienetas;

• geležinkelio sąstato portatyvinis kėbulas;

• yra išorinė tara ir laikina sandėliavimo patalpa.

Konteinerių naudojimas gabenant krovinius geležinkeliu įgalina mechanizuoti krovimo ir iškrovimo darbus, du kartus sumažinti krovimo kaštus ir pagreitinti krovos darbus.

Konteinerių vežimai vakarų Europoje vadinami “vežimai pagal Freitlainer sistemą”. Tai vežimai specialiais maršrutiniais traukiniais standartiniuose ISO konteineriuose. Šio tipo traukiniai sudaryti iš sujugtų standartinių platformų, pritaikytų vežti visų tipų ISO konteinerius. Šie traukiniai garantuoja reguliarius vežimus dideliu greičiu tarp atitinkamų punktų, be performavimo, didelio apkrovimo kryptimis su specialiai suprojektuotais ir įrengtais terminalais. Šių terminalų paskirtis – kuo greičiau perkrauti konteinerius iš geležinkelio transporto į kelių ir atvirkščiai, o kai kuriais atvejais – iš vieno traukinio į kitą. Terminalų ypatybė – konteineriniai kranai, leidžiantys apdoroti konteinerius iki 12 m ilgio ir 30 t bruto masės. Šie savaeigiai kranai važinėja specialiais keliais, apima keletą geležinkelio kelių ir automobilinių pravažiavimų. Jie gali nuimti konteinerį nuo automobilio ir pastatyti jį ant laukiančio vagono, važinėti išilgai kelio,
konteinerį iš traukinio į kaimyninį kelią, grįžti ir pakrauti jį ant sunkvežimio per keletą minučių.

Kartais Freitlainer sistemos terminaluose būna grupuojantys įrengimai. Pastaruoju metu grupavimas plačiai naudojamas kroviniams konteineryje sujungti mažiau negu į vieną konteinerį (o tarptautinių vežimų kelių transporte – smulkioms siuntoms viename automobilyje). Grupavimą paprastai atlieka ekspeditoriai, kartais kelių ekspeditorių konsorciumas, kurie reguliariai aptarnauja atitinkamas kryptis. Kaip ir kitų transporto rūšių atvejais, kai vežamos smulkios siuntos, mažesnės negu transporto priemonė, būtina turėti uždengtas aikšteles krovinių atsargoms kaupti ir saugoti, mechanizuoto perkrovimo įrengimus ir t.t. Be to, tarptautiniams vežimams turi būti įrengta muitinės kontrolė.

Greiti vežimai geležinkeliu ir greitas krovinių perkėlimas iš vienos transporto rūšies į kitą nebus efektyvus, jeigu dokumentai nebus siunčiami greičiau, negu vežami konteineriai, jeigu automobiliai ilgai stovės dėl formalumų sutvarkymo, arba, jei darbas sustos dėl konteinerio paieškos. Tai reiškia, kad konteinerių judėjimo ir jų buvimo vietos registracijos sistema, duomenų (numeris, turinys, kam priklauso ir t.t.) siuntimas apie konteinerius tarp terminalų turi būti greitas ir tikslus. Daugumai šių operacijų būtini elektroniniai ryšiai ir skaičiavimo technikos įrengimai, dėl to reikia gerai parengti personalą ir terminaluose tam tikslui skirti geras patalpas.

Krovinių gabenimas atviruose riedmenyse. Atviruose riedmenyse (platformose ir atviruose vagonuose) gabenami kroviniai, nebijantys atmosferos poveikio, taip pat kroviniai, kurių gabaritai riboja uždarų vagonų naudojimą jiems vežti. Tokių krovimų grupei priklauso masiniai kroviniai – akmens anglys, metalų rūdos, miško medžiaga, metalo profiliai bei statybinės medžiagos, taip pat ilgi arba didelių gabaritų kroviniai (traktoriai, automobiliai, žemės ūkio mašinos).

Gabenimas atviruose riedmenyse, palyginti su uždarais vagonais, turi daug pranašumų:

• efektyviau galima naudoti krovimo techniką;

• galima gabenti didelio ilgio krovinius.

Skystų krovinių gabenimas. Skysti kroviniai yra gabenami specialiais vagonais – cisternomis arba bunkeriniais pusvagoniais. Pagrindinę skystų krovinių dalį (apie 90 proc.) sudaro neperdirbta nafta ir jos produktai. Skystų krovinių grupei taip pat priklauso cheminės medžiagos (rūgštys, šarmai, lakai, suskystintos dujos), maisto pramonės produktai – augaliniai aliejai, spiritai, riebalai ir kt.

Cheminiu medžiagų gabenimas. Cheminės medžiagos – rūgštys, šarmai, techninis spiritas, suskystintos dujos ir pan. gabenamos tik joms skirtais vagonais cisternomis. Rūgštys vežamos tik specialiomis cisternomis. Naudoti paprastas cisternas joms vežti draudžiama. Ant rūgštis vežančių cisternų iš abiejų šonų uždažomos 500 mm pločio išilginės geltonos juostos, o ant jų galų -l m x l m dydžio kvadratas.

Pavojingų krovinių gabenimas. Pavojingi kroviniai – tai specifinės medžiagos arba gaminiai, kurie pakraunant ir iškraunant arba transportuojant gali sprogti, sukelti gaisrą ir sugadinti transporto priemones. Todėl saugant, perkraunant ar gabenant tokias medžiagas būtina laikytis specialių reikalavimų. Šie reikalavimai nurodyti krovinių gabenimo taisyklėse.

Greitai gendančių krovinių gabenimas. Greitai gendančios medžiagos ir kroviniai yra tokie, kuriuos sandėliuojant ir transportuojant reikia apsaugoti nuo žemos arba aukštos temperatūros ir oro drėgmės.

Pagrindinės gabenamų greitai gendančių produktų kokybės išsaugojimo sąlygos yra šios:

• teisingas produktų paruošimas gabenti, kurį atlieka siuntėjas. Tai technologinis ir terminis apdorojimas bei įpakavimas;

• pakrovimo ir išdėstymo taisyklių laikymasis;

• teisingas vagonų aptarnavimas kelyje;

• vagonų transportavimo greičio padidinimas;

• vagonų iškrovimas laiku juos pateikus gavėjui.

Grūdų gabenimas. Grūduose nuolat vyksta biocheminiai procesai; grūdai esant didesnei drėgmei, užterštumui ir nesant ventiliacijos gali perkaisti ir savaime užsidegti. Todėl grūdus vežant arba sandėliuojant būtina atsižvelgti į šiuos pagrindinius rodiklius: natūralią masę, drėgmę ir priemaišų kiekį.

Vagonai su grūdais sveriami atkabinti nuo sąstato.

Gyvulių ir paukščių vežimas. Gyvuliai ir paukščiai vežami specialiais vagonais, jų nesant – paprastais dengtais vagonais. Gyvulius ir paukščius leidžiama vežti, jei tam neprieštarauja veterinarijos taisyklės, galiojančios vežimo kelyje. Gyvuliai ir paukščiai turi būti vežami atskirame vagone, juos turi lydėti siuntėjo atstovas, stotyje jie negali būti paliekami.

Gyvuliams vežti yra naudojami ir dviaukščiai vagonai. Pakrovimo stotyje yra įrengiamos specialios platformos, girdyklos ir dezinfekcijos punktai.

Krovinių be taros gabenimas. Betariu krovinių grupei priklauso birios medžiagos – akmens anglis, rūda, durpės, inertinės statybinės medžiagos, taip pat labai ilgi kroviniai – miško medžiaga, pjautinė mediena, profilinis metalas ir pan.

Operacijos kelyje. Siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą, gabenamų krovinių saugumą ir pristatymą į paskyrimo vietą laiku, kelyje yra atliekamas kompleksas komercinių operacijų. Jos skirstomos į: privalomas ir papildomas.

Privalomos
operacijos – vagonų priėmimas ir išdavimas techninėse stotyse, traukinių ir vagonų apžiūra, vagonų įforminimas ir jų perdavimas iš vienos geležinkelio įmonės kitai, izoterminių vagonų techninis aptarnavimas, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, negabaritinių krovinių būklės patikrinimas, perkrovimas į kitas transporto priemones ir kt.

Papildomos operacijos – krovinių perkrovimas iš vieno vagono į kitą jam sugedus, krovinio patikrinimas ir peradresavimas ir kt. Šios operacijos atliekamos tuo atveju, kai pažeidžiamos vežimo taisyklės – viršijus transportavimo greitį, manevruojant ir neteisingai planuojant krovinių gabenimus.

Geležinkelių transporto terminalai

Vežimai geležinkeliu prasideda ir baigiasi kelių transportu. Todėl geležinkelių terminalai turi būti suprojektuoti atsižvelgiant ne tik į geležinkelių transporto poreikius, bet ir garantuojantys krovinių perkrovimą iš kelių transporto į geležinkelių, ir atvirkščiai.

Dauguma išsiunčiamų maršrutų sudaromi ant privažiuojamųjų geležinkelio kelių. Šiais maršrutais daugiausiai vežami suverstiniai ir supiltiniai kroviniai (anglis, rūda, cementas, nafta ir t.t.), nors vieno kliento išsiunčiami maršrutai, kuriais vežami pramonės gaminiai, tokie, kaip automobiliai arba jų dalys, dabar plinta vis daugiau. Vežant vienos rūšies krovinius, ant pakrovimo ir iškrovimo privažiuojamųjų kelių, tarp kurių organizuoti pastovūs specializuoti vežimai, naudojamasi specializuotais įrengimais. Masinių suverstinių, krovinių tipiniai pakrovimo įrengimai gali būti bunkeriai , ir konvejeriai, su vagonų apvertejais iškrovimo stotyse arba su paaukštintais keliais iškrauti vagonams per apatines angas, veikiant svorio jėgai. Automobiliams, vežamiems geležinkelių transportu, gali būti naudojamos galinės iškrovimo rampos.

Atskiri maršrutai sudaromi prie privažiuojamųjų kelių, kur atskiri vagonai jungiami pagal įvairias kryptis, ir gali važiuoti maršrutinio traukinio sudėtyje iki artimiausios rūšiavimo stoties. Arba jie gali būti sudaromi surenkamais traukiniais mažose stotyse ir privažiavimo keliuose pakeliui į rūšiavimo stotį.

Rūšiavimo stotis. Rūšiavimo stotis – tai keletas atvykimo arba priėmimo kelių, nuo kurių išsišakoja daugelis rūšiavimo kelių. Atvykę traukiniai su vagonais, turinčiais skirtingas siuntimo kryptis, sutelkiami į rūšiavimo tašką, kur jie atjungiami ir nukreipiami į priešpriešiais esančius kelius – ten jie bus sujungti su kitais vagonais ir sudarys atitinkamos krypties traukinį. Ši operacija atliekama manevruojant lokomotyvais arba naudojant svorio jėgą paleidus vagonus nuo kalnelio. Kalnelis gali būti supiltas arba kitokiu būdu įrengtas dirbtinis paaukštinimas. Atvykstančius traukinius užtraukia ant nusileidimo viršūnės, kada vagonai pravažiuoja kalnelio viršūnę, jie išskiriami ir, veikiant svorio jėgai, nusileidžia į atitinkamą kelią. Išskirstymas į reikiamą kelią garantuojamas iešmų sistema, valdoma iš centrinio posto, o vagonų greitis reguliuojamas sulėtintojais, kurie valdo vagonų nusileidimo greitį. Nei naudojami metodai, nei buferiai negali apsaugoti rūšiuojamų vagonų nuo stiprių smūgių. Dėl to būtina gerai pritvirtinti krovinius (dabartiniu metu tai yra didžiausias geležinkelių transporto trūkumas).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2647 žodžiai iš 8788 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.