Vėžys
5 (100%) 1 vote

Vėžys

Vėžys

Referatą parengė:

Vėžys

Pažeistos sveikos ląstelės pasmerktos apoptozei (programuotai ląstelių žūčiai), tačiau vėžinės ląstelės išvengia apoptozės.

Vėžinės ligos – tai ligų grupė, kurių būdingas požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Vėžį sukelia DNR (genetinės medžiagos) pažeidimai, veikiantys ląstelių augimo reguliavimą.

Ląstelių dauginimasis yra įprastas fiziologinis procesas, veikiantis beveik visuose audiniuose įvairiomis aplinkybėmis – kaip reakciją į sužalojimą, imuninės reakcijos, mirusių ar pašalintų ląstelių atnaujinimas. Šis procesas griežtai reguliuojamas, saugant organų ir audinių vientisumą. Vėžį sąlygojančios DNR mutacijos pažeidžia šiuos procesus.

Dėl nekontroliuojamo ir greito pakitusių ląstelių dalijimosi susidaro auglys, kuris gali būti piktybinis arba nepiktybinis (gerybinis).

Nepiktybiniai augliai neplinta į kitas kūno vietas bei nepažeidžia aplinkinių audinių, jie retai kelia pavojų gyvybei, nors kartais gali būti ir grėsmingi. Pavyzdžiui, gerybinis smegenų navikas augdamas gali užspausti svarbius smegenų centrus ir sukelti sunkius neurologinius pakitimus ar net mirtį.

Piktybiniai augliai (vėžiai) augdami naikina aplinkinius audinius, vėliau persikelia į kitas organizmo vietas, sukeldami metastazes. Negydomi ar nepagydomi (nepasiduodantys gydymui, rezistentiški) vėžiai visada baigiasi mirtimi.

Požymiai, simptomai

Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis nebūti.

Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:

• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;

• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys ir hemoptizė, hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai, vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai simptomai;

• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija (išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija (mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai sindromai (pavyzdžiui, trombozės, embolijos, dermatomiozitas, mielopatija ar endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).

Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai

Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.

Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje, gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.

Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių pirmtakuose.

Limfoma prasideda limfiniame audinyje.

Melanoma išsivysto melanocituose.

Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame, glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame, retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse, rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.

Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai

Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).

Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos, daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai – limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos kaklelio vėžys, kolorektalinis vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys, plaučių vėžys, mezotelioma, burnos ertmės vėžys, osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys, kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma, rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys), odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys, skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai

Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei paaugliams.

Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių) sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka centrinės nervų sistemos navikai (pvz.,meduloblastoma), inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais (pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai. Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų, neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais, bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant rabdomiosarkoma).

Priežastys ir profilaktika

Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad industriniai ir tabako dūmai yra daugybės kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)…) šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė – vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A
(mokslo diskusijų objektas),C,E adekvataus kiekio organizme užtikrinimą. Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai kuriose valstybėse rūkymas kavinėse, restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos pramonė daug kur griežtai kontroliuojama. Alkoholio vartojimas didna tikimybę susirgti burnos, stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja , kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas (angl. World cancer raport) pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą, sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą trečdalį vėžinių susirgimų .

Gydymas

Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.

Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:

• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas. Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui. Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija, mastektomija;

• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą. Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant leukemijas ir limfomas;

• hormonų terapija;

• imunoterapija;

• kaulų čiulpų transplantacija.

Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.

Anemija

Mažakraujystė arba anemija – per mažas raudonųjų kraujo kūnelių ir/arba hemoglobino kiekis kraujyje. Dėl to sumažėja deguonies išnešiojimas krauju į organizmo ląsteles. Tai dažniausias kraujotakos sistemos nukrypimas.

Yra keletas anemijos rūšių, jos dažnai skirstomos pagal raudonųjų kraujo kūnelių dydį – mikrocitinė anemija (per didelės raudonosios kraujo ląstelės), normocitinė anemija, makrocitinė arba megaloblastinė anemija (per didelės raudonosios kraujo ląstelės)

Simptomai

Dažnai anemijos simptomai nėra ryškūs ir ilgai nepastebimi. Dažniausias simptomas – silpnumas ir nuovargis, kartais būna dusulys, labai rimtais atvejais – širdies veiklos sutrikimai.

Diagnozė

Anemiją galima diagnozuoti tik pagal kraujo mėginius, dažniausiai užtenka aparatinio kraujo tyrimo, kuriuo ne tik paskaičiuojamas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, bet ir dydis, svarbus diagnozavimui.Kartais gali prireikti ir kitokių kraujo tyrimų, pavyzdžiui, gliukozės kiekio ar kitų.

Eritremija

Eritremija, arba Vakė liga – nepiktybinė navikinė kraujo sistemos liga. Pavadinimas iš gr. k. žodžių erythors – raudonas, ir haima – kraujas. Sergant labai padaugėja eritrocitų – iki 8-10 mln./ml, o hemoglobino – iki 180-200 g/l. Kartu atsiranda leukocitozė (leukocitų padaugėja iki 20-25 tūkst. 1 kub. mm) ir trombocitozė (trombocitų padaugėja iki 500 000 1 kub. mm kraujo).Padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis ir klampumas sunkina širdies veiklą, gali pasireikšti jos nepakankamumas, o intensyvi eritropoezė sekina kaulų čiulpus.

Leukemija

Leukemija (iš graikų λευκος „baltas“ ir αιμα „kraujas“) – Kraujo vėžio rūšis, kai pažeidžiamos kamieninės vieno tipo leukocitų rūšies (monocitai, neurocitai, …) ląstelės. Tokios pažeistos ląstelės pradeda labai greitai gaminti nesubrendusias atitinkamo tipo ląsteles ir šios ląstelės po truputi išstumia kitas kraujo sudėtines dalis – hemoglobiną, trombocitus, eritrocitus ir k.t.

Susirgimo priežastys

Leukemija pirmą kartą aprašyta dar 1845 m., tačiau, kaip ir kitų vėžio formų, sukėlėjai nėra tiksliai žinomi. Daugiausia tikėtina, kad tai – joninė radiacija bei kai kurios medžiagos (benzolas, naftos perdirbimo produktai), chemoterapija (ciklofosfamidas, chlorambucilis), kai kurie virusai (HTLV-1).

Simptomai

Leukemijos simptomai dažniausiai yra neaiškūs ir nespecifiniai. Gali pasireikšti kai kurie arba visi simptomai:

• silpnumas ir lėtinis nuovargis;

• neaiškios kilmės karščiavimas;

• svorio kritimas, nesusijęs su dieta ar mankšta;

• dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos;

• galvos skausmai;

• odos bėrimas;

• nespecifinis kaulų skausmas;

• greit atsirandančios mėlynės;

• kraujavimas iš dantenų ar nosies;

• kraujas šlapime ar išmatose;

• padidėję
ir/arba blužnis;

• pilvo pūtimas.

Gydymas

Sergant lėtine ligos forma reguliariai taikoma nestipri chemoterapija, siekiant išvengti paūmėjimo. Tačiau sėkmingiausiai liga išgydoma taikant kaulų čiulpų transplantaciją.

Sergant ūmine ligos forma taikoma intensyvi chemoterapija siekiant remisijos (ligos sustabdymo). Pasiekus remisiją, dažniausiai prireikia dar bent vienos intensyvios chemoterapijos, o vėliau, jei yra donoras, galima taikyti kaulų čiulpų transplantaciją.

Jei sergančiam žmogui nerandamas donoras, gali būti taikoma autotransplantacija (savų čiulpų persodinimas) ar gydymas vien chemoterapija. Tačiau šie metodai nėra tokie efektyvūs.Leukemija gydoma tuo sėkmingiau, kuo jaunesnis yra sergantysis.

Kraujo vėžys

Kraujo vėžys (kitaip onkohematologinės ligos) – vėžio rūšis, kai pažeidžiamos kraujo, kaulų čiulpų ir limfmazgių ląstelės. Kadangi jos yra glaudžiai susijusios per imuninę sistemą, liga, kuri paveikia vieną iš jų, paprastai paveikia ir kitas dvi: nors limfoma laikoma limfmazgių liga, ji dažnai persimeta į kaulų čiulpus ir paveikia kraują.

Onkohematologinėms ligoms priskiriama:

• Leukemija

o Ūminė:

 Limfoblastinė

 Mieloblastinė

o Lėtinė:

 Limfocitinė

 Melogeninė

• Limfoma

o Hodkino

o kitos:

 B limfomos

 T limfomos

• Mielodisplazijos sindromas

• Eritremija

• Agnogeninė mielofibrozė

• Esencinė trombocitemija

Kraujo vėžio gydymas gali apimti nuolatinį stebėjimą, simptomų gydymą. Agresyvesnės formos vėžys gydomas chemoterapija, radioterapija, imunoterapija arba kai kuriais atvejais. Kaulų čiulpų transplantacija.

Statistika

JAV kraujo vėžiai sudaro apie 8% visų naujai diagnozuotų vėžio atvejų, t.y. apie 100 000 naujų kraujo vėžio atvejų per metus.

Kasos vėžys

Vos 3% ligonių po diagnozės nustatymo išgyvena 5 metus. Dauguma miršta pirmaisiais, antraisiais metais. 88,8% diagnozės nustatymo atvejų jau buvo III -IV stadijos. Nors palyginti su kitomis ligomis, kasos piktybiniai navikai 1998 metais vyrams sudarė 3,4%, o moterims – tik 2,5%, tačiau vyrams iš 221 atvejų net 118 (55,9%), o moterims iš 173atveju net 71 (41,0%) buvo išaiškinta tik IV stadijoje. Dėl to daug pacientų mirė jau per vienerius metus po diagnozės nustatymo: 1998 metais 178 vyrai iš 202 ir 124 moterys iš 148. Per pastaruosius 20 metų sergamumas kasos vėžiu Lietuvoje plėtėsi – per metus po 2% vyrams ir 1.6% moterims.Labiau nepalanki situacija buvo vyrams, nes susirgimų daugėjo tarp 35-49 metų vyrų.Tiek vyrams,tiek moterims nuo 50 iki 64 metų stebima tendencija susirgimų skaičiui nedidėti.Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms (65-74 metų) galima prognozuoti dar didesnį sergančiųjų skaičių.

Nors pastebėta kad vyrai serga KV dažniau už moterys, lytis neturi įtakos šiam susirgimui. Senai žinoma, kad sergamumas kasos vėžių tarp rūkančių pasitaiko 2 kartus dažniau. Turint omenyje, kad rūkymas pasitaiko dažniau tarp vyrų, tai ir turi įtakos į ligos paplitimą jų tarpe, o sergamumas tarp nerūkančių vyrų ir moterų yra vienodas.

Rizikos faktoriams priskiriami taip pat aplinkos poveikis, profesinė veikla, alkoholis. Šių faktorių įtaka taip pat patvirtina ligos sergamumo skirtumą tarp vyrų ir moterų.

Rūkimas padidina ligos riziką 2 kartus, todėl jis užima pirmą tarp rizikos faktorių. Rūkimas didina lipidų koncentraciją kraujyje, tai sukelia kasos latakų hiperplazija.

Didėlį sergamumą ekonomiškai išsivysčiose šalyse sieja su maitinimosi ypatumais. Yra duomenų, kad naviko dažnumas auga vartojant daug riebalų ir mėsos. Jų poveikio mechanizmą aiškina žarnyno hormono – pankreatino gamybos stimuliavimu, kuris sukelia kasos ląstelių hiperplazija.

Kasos latakų hiperplazija randa ir pas sergančius cukrinių diabetų. Manoma, kad sergančiu CD rizika susirgti KV išauga 2 kartus. Egzistuoja duomenys, kad abu susirgimai turi vienodus pridisponuojančius veiksnius: maitinimasis ir metabolizmas. I tipo CD turi genetinę predispozicija, tą patį galima įtarti ir KV atvejų.

Chroniškas pankreatitas 50-60% būna kartų su KV. Bet pankreatitas dažnai atsiranda kaip antrinis susirgimas dėl kasos lataku vėžinės obstrukcijos, tokių būdu klausimas dėl priežastinės priklausomybės dar neišspręstas.

Rasta tiesioginė koreliacija tarp cholesterolio akmenų tulžies pūslėje ir kasos galvutės vėžio. Be to pažymėta, kad po cholecistektomijos kasos navikai atsiranda dažniau, ypač moterų tarpe.

KV rizika išauga ligoniams su įgimtomis pankreatito formomis.

Patologinė anatomija ir histologija:

Kasos piktybiniai augliai 50-70% lokalizuojasi kasos galvutės srityje, 10-30% kasos kūne ir rečiausiai uodegoje. 5-25% būna totalinis organo pažeidimas. KV dažniausiai išsivysto iš kasos latakų epitelio, rečiau iš acinuso audinio epitelio ir dar rečiau iš Langerhanso salelių. Iš išvedamųjų latakų epitelio atsiranda adenokarcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, gleivingas navikas; iš liaukinio epitelio ir Langerhanso salelių atsiranda adenokarcinoma, rečiau solidinis ir aplastinis vėžys.

Neretai kasos augliai turi išsivysčiusia jungiamojo audinio stromą, kas lydima skirozinio auglio išsivystymo varianto.

Makroskopiškai navikai neturi ryškių ribų, pjūvyje gelsvai balto atspalvio. Dydžiai varijuoja nuo 5 iki 8 cm.,
bet metastazės tokiu augliu atvejais siekia iki 70 -90%. Pirma metastazių grupė lokalizuojasi prie kasos galvutės, antra kepenų vartų srityje, kepenyse, visceralinėje ir parietalinėje pilvaplėvėse. Tolimosios metastazės sutinkamos inkstuose, plaučiuose ir kauluose. Metastazavimas vyksta dažniau hematogeninių kelių per vena portae ir kitas kraujagysles. Metastazes atsiranda anksti ir dažnai daugelyje vietų. Kūno ir uodegos navikai metastazuoja dažniau, negu galvutes. Su dideliais augliais dažnai būna cistos. Cistos taip pat gali atsirasti dėl kraujavimo iš auglio.

Klasifikacija:

T – pirminis navikas

T0 – pirminis navikas nenustatomas

T1 – navikas neperauga kasos

T1a – navikas iki 2cm dydžio

T1b – didesnis už 2cm navikas

T2 – navikas išsiplėsta už kasos ribų (į 12-piršte žarną, tulžies lataką, aplinkinius audinius)

T3 – navikas išsiplėsta į skrandį, blužnį, riestinę žarną, artimiausius stambius kraujagysles

N – regioniniai limfmazgiai

NX – nėra pakankamai duomenų regioninių limfmazgių įvertinimui

N0 – regioniniai limfmazgiai be metastazių

N1 – yra metastazes regioniniuose limfmazgiuose

M – tolimos metastazes

MX – nėra pakankamai duomenų

M0 – tolimų metastazių nėra

M1 – tolimos metastazes yra

I stadija T1 N0 M0

II stadija T2 N0 M0

III stadija T1 – T3 N1 M0

IV stadija T1 – T3 N0 ar N1 M1

Klinika:

KV simptomai atsiranda trijų fenomenų pasėkoje, apspręstų didėjančiu augliu: obturacijos, kompresijos ir bendros intoksikacijos.

– Obturacija. Navikas gali obturoti: bendrą tulžies lataką (Kurvuazje simptomas), kasos lataką, spausti 12-piršte žarną, ir blužnies veną. Dėl BTL obturacijos išsivysto gelta (ankstyvoj stadijoj subicterus), tulžies pūslės padidėjimas (tulžies pūslė neskausminga), padidėja kepenys ir atsiranda odos niežėjimas. Dėl tulžinės hipertenzijos atsiranda kepenų funkcijos sutrikimai, širdies – kraujagyslių ir nervų sistemos, medžiagų apykaitos, sukelia bradikardiją, galvos skausmą, apatiją ir irzlumą.

– Kompresija. Dėl nervinių kamienų ir saulės rezginio suspaudimo arba peraugimo atsiranda skausminiai reiškiniai.

– Bendra intoksikacija. Atsiranda sulesimas, anoreksija ir bendras silpnumas. Tai paaiškinama ne tik paties naviko poveikių, bet ir virškinimo žarnyne sutrikimų.

Kasos kūno ir uodegos vėžys dažnai nuveda iki CD. Kartais cukrinio diabeto simptomatika atsiranda anksčiau už kitus simptomus.Pats dažniausias ligos tėkmės variantas – sunkus progresuojantis „lėtinis pankreatitas „,tuo labiau kad vėžys dažnai vystosi ilgai tekančio uždegiminio proceso fone.

Klinikiniai pasireiškimai:

Klinikiniai KV pasireiškimai gali būti labai įvairus. Jie priklauso nuo vežinio mazgo lokalizacijos, jo didžio, naviko santykio su šalia gulinčiais organais, nuo pirminio jo išsivystymo vietos (kasos latakų epitelis, acinozinė kasos dalis, Langerhanso salelės) ir nuo ligos trukmės.

Klinikiniai KV pasireiškimai priklauso taip pat nuo jo rūšies (adenokarcinoma, cistadenokarcinoma arba kt): vienais atvejais ligos eiga lėta kitais greitai progresuojanti.

KV charakteringi sekantys simptomai:

1. Viršutinės pilvo srities skausmai

2. Greitas suliesėjimas išsivystymas sukeliantis vėžinę kachekciją

3. Dispepsiniai reiškiniais (anoreksija, pykinimas, vėmimas, raugulys)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2788 žodžiai iš 9292 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.