Vėžys1
5 (100%) 1 vote

Vėžys1

Turinys

1. Įvadas ……………….. 3p

2. Vėžys, kas tai? ……………… 4p

3. Kas sukelia vėžį? ………………. 4p

4. Gerybiniai piktybiniai navikai ………………. 7p

5. Navikį morfologija ……..……….. 7p

6. Navikų poveikis organizmui ………………. 8p

7. Vanikų diagnozavimas ………………. 9p

8. Navikų klasifikacija ……………….10p

9. Navikų išplitimo stadijos ……………… 11p

10. Pagrindiniai onkologinių ligonių gydymo merodai ………………11p

11. Apie vėžinių ligų prevenciją ……………… 13p

12. Išvados ………………..14p


Įvadas:

Visoje planetoje nuo vėžio miršta apie 7milijonai žmoniu. Šiuo metu vėžiu pasaulyje serga beveik 10 milijonų. Apskaičiuota, kad 2020 m. šis skaičius padvigubės: sergančiųjų vėžiu bus daugiau kaip 20 milijonų. Tvirtai nustatyta, jog norint užkirsti kelią vėžiui būtina imtis dviejų svarbiausių priemonių. Pirma- mažinti tabako galimybę bei siekti, kad rūkytų kuo mažiau žmonių. Antra, reikia keisti maisto gamybos, mytybos ir alkoholio vartojimo įpročius. Nustatyta, kad yra glaudūs priežastiniai ryšiai tarp tabako rūkimo, maisto, mitybos įpročių ir vėžio.

Laikotarpis tarp kancerogeno pirmojo poveikio ir kliniškai nustatomo vėžio atsiradimo paprastai ilgas( iki 20 m.). Ligos pirminiai klinikiniai simptomai taip pat pasireiškia vėlai. Dažnai pats asmuo jiems neskiria didesnės rikšmės. Dabartiniu metu neįmanoma nustatyti kancerogeno veikimo pavojingumo kiekvienam žmogui Taip pat kol kas nėra specifinių žymenų, kurie parodytų pirmąsias organizmo atsakomąsias reakcijas į kancerogenų poveikį. Todėl vėžio atsiradimo aplinkybes ir, kaip pamatysime, jo prigimtis skatina mus būti budrius.

Vėžys, kas tai?

Vėžio liga žinoma jau seniai. Jau senuosiuose Egipto ir Indijos raštuose užsimenama apie vėžį. Dar Hipokratas tiksliai apibūdino kelias jo formas. Tačiau vėžio problema darosi vis aktualesnė.

Piktybiniai navikai yra viena aktualiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Vėžys vis labiau plinta visame pasaulyje. Jis užima antrą vietą po širdies

ir kraujagyslių ligų. Japonijoje dažniausia ligos priežastis – vėžys. Pasaulyje kasmet užregistruojama daugiau kaip 7 milijonai žmonių, susirgusių vėžiu.

Visose išsivysčiusiose šalyse daugėja sergančių vėžiu. Dėl žalingų įpročių, atmosferos užterštumo vis daugiau žmonių serga plaučių vėžiu, kuris pagal sergamumo dažnumą tarp vyrų užima pirmą vietą tarp visų piktybinių navikų. Tačiau piktybinių navikų diagnostika yra sunki, liga dažnai nustatoma pavėluotai.

Pirmą kartą besikriepiantiems pacientams išaiškinama 25% užleisto vėžio. Dauguma vėžio formų išgydoma pirmoje ir antroje stadijose. Tačiau, žmonės dar mažai informuoti apie šių ligų ankstyvos stadijos simptomus. Svarbiausia, mūsų šalyje per mažai kalbama apie šios ligos profilaktiką.

Šiuo metu daug dirbama plečiant gyventojų sanitarinų švietimų, bet dauguma bijo švairių vėžio pasekmių, todėl nevisuomet laiku kreipiasi į gydytojus. Žmogaus organizmas susideda iš ląstelių, kuriose yra chromosomos su paveldimumo genais. Kodėl ląstelė tampa piktybine? Tai svarbiausias šiuolaikinės onkologijos klausimas. Buvusi normali ląstelė padidėja, pradeda dauginti nenormalias, t.y. vėžines ląsteles. šios ląstelės pradeda augti, skverbiasi į sveikus audinius. Vėžio ląsteles kraujas ir limfa nuneša į gretimus organus.

Kas sukelia vėžį?

Piktybinių navikų atsiradimo priežastys nevisiškai aiškios.

Dabar tik istorinę reikšmę turi kadaise populiarios vėžio etiologijos teorijos, kaip XIX amžiaus antrojoje pusėje paskelbta R. Virchovo teorija, pagal kurią piktybiniai navikai susiformuoja nuolat dirginant audinius, nes dėl to plėtojasi lėtinis uždegimas, paskui prasideda audinio regeneracija ir malignizacija? J. Koncheimas, vėliau nei R. Virchovas, tvirtino, kad piktybiniai navikai atsiranda iš embrioninių liekanų išsivysčiusiame organizme. L. Zilberis, XX amžiaus viduryje, remdamasis anksčiau dirbusių eksperimentatorių ir savo duomenimis, paskelbė virusinę vėžio atsiradimo teorija, kurią jis pats vėliau pavadino virusogenetine. Pasak jos, visus žmonių bei gyvulių navikus sukelia onkologiniai virusai, kurie ne tik patenka į ląstelę, bet ir įsijungia į jos genomą, pakeisdami ją ir transformuodami lstelę. Tuo metu
gyvenęs ir dirbęs L. Šabadas manė, kad navikai – tai cheminio poveikio rezultatas. Poveikiai galėję būti ir išoriniai, ir vidiniai -tai egzogeninės ir endogeninės blastomogeninės medžiagos.

Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado daug naujų faktų – tiek klinikinių ir epidemiologinių stebėjimų, tiek eksperimentinių tyrimų rezultatų, kurie nurodo naujas navikų atsiradimo priežastis ir minėtas teorijas paneigia, nors kai kuriose iš jų buvo ir racionalių prielaidų. Dabar žinoma, kad piktybinius navikus žmonėms ir eksperimentiniams gyvūnams gali sukelti cheminės kancerogeninės medžiagos bei fiziniai faktoriai – jonizuojantys ir ultravioletiniai spinduliai, kai kurie virusai.

Mokslininkai nustatė, jog kancerogeniškai veikia jonizuojantieji spinduliai. Tai įrodo ir gausūs eksperimentai su gyvūnais ir įvairaus pobūdžio nelaimingi atsitikimai tarp žmonių. Šio šimtmečio pradžioje, kai medicinoje pradėti naudoti rentgeno spinduliai, o vėliau ir radis, bet atitinkamos apsaugos nebuvo, tarp gydytojų rentgenologų ir radiologų, taip pat tarp laborantų aprašyta daug piktybinių navikų atvejų, ypač odos, kaulų. Vėliau aprašyti piktybiniai navikai, susiformavę kai kurių pramonės šakų, ten kur dirbama su radionuklidais, darbuotojams. Pasitaikydavo vėžys ir tarp tirtų radioaktyviais izotopais ar jonizuojančiais spinduliais gydytų asmenų. Atominio ginklo bandymai ir panaudojimas patvirtino koncerogeninį radioaktyvumo poveikį. Hirosimoje ir Nagasakyjje atominio sprogimo metu tarp apšvitintų asmenų (praėjus 2 metams) ypač padažnėjo sergamumas liaukoze, o po 10 metų – skydliaukės, krūties, kitų organų vėžiu.

Anglų epidemiologai R. Dolas ir R. Pito, apžvelgę daugelio epidemiologinių ir laboratorinių tyrimų rezultatus, paskelbė, kad dabar išsivysčiusiose šalyse:

tabakas sukelia 30% visų žmonių navikų;

alkoholis-3%;

mityba – 35%;

reprodukcinis ir seksualinis aktyvumas – 7%;

profesiniai poviekiai – 4%;

aplinkos užterštumas – 2%;

geofiziniai faktoriai, t. y. :

jonizuojančioji ir ultravioletinė radiacija – 2%;

vaistai – 1%;

infekcija – 10%;

Kai kurių piktybinių navikų atsiradimo priežastys yra neaiškios. Tačiau R. Dolo ir R. Pito minėtos priežastys taip pat yra nevisiškai aiškios. Jeigu pragariškas tabako poveikis yra neabejotinas, jis ypač priklauso nuo surukytų cigarečių skaičiaus ir nuo to, kokiame amžiuje pradėta rukyti, tai kitos nurodytos priežastys yra mažiau konkrečios. Štai mityboje, autorių nuomone, tam tikrą vaidmenį vaidina ir cheminiai kancerogenai, kurie patenka į maistą; galbūt jų yra užterštuose maisto produktuose ar pasigamina jų apdorojimo metu, galbūt maiste trūksta skaidulinių elementų, o tai lėtina virškinimą ir tai, kad neteisingai besimaitinantis žmogus tunka, dėl to organizmas gali susirgti kai kuriais piktybiniais navikais. Vienas vėžį sukelenčių faktorių yra gyvuliniai riebalai, ypač jų perteklius.

Seksualinio ir reprodukcinio aktyvumo vaidmenį vertina įvairiai. Tam tikrą įtaką turi hormonų balanso pakitimai, kurie priklauso nuo nėštumų ir gimdymų skaičiaus, nuo amžiaus, kada moteris gimdė pirmą kartą ir, gal būt, nuo kai kurių virusų, pvz., papilomos viruso.

Savarankiškas virusų vaidmuo, Dolo ir Pito nuomone, abejotinas, tačiau kancerogenezėje virusai gali vaidinti pagalbinį vaidmenį. Dabar manoma kad, virusai sukelia kepenų, gimdos kaklelio vėžį ir kai kurias limfomas.

Dolo ir Pito pasiūlytas žmonių piktybinių navikų priežasčių sąrašas yra labai rimto darbo rezultatas, tačiau tik dalis jo gali būti vadovu vykdant piktybinių navikų profilaktiką, kita dalis yra tik medžiaga tolimesniems tyrimams.

Žinant bent kelias piktybinių navikų atsiradimo priežastis, kyla klausimas – kaip jos viekia, koks yra ląstelės supiktybėjimo ir naviko išsivystimo mechanizmas.

Pastaraisiais dešimtmečiais mokslinikai mano, kad ląstelės supiktybėjimas vyksta 2 etapais: pirmoji ląstelės malignizacijos stadija yra iniciacija, o antroji – promocija. Pirmojoje stadijoje ląstelės genome įvyksta negrįžtami pakitimai, tačiau pati ląstelė nepakinta. Antrajame etape ląstelė pakinta, tampa navikine. Tačiau naviko augimas nebūtinai prasideda ląsteliai supiktybėjus, visa tai gali prasidėti ir po ilgesnio laiko. Piktybiniams navikams būdinga progresija – laipsniškas naviko sąvybių kitimas piktybėjimo linkme.

Dabar ypač didelis dėmesys skiriamas onkogenams. Tai yra tie genai, kurių aktyvumas sąlygoja vienų ar kitų kancerogenezės stadijų. Onkogenai atsiranda tuomet, kai normalios sudėtinės geno dalys – proto-onkogenai dėl vienos ar kitos priežasties pakinta. Jie tampa onkogenais ir pradeda gaminti onkobaltymą, dėl to ląstelė ir kinta. Proto-onkogeno suaktyvėjimo procesas gali vykti keliais būdais: įvyksta arba taškinė mutacija, arba chromosomų aberacija, arba geno amplifikacija (kai pagausėja genų sudarančių medžiagų), o virusinėje kancerogenezėje stebimoje eksperimente – viruso genomo kai kurios dalys įsijungia į ląstelės proto-onkogenų. Vieno onkogeno aktyvumas, dažniausiai lemia vieną kurią nors supiktybėjimo stadiją, pvz., myc grupės onkogenai atsakingi už iniciciją, raz grupės – už promociją. Kiti – sąlygoja progresiją. Taigi kancerogenezė
tikras onkogenų aktyvumo kaskados fenomenas, kuris iš pradžių pasireiškia genome, o ląstelės genomo pakitimai vėliau plinta ir visoje ląstelėje, paskui – audinyje, o paskiausiai – visame organizme.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1432 žodžiai iš 4766 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.