Vidaus degimo varikliai
5 (100%) 1 vote

Vidaus degimo varikliai

Turinys

Turinys ………………………………………………………………………….……1psl.

Įvadas ……………………………………………………………………………..….2psl.

Varikliai ………………………………………………………………………………2psl.

Vidaus degimo varikliai ………………………………………………………….….3psl.

Vidaus degimo (stūmokliniai) varikliai …………………………………………….4psl.

Pirmieji išradėjai ……………….……………………………………………………5psl.

Naudota informacija …………………………………………………………………7psl.

Įvadas

Globalizacija nėra naujas šiandienos fenomenas. Svarbiausieji XIX amžiaus išradimai – garo ir vidaus degimo varikliai, elektra – ypač paspartino globalizacijos procesus, o postmodernizmo epochoje informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra tapo svarbiausiu pasaulio suvienodėjamą ir “sumažėjimą” nulėmusiu veiksniu. Šiandien posakiai “globalinė ekonomika”, “kultūra be sienų”, “pasaulio informacijos tinklas” tapo įprasti kasdieninėje leksikoje. Viso pasaulio jaunimas žaidžia tuos pačius kompiuterinius žaidimus, žiūri vienodas televizijos laidas. Nieko nešokiruoja ir net nestebina nauji suvienodėja socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai įpročiai. Globalumas būdingas be išimčių visoms šiandienos gyvenimo sritims: ekonomikai, kultūrai, politikai ir , be abejo, švietimui.

Varikliai

Varikliai- tai mechanizmai, keičiantys vienos rūšies energija kita, ypač kinetine. Daugelis žmonių mano, jog varikliai yra kažkas dirbtina. Bet juk ir gyvuosius organizmus galima laikyti varikliais. Mūsų kūnai – taip pat varikliai, verčiantys maisto energiją kitų rūšių energija. Variklis yra automobilio širdis, nes kuria automobilį varančią energiją. Variklis nuolat aušinamas. Automobilis negalėtų važiuoti be elektros, kurią tiekia automobilio akumuliatorius.

Dauguma žmogaus sukurtų variklių suprojektuoti taip, kad cheminę degalų energiją paverstų kinetine. Pavyzdžiui, automobilio variklis deginamų degalų cheminę energiją pakeičia kinetine, sukančia ratus. Paprastai degalai maišomi su oru ,turinčiu deguonies ,ir deginami uždaruose cilindruose, įtaisytuose variklio viduje. Šio tipo varikliai, dar vadinami vidaus degimo varikliais, įrengiami daugelyje transporto priemonių ir kai kuriuose skraidymo aparatuose.

Vidaus degimo variklis dirba, sukurdamas eilę valdomų sprogimų. Variklį sudaro dvi tarpusavy sujungtos dalys: cilindrų galvutė, kurioje yra degimo kameros ir pasiskirstymo velenas, bei cilindrų blokas, turintis alkūninį veleną. Automobilio variklio karbiuratoriuje benzinas sumaišomas su oro ir paduodamas į degimo kamerą, esančią kiekvieno cilindro viršuje. Paskirstymo velenas valdo įsiurbimo ir išmetimo vožtuvų atsidarymą. Šie vožtuvai įleidžia į kamerą benzino bei oro mišinį ir išleidžia iš jos deginius. Vidaus degimo varikliai veikia keturių taktu principu. Vienas iš esminių vidaus degimo variklių požymių – nelabai didelis efektyvumas (naudingumas).Tik maža dalis dyzelinių degalų ar benzino cheminės energijos paverčiama naudinga kinetine energija. Kita dalis prarandama šilumos pavidalu. Vidaus degimo varikliai ypač neefektyvūs, automobiliui važiuojant mažu greičiu .Jų darbo efektyvumui užtikrinti tai pat reikia sankabos ir pavarų dėžės, be to, deginiuose yra daug atmosferos teršalų.

Pagal varomąją dalį modelius galima suskirstyti į bemotorius, elektros varomus ir modelius su vidaus degimo varikliu. Atskirai dar galima išskirti pradedantiesiems skirtus modelius su gumos varikliais ir rečiau naudojamus reaktyvinius variklius.



Vidaus degimo varikliai

Modeliams naudojami vidaus degimo varikliai skiriasi veikimo principu (2- arba 4-ciklų), cilindro darbiniu tūriu ir uždegimo sistema (savaimine arba kibirkštine). Savaiminei uždegimo sistemai naudojamas kuro mišinys iš alyvos, metanolio ir nitrometano (dvitakčiai varikliai kartais kurui naudoja žibalo, eterio ir alyvos mišinį) . Modelių varikliai su kibirkštine uždegimo sistema veikia benzino ir alyvos mišinio pagrindu. Vidus degimo varikliui užvesti naudojami mechaniniai arba elektriniai paleidėjai. Varikliai papildomai naudoja kaitinimo arba kibirkštines žvakes, kuriomis užvedimo momentu įkaitinamas arba uždegamas degusis mišinys.

1. Adatinis vožtuvas

2. Kanalas

3. Karbiuratorius

4. Alkūninis velenas

5. Įsiurbimo vožtuvas

6. Korpusas

7. Atsvaras

8. Alkūnės pirštas

9. Kaitinimo žvakė

10. Cilindro galvutė

11. Cilindras

12. Išmetimo kanalas

13. Stūmoklio pirštas

14. Stūmoklis

15. Švaistiklis

16. Paleidėjas (Starteris)

1. Suspaustas mišinys

2. Įsiurbimo kanalas

3. Išmetimo kanalas

4. Stūmoklis

5. Nauja mišinio porcija

6. Išmetamos dujos

7. Degimas

8. Įsiurbiamas mišinysA. Nitrometanas

B. Tepalas

C. Metanolis

Vidaus degimo (stūmokliniai) varikliai

Vienas iš kogeneracinių įrengimų tipų.

Vidaus degimo varikliuose deginamas kuras verčiamas į mechaninę energiją, sukančią elektros generatorių

Pasižymi aukštu elektros energijos generavimo efektyvumu (iki 45% nuo sudeginamo kuro šilumos). generuojamos šilumos: elektros

santykis parastai būna nuo 0,5:1 iki 2:1.

Kiek komplikuotas likutinės šilumos panaudojimas, kadangi šiluma yra žemesnės temperatūros, be to – išskaidyta (nuo išmetamų dujų, nuo variklio aušinimo sistemos, nuo tepalų aušinimo ). Paprastai šildomo vandens temperatūra yra pakeliama iki 100oC, nuosekliai šildant aušinimo sistemoje ir išmetamomis dujomis.

Vidaus degimo (stūmoklinių) variklių tipai:

-„Dyzelio“ varikliai (savaiminis užsidegimas, spaudžiant oro bei skysto kuro, mazuto, gamtinių-skystų dujų mišinius)

-„Otto“ varikliai (kuro (dažniausiai gamtinių dujų)-oro mišinys uždegamas kibirkštimi)

Vidaus degimo varikliai paprastai naudojami kogeneracijai, esant mažiems elektros energijos ir šilumos poreikiams. Gaminami varikliai nuo 3 kW elektros energijos generavimo galios. Populiariausi 200 kWe- 5 MWe galios įrenginiai. Maži įrengimai yra pigesni, lyginant su analogiškos galios kitais kogenerciniais įrengimais

Kadangi yra daugiau judančių dalių, reikalauja didesnės priežiūros, lyginant su kitais kogeneraciniais įrengimais. Šiuolaikiniai varikliai pasiekia net 94-96% patikimumą.

Įrengiant vidaus degimo variklius, turi būti išspęsta vibracijos

Pirmieji išradėjai

Pirmaisiais automobilių išradėjais laikomi vokiečių inžinieriai Karlas Bencas (Karl Benz) ir Gotlybas Daimleris (Gottlieb Daimler), kurie niekada nebuvo susitikę ir net nebuvo pažįstami, sukonstravo pirmuosius savaeigius ekipažus su vidaus degimo varikliais. K. Benco automobilis buvo triratis su 0.55 kW varikliu, G. Daimlerio – dviem ratais – šiuolaikinio motociklo prototipas. 1886 m. G. Daimleris paties sukonstruotą vidaus degimo variklį pritaikė keturratei karietai. Jie abu laikomi automobilio išradėjais, o automobilio tėvyne – Vokietija.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 892 žodžiai iš 1717 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.