Vidaus degimo varikliai
5 (100%) 1 vote

Vidaus degimo varikliai

Turinys

1. Vidaus degimo variklio ciklai ir procesai,

vykstantys cilindruose……………………………………..3

1.1. Teoriniai ir tikrieji variklių rodikliai……………….3

1.2. Variklio ciklą charakterizuojantys rodikliai………..8

1.3. Indikatoriniai variklio rodikliai……………………10

1.4. Variklio mechaniniai nuostoliai…………………..13

1.5. Efektyvūs variklio rodikliai……………………….15

1.6. Lyginamieji variklių rodikliai……………………..18

1.7. Variklio šilumos balansas…………………………20

2. Variklių dinamika ir atsvėrimas………………………..21

2.1. Variklį veikiančios jėgos ir momentai…………….23

2.2. Variklių atsvėrimas………………………………..28

3. Variklių charakteristikos………………………………..38

3.1. Charakteristikų klasifikavimas…………………….39

3.2. Dyzelinio variklio apkrovos charakteristika……….40

3.3. Greičio charakteristikos…………………………….42

4. Vidaus degimo variklių ekologinis poveikis……………47

4.1. Nuodingų medžiagų susidarymas varikliuose……..48

VIDAUS DEGIMO VARIKLIŲ TEORIJOS PAGRINDAI

1. VIDAUS DEGIMO VARIKLIO CIKLAI IR PROCESAI, VYKSTANTYS CILINDRUOSE

Traktoriuose ir automobiliuose dažniausiai įrengiami stūmokliniai vidaus degimo šiluminiai varikliai. Jų cilindruose degant skysčiams ar dujoms susidaro didelio slėgio dujiniai deginiai, kurie plėsdamiesi didele jėga veikia stūmoklį, o pastarasis per švaistiklį suka variklio alkūninį veleną. Kad degalai, patekę į variklio cilindrus, laiku užsidegtų, jie turi būti tinkamai paruošti, sumaišyti su įsiurbiamu į tuos pačius cilindrus oru ir suspausti. Kituose varikliuose suspaudžiamas tik oras, į kurį tinkamu metu įpurškiami skysti degalai. Plėsdamiesi dujiniai deginiai atlieka naudingą darbą, po to jie iš cilindrų pašalinami. Įsiurbiama nauja degiojo mišinio ar oro porcija, ir visi procesai variklyje pasikartoja.

Taigi stūmoklinių variklių darbas vyksta cikliškai, nuolat kartojantis tiems patiems procesams. Suprantama, šie procesai vyksta pagal tam tikrus fizikinius dėsnius, kuriuos nagrinėja termodinamika. Tad pabandykime, remdamiesi termodinamika bei degimo chemija, išsiaiškinti, kokie procesai vyksta variklio cilindre, kuo variklio cilindruose vykstantys procesai skiriasi nuo termodinamikos nagrinėjamų procesų bei ciklų.

1.1. Teoriniai ir tikrieji variklių ciklai

Kaip minėjome, varikliuose šiluminė degalų energija verčiama mechaniniu darbu, cilindre keičiasi dujų termodinaminė būsena.

Periodiškas dujų būsenos pasikeitimas vadinamas termodinaminiu ciklu. Tai uždaras procesas, kurio metu dujų šilumingumas nekinta ir nuo temperatūros nepriklauso. Šiluma suteikiama dujoms, kai tūris cilindre nekinta (ūmaus degimo ciklas), arba kai jame nekinta slėgis (lėto degimo ciklas), taip pat kai dalis jos suteikiama esant pastoviam tūriui, o likusi dalis- esant pastoviam slėgiui (mišrus ciklas). Suspaudimo ir išsiplėtimo procesai šiuose cikluose yra adiabatiniai – dujos iš aplinkos negauna ir jai neatiduoda šilumos. Tokie ciklai vadinami idealiais, nes nevyksta šilumos mainai tarp dujų ir cilindro sienelių, nėra siurbino ir išmetimo procesų, degimo procesas pakeičiamas šilumos suteikimo dujoms procesu, o išmetimo procesas – šilumos atidavimu aplinkai.

Variklyje vykstantys ciklai skiriasi nuo termodinaminių ir vadinami tikraisiais. Kaip minėjome, dujas sudaro degalų ir oro mišinys, taip pat nedidelis kiekis cilindre likusių deginių. Šio dujų mišinio sudėtis ir šilumingumas procesų metu kinta. Tarp dujų ir cilindro sienelių vyksta šilumos mainai – suspaudimo ir išsiplėtimo procesai yra ne adiabatiniai, o politropiniai. Variklio cilindre vykstantis ciklas atviras, nes po kiekvieno ciklo dujos pasikeičia: išsiplėtę deginiai iš cilindro išmetami laukan ir į jį siurbiamas šviežias mišinys ar oras. Tikrojo ciklo metu ne visada degalai visiškai sudega, be to, šiek tiek jų patenka į variklio karterį. Dėl šių priežasčių prarandama dalis šilumos. Prisiminkime ir tai, jog siurbimo ir išmetimo vožtuvai atsidaro anksčiau, negu stūmoklis pasiekia galinius taškus (AGT ir VGT), ir užsidaro vėliau. Todėl cilindre vykstančių tikrųjų procesų analizė yra sudėtingesnė negu teorinių, kai teigiama, jog siurbimo ir išmetimo vožtuvai atsidaro ir užsidaro staiga, vos tik stūmoklis atsiduria AGT ir VGT, o degalai sudega akimirksniu. Taigi teorinis ciklas yra tarsi tarpinis tarp idealaus ir tikrojo ciklų ir laikomas pagrindu skaičiuojant ir analizuojant variklyje vykstančius procesus.

Vienas iš pagrindinių variklio darbo parametrų, nuo kurio priklauso dinaminiai ir ekonominiai rodikliai, yra dujų slėgis cilindre. Todėl, nagrinėdami variklio teorinį ciklą, daugiau dėmesio skirsime dujų slėgio priklausomybės nuo jų tūrio cilindre arba nuo alkūninio veleno pasisukimo kampo analizei. Dujų slėgį, bandant variklį, galima užregistruoti prietaisu, vadinamu indikatoriumi. Juo gautas grafikas vaizduoja tikrąją variklio indikatorinę diagramą. Oto variklio ir dyzelio teorinės ir tikrosios indikatorinės diagramos pateiktos 1.1 ir 1.2 paveiksluose. Kad būtų aiškiau, ten pat yra ir variklių skirstymo fazių diagramos.

Panagrinėkime, kaip vyksta teoriniai ir tikrieji Oto
variklio ir dyzelio ciklai.

Teoriniame cikle siurbimo procesas vyksta pagal liniją ra Iš pradžių cilindre likę deginiai plečiasi, kol jų slėgis tampa mažesnis negu atmosferinis, ir tik po to į cilindrą pradedamas siurbti šviežias mišinys arba oras. Siurbimo procesas baigiasi taške a.

Realiame variklyje siurbimo vožtuvas pradeda atsidaryti anksčiau (taškas 1) ir visiškai užsidaro vėliau (taškas 2). Dėl to pagerėja cilindrų pripildymas. Jis įvertinamas cilindrų pripildymo koeficientu:

v  G1/G2 = G1 (kVn) (1.1)

čia G1 – tikrai į cilindrą patekęs dujų kiekis, kg;

k – dujų tankis kg/m3.

Oto variklių v būna 0,75…0,85, nepripučiamų dyzelių – 0,8…0,9, pripučiamų – 0,8…0,95.

Pasikeitus stūmoklio slinkimo krypčiai, cilindre vyksta suspaudimo procesas (linija ac). Šis procesas, kaip minėjome, yra politropinis. Jam baigiantis, tam tikra paskuba prieš VGT (taške A) Oto variklyje mišinys uždegamas, o į dyzelio cilindrą pradedami purkšti degalai. Prasideda degimo procesas (Oto variklyje linija cz, dyzelyje – linijos cz’ ir z’z). Iš termodinamikos žinome, kad linijomis cz arba cz’ vaizduojami procesai yra izochoriniai (tūris V=const), o linija z’z – izobarinis (slėgis p=const). Šių procesų metu padidėja dujų energija, dėl to jos didelė jėga stumia stūmoklį žemyn – vyksta išsiplėtimas.

Oto variklyje išplėtimas vyksta pagal liniją zb, dyzeliniame prasideda nuo taško z’, kai teoriškai dar vyksta degimas. Procesai, pavaizduoti linijomis zb, yra politropiniai.

1.1 pav. Oto variklio indikatorinės ir skirstymo fazių diagramos

1.2 pav. Dyzelinio variklio indikatorinės ir skirstymo fazių diagramos

Išmetimo vožtuvas atsidaro anksčiau, negu stūmoklis pasiekia AGT (taške 3), ir prasideda išmetimo procesas. Teoriškai šis procesas baigiasi taške r, kai stūmoklis pasiekia VGT. Tikrajame cikle išmetimo vožtuvas užsidaro vėliau (taške 4).

1.2.Variklio ciklą charakterizuojantys rodikliai

Suspaudimo laipsnis * parodo, kiek kartų sumažėja tūris cilindre, kai stūmoklis iš AGT nuslenka iki VGT:

* * Va / Vc , (1.2)

čia Va – visas cilindro tūris m3,

Vc- degimo kameros tūris m3.

Tūris Va* Vh * Vc ,

čia Vh – cilindro darbinis tūris m3.

Slėgio padidėjimo laipsnis *p parodo, kiek kartų padidėja slėgis cilindre degant degalams:

*p * pz / pc , (1.3)

čia pz – maksimalus ciklo slėgis MPa,

pc- dujų slėgis suspaudimo takto pabaigoje,

Pirminis išsiplėtimo laipsnis * – kiek kartų padidėja dujų tūris Vz, kai pasibaigia degimas.

* * Vz / Vc , (1.4)

čia Vz – tūris virš stūmoklio, kai pasibaigia degimas m3.

Šis rodiklis būdingas tik dyzeliniam varikliui (Oto variklio **1).

Visiško išsiplėtimo laipsnis * parodo, kiek kartų padidėja dujų tūris dyzelinio variklio cilindre, kai stūmoklis iš padėties, atitinkančios tašką z, nuslenka iki AGT:

* * Vb / Vz . (1.5)

Oto variklio Vz*Vc, todėl ***. Pripučiamuose dyzeliniuose varikliuose deginių energija yra panaudojama turbinai sukti. Turbina įsuka ir kompresorių, nes yra su juo sujungta velenu. Todėl į tokio variklio cilindrus patenkančio išvalyto oro slėgis pa yra didesnis negu atmosferinis po. Slėgis pa gali būti didesnis net ir už išmetimo slėgį pr.

1.3 pav. Vidutinio indikatorinio slėgio grafinis vaizdavimas

1.3. Indikatoriniai variklio rodikliai

Indikatoriniai variklio rodikliai parodo, ar tobulai termodinaminiu požiūriu variklio cilindre vyksta ciklas. Jiems priskiriamas vidutinis indikatorinis slėgis pi , indikatorinė galia Pi, santykinės indikatorinės degalų sąnaudos bi ir indikatorinis naudingumo koeficientas *i.

Vidutinis indikatorinis slėgis – tai toks tariamas pastovus dujų slėgis, veikiantis stūmoklį per visą darbinę jo eigą ir atliekantis tokį pat darbą kaip tikrasis, tačiau kintamas dujų slėgis. Žinodami, jog indikatorinė variklio diagrama vaizduoja dujų atliekamą darbą vieno ciklo metu, jos plotą galime paversti stačiakampiu, kurio ilgoji kraštinė atitiktų tūrį Vh. Tuomet stačiakampio aukštinė vaizduos teorinį vidutinį indikatorinį slėgį pit (žr.1.3 pav.):

pit = Ai/Vh , (1.6)

čia Ai – indikatorinis darbas.Tikrasis vidutinis indikatorinis slėgis yra mažesnis už teorinį, nes tikrojo ciklo indikatorinė diagrama yra suapvalinta (1.3 pav. plotas 23cc“412).Tikrajame cikle dar vyksta siurbimo ir išmetimo procesai, kurie bendrai vadinami siurbimo nuostoliais *pi:

*pi = pr – pa.

Todėl tikrasis vidutinis indikatorinis slėgis pi toks :

pi = **pit – *pi, (1.7)

čia * – koeficientas. Oto variklio jis būna 0,94…0,97, dyzelinio – 0,92…0,95.Siurbimo nuostoliai keturtakčiuose nepripučiamuose varikliuose turi teigiamą reikšmę (formulėje 1.6 *pi – su minuso ženklu). Pripučiamuose varikliuose dujų slėgis pa gali būti didesnis už pr .Tuomet *pi reikšmė gali būti ir teigiama,ir neigiama, t.y.ir siurbimo proceso metu dujos gali atlikti nors ir mažą, tačiau naudingą darbą.

Indikatorinė galia – darbas, kurį per sekundę atlieka besiplečiančios dujos variklio cilindre. Per vieną sekundę įvyko */(**) darbinių eigų .

Čia * – veleno sukimosi greitis rad/s; * – taktiškumo skaičius: keturtakčių variklių **=*4, dvitakčių – **=*2.

Tuomet variklio indikatorinė galia Pi tokia:

Pi = pi Vh */(**)

kW. (1.8)

Daugiacilindrio variklio indikatorinė galia

Pi = pi Vh i */(**) kW, (1.9)

čia Vh -cilindro darbinis tūris l; i -cilindrų skaičius.

Santykinės indikatorinės degalų sąnaudos parodo, kiek degalų kilogramais reikia sudeginti per vieną valandą variklio cilindruose indikatorinės galios kilovatui gauti:

bi = Bd / Pi kg/kW*h, (1.10)

čia Bd -valandinės degalų sąnaudos kg/h.

Išreikškime dydį bi kitais variklio rodikliais. Sandauga bi*Qa yra šilumos kiekis kJ, kuris suteikiamas varikliui per 1 h vieno kW indikatorinei galiai gauti. Tuomet sandauga bi*Qa**i yra energija, lygi 1 kW*h arba 3600 kJ:

bi*Qa**i = 3600,

arba

bi = 3600/(Qa**i) kg/kW*h, (1.11)

čia Qa – apatinis degalų šilumingumas kJ/kg,

*i – indikatorinis naudingumo koeficientas, rodantis ar tobulai cilindre sudegintų degalų šiluma paverčiama indikatoriniu darbu:

*i = Ai/Qa .

Mišinio sudėtis

Degiojo mišinio sudėtį charakterizuoja oro pertekliaus koeficientas . Tai faktiškai mišinio sudėtyje esančio oro santykis su oro kiekiu, teoriškai reikalingu visiškai sudeginti degalus:

  l/lo arba Go/(lo  Bd)

čia: l – oro kiekis kg, faktiškai dalyvaujantys reakcijoje;

lo – teoriškai reikalingas oro kiekis kg sudeginti 1 kg degalų;

Go – faktiška oro masė kg;

Bd – valandinės degalų sąnaudos kg/h.

1 kg dyzelino sudeginti reikia 14,45 kg, benzino – 14,7 kg oro.

Degusis mišinys gali būti:

– normalusis (stechiometrinis), kai   1;

– riebusis, kai  < 1;

– liesasis, Kai  > 1.

Oto variklis išvysto didžiausią galią mišinį pariebinus 5…15% ( = 0,95…0,85) ir dirba ekonomiškiausiai mišinį paliesinus iki 20% ( = 1,1…1,2). Kai mišinys labai liesas ( > 1,3) arba labai riebus ( < 0,7), jis jau nebeužsidega.

Dyzelinių variklių  = 1,3…1,7, t.y. gerokai didesnis, nes mišinį paruošti reikia per trumpesnį laiką (maždaug 10 kartų mažiau negu Oto varikliuose).

Dujomis dirbantys varikliai dirba liesesniais mišiniais negu benzininiai, nes mišinys būna labiau homogeniškas.

1.1 l e n t e l ė. Variklių indikatoriniai ir efektyvieji rodikliai

Oto Dujinis Dyzelinis variklis

Rodiklis variklis variklis be pripūtimo pripučia-

masis

pi MPa 0,7…1,4 0,6…0,9 0,7…1,1 0,8…2,2

pe MPa 0,6…1,1 0,50…0,75 0,55…0,85 0,7…2,0

*i

0,36…0,35 0,28…0,34 0,38…0,5

*m

0,7…0,9 0,75…0,85 0,70…0,82 0,8…0,9

*e

0,25…0,45 0,23…0,30 0,35…0,4

be kg/kW*h

0,25…0,33 – 0,21…0,25

qe kg/kW*h

– 12…17 –

1.4. Variklio mechaniniai nuostoliai

Ne visą cilindruose sukurtą indikatorinę galią variklis atiduoda traktoriaus ar automobilio transmisijai. Dalis jos sunaudojama mechaniniams nuostoliams: nugalėti trinčiai tarp stūmoklio, žiedų ir cilindro, besisukančių detalių guoliuose, siurbimo procesams, papildomiems mechanizmams (degalų, alyvos, aušinančio skysčio siurbliams, ventiliatoriui, generatoriui ir t.t.) varyti.

Mechaniniai nuostoliai yra įvertinami mechaninių nuostolių slėgiu pm.

Tuomet mechaninių nuostolių galia Pm tokia :

Pm = kW* (1.12)

Mechaniniai nuostoliai priklauso nuo variklio tipo, stūmoklio greičio v, cilindrų skaičiaus i, stūmoklio eigos ir cilindrų skersmens santykio (S/D), šiluminio, greičio režimo ir apkrovos.

Trinties nuostoliai sudaro didžiausią mechaninių nuostolių dalį. Jų išraiška procentais pateikta 1.2 lentelėje. Lemiamą įtaką jų didumui turi stūmoklio vidutinis greitis. Eksperimentais nustatyta, kad tarp slėgio pm ir greičio v yra tiesinė priklausomybė :

pm = a + b*v,

čia a ir b – koeficientai.

Mechaninius variklio nuostolius patogu įvertinti mechaninio naudingumo koeficientu *m :

*m = Pe/Pi, (1.13)

čia Pe -efektyvi variklio galia.

1.2 l e n t e l ė. Mechaniniai nuostoliai (%) varikliuose

Nuostoliai Oto

varikliai Dyzeliniai

varikliai

Trinties nuostoliai:

stūmoklio, žiedų ir cilindro 44 50

alkūninio veleno guoliuose 22 24

Siurbimo, išmetimo nuostoliai 20 14

Nuostoliai variklio agregatams varyti:

dujų skirstymo mechanizmo 8 6

vandens, alyvos, degalų

siurblių ir kt.

6

6

Iš viso: 100 100

1.5. Efektyvūs variklio rodikliai

Efektyvūs variklio rodikliai rodo ne tik termodinaminį, bet ir mechaninį jo tobulumą. Tai vidutinis efektyvus slėgis pe, efektyvi galia Pe, efektyvus naudingumo koeficientas *e ir efektyvios santykinės degalų sąnaudos be.

Vidutinį efektyvų slėgį pe galime išreikšti taip :

pe = pi – pm,

o efektyvią variklio galią, analogiškai kaip indikatorinę :

Pe = kW* (1.14)

Tai galia, kurią variklis atiduoda vartotojui (mašinos transmisijai ar jos darbo įrenginiams). Ši galia visada mažesnė už indikatorinę:

Pe = Pi – Pm.

Kai žinomas mechaninis naudingumo koeficientas, galią galima paskaičiuoti taip :

Pe = Pi**m.

Efektyvų sukimo momentą Me galima apskaičiuoti iš formulės :

Me = Pe/* = =

= pe*Vh*i/(**) kN*m. (1.15)

Konkretaus variklio dydis Vh*i/(**) yra pastovus :

Vh*i/(**) = c.

Taigi, variklio efektyvus sukimo momentas yra tiesiog proporcingas vidutiniam efektyviam slėgiui :

Me = c*pe.

Variklio darbo ekonomiškumas įvertinamas efektyviu naudingumo koeficientu *e. Jis parodo,

efektyvaus darbo tenka suvartotos šilumos vienetui :

*e = Ae/Qa.

Kadangi Ai/Qa = *i*,o Ae/Ai = *m, tai:

*e = *i**m. (1.16)

Taigi, efektyvus naudingumo koeficientas yra bendras variklio ekonomiškumo rodiklis, kuriuo įvertinami ir šiluminiai, ir mechaniniai nuostoliai.

Efektyvios santykinės degalų sąnaudos be tokios :

be = Bd/Pe kg/kW*h. (1.17)

Iš pateiktų formulių matyti, kad variklio darbo efektyvumui ir ekonomiškumui pasiekti nepakanka, kad būtų tobulas termodinaminiu požiūriu jo darbo ciklas. Būtina, kad kuo mažesni būtų vidaus nuostoliai.

Kokios gi priemonės gerina efektyvius variklio rodiklius? Visų pirma, tinkamai pasirinktas variklio eksploatacijos režimas. Kai eksploatuojamas šaltas variklis, didėja trinties nuostoliai, dėl to blogesni jo efektyvūs rodikliai. Perkaitinti variklį pavojinga, nes gali būti pažeista skysčio trinties sąlyga. Todėl variklį reikia eksploatuoti, kai jame esančios alyvos temperatūra būna 70*…95* C. Be to, reikia naudoti tik variklių gamyklų rekomenduojamas alyvas.

Antra, teisingai parinktas variklio greitinis režimas. Didinant veleno sukimosi greitį, didėja inercijos jėgos, kurios atsiranda detalėms judant, be to, didėja stūmoklių vidutiniai greičiai. Dėl to didėja mechaniniai nuostoliai.

Efektyvūs variklio rodikliai taip pat priklauso nuo variklio konstrukcijos, naudojamų medžiagų ir detalių gamybos technologijos. Mechaniniai nuostoliai būna mažesni, kai parinktos atitinkamos siurbimo ir išmetimo kanalų formos bei matmenys, mažesnis kompresorinių ir tepalinių žiedų skaičius, įrengtos automatinės reguliavimo sistemos (pavyzdžiui, išjungiamas ventiliatorius, kol variklis šaltas, išjungiami keli cilindrai, kai variklis veikia tuščiąja eiga).

1.6. Lyginamieji variklių rodikliai

Varikliams palyginti naudojami šie rodikliai: litrinė galia, litrinė masė ir lyginamoji masė.

Litrinė galia Pl rodo, kokia efektyvi galia atitinka variklio litražo vienetą:

Pl = Pe*/*Vl kW/l, (1.18)

čia Vl = Vh*i – variklio litražas l.

Šis rodiklis parodo variklio forsavimo laipsnį: kuo jis didesnis, tuo variklis labiau forsuojamas. Kuo didesnis Pl, variklis lengvesnis, mažesnis, tuo pačiu – ir tobulesnis.

Litrinė masė ml parodo, kokia sauso (neužpildyto aušinamu skysčiu, alyva ir degalais) variklio masė atitinka jo litražo vienetą:

ml = mv*/*Vl kg/l. (1.19)

Šis rodilkis charakterizuoja variklio konstrukcijos ir gamybos tobulumą, taip pat naudojamas medžiagas.

Lyginamoji masė mp parodo, kokia sauso variklio masė atitinka galios vienetą:

mp = mv*/*Pe kg/kW. (1.20)

Kadangi Pe = Pl Vl , tai mp = mv*/*Pl*Vl = ml*/*Pl.

Vadinasi, kad lyginamoji variklio masė priklauso nuo litrinės masės ir jo forsavimo laipsnio.

Variklio tobulumas taip pat įvertinamas pagal laiką iki kapitalinio remonto (motoresursas), alyvos keitimo variklio sistemose periodiškumą, alyvos sudeginimą degalų sąnaudos procentais , techninio aptarnavimo imlumą, deginių toksiškumą ir variklio keliamą triukšmą.1.3 lentelė. Lyginamieji automobilių variklių rodikliai [2]

Variklio tipas Alkūninio veleno sūkių dažnis min-1 Suspaudi-mo laispnis Litrinė galia kW/l Lyginamoji masė kg/kW

Oto varikliai:

lengviesiems automobiliams

nepripučiami

pripučiami

4500…7500

5000…7000

8…12

7…9

35…65550…100

3…1

3…1

sunkvežimiams 2500…5000 7…9 20…30 6…3

Dyzeliniai varikliai

lengviesiems automobiliams

nepripučiami

pripučiami

3500…5000

3500…4500

20…24

20…24

20…35

30…45

5…3

4…2

sunkvežimiams

nepripučiami

pripučiami

2000…4000

2000…3200

16…18

15…17

10…20

15…25

9…4

8…3

Pripučiami ir su tarpiniu oro aušinimu

1800…2600

14…16

25…40

5…2,5

Nepripučiamų traktorinių variklių lyginamoji galia 4,4…8,2 kW/l, turbokompresorinių – 12,5…17,6 kW/l, lyginamoji masė – atitinkamai 13,5…46,3 kg/kW ir apie 8,2 kg/kW.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2703 žodžiai iš 8955 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.