Vidaus reikalu valdymas
5 (100%) 1 vote

Vidaus reikalu valdymas

T U R I N Y S

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………2

1. Lietuvos Respublikos Prezidentas……………………………………………………………………………….. .2

2. Lietuvos Respublikos Seimas………………………………………………………………………………………..4

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė………………………………………………………………………………….6

4. Ministras Pirmininkas…………………………………………………………………………………………………8

5. Teismai……………………………………………………………………………………………………………………..8

6. Ministerijos……………………………………………………………………………………………………………….9

7. Savivaldybės ……………………………………………………………………………………………………………14

.

7.1 Savivaldos Institucijos…………………………………………………………………………………………….15

7.1.1. Taryba……………………………………………………………………………………………………………….15

..

7.1.2.Valdyba ……………………………………………………………………………………………………………..16

7.1.3. Meras………………………………………………………………………………………………………………..16

7.1.4. Savivaldybės kontrolės institucija ………………………………………………………………………..16

7.1.5. Seniūnija……………………………………………………………………………………………………………16

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………..17

Naudotos literatūros sąrašas………………………………………………………………………………18

ĮVADAS

Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijų sistemą. Valstybės valdžia – tai valstybės funkcijų įgyvendinimas per valdingus įgaliojimus turinčias institucijas. Valstybės valdžios institucijos gana įvairios, nes jos atlieka skirtingas funkcijas. Jas galima klasifikuoti įvairiais pagrindais: pagal valstybės veiklos pobūdį – į politines, socialines, ekonomines, ūkines; pagal formavimo tvarką – į renkamąsias, skiriamąsias ir t.t.

Demokratinėse šalyse valstybės valdžios intitucijų organizavimo pagrindinis principas – yra valdžių pasidalijimo į įstatymų leidžiamąją, vykdomąja ir teisminę, kurios visiškai savarankiškos ir nepriklausomos, teoriją. Toks valdžių pasidalijimo principas grindžiamas tuo, kad valstybėje būtina atlikti tris funkcijas: įstatymų priėmimą, jų vykdymą ir teisingumo įgyvendinimą, t.y. žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, teisės pažeidėjų nubaudimą, problemų, konfliktų susijusių su įstatymų taikymu, sprendimą. Taip pat kartu atlieka ir kitas funkcijas, kontroliuoja ir koordinuoja pavaldžių subjektų darbą, taiko skatinimo ir prievartos priemones.

Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. (LR Konstitucijos 5 straipsnis)

Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. (LR Konstitucijos 119 straipsnis)

Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. (LR Konstitucijos 33 straipsnis)

1. Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidentas – demokratinių valstybių vadovas, aukščiasis pareigūnas, atliekantis konstitucijos jam suteiktą ypatingą vaidmenį valstybės mechanizme. Prezidentas yra savotiškas valstybės simbolis ir tautos oficialus atstovas.

Demokratinėse valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, kur veikia valdžių pasidalijimo principai, prezidento pagrindiniai uždaviniai ir įgaliojimai yra susiję su vykdomąja valdžia.

Prezidento institucija Lietuvoje atkurta
įsigaliojus 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o priėmus Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą (1993 m.) ir Respublikos Prezidento įstatymą (1993 m.), pirmasis pokarinis nepriklausomas Lietuvos Respublikos Prezidentas buvo išrinktas 1993 m. vasarį.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Prezidentas yra Artūras Paulauskas – laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

Prezidentūra

S. Daukanto a. 3/8, LT-2001 Vilnius p. internete: http://www.lrp.lt el. p.: info@president.lt

Respublikos Prezidento kompetencija. Pagal savo įgaliojimus Respublikos Prezidentas:

• Sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką;

• Pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas seimui ratifikuoti;

• Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojimus ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;

• Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;

• Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;

• Priima Vyriausybės atsisitatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;

• Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;

• Ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;

• Nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų nustatytus valstybės pareigūnus;

• Teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio Teismo teisėjus, o iš jų Apeliacinio Teismo pirmininką jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo nustatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus;

• Teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą;

• Teikia seimui Valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais;

• Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;

• Suteikia aukščiausius karinius laipsnius;

• Ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;

• Įstatymo nustatyta tvarka skelbia nepaprastąja padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;

• Daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką;

• Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją;

• Skelbia eilinius Seimo rinkimus ir pirmalaikius Seimo rinkimus;

• Įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę;

• Skiria valstybinius apdovanojimus;

• Teikia malonę nuteistiesiems;

Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:

• Pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;

• Įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;

• Atsistatydina iš pareigų;

• Respublikos Prezidentas miršta;

• Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;

• Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuoja, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.

Visa Respublikos Prezidento veikla, kad ir kokioje sferoje ji pasireikštų, visada skirta apsaugoti Konstituciją, užtikrinti jos nenukrypstamą veikimą. Ypač svarbus uždavinys yra sudaryti tokį teisinį režimą, kad nė viena valstybės institucija napažeistų Konstitucijos, nepriimtų jai prieštaraujančių teisės aktų ir nepažeistų žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių.

Lietuvos Respublikos Prezidentūrai priklauso šie vidaus reikalų valdymo skyriai bei departamentai:

– Nacionalinio saugumo grupė

– Vidaus politikos grupė

– Viešųjų ryšių grupė

– Teisės departamentas

2. Lietuvos Respublikos Seimas

LR Seimas yra vienerių rūmų parlamentas, kurio istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochos. Priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas atgavo savo tikrąjį istorinį vardą ir yra ankstesnių nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų teisių ir tradicijų tesėjas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija (V skirsnis), seimo rinkimų įstatymas (2000 m. redakcija), seimo statusas (1998 m.) reglamentuoja seimo formavimo tvarką, jo sudėtį ir struktūrą, įgaliojimus, Seimo nario teisinę padėtį, įstatymų leidybos procedūrą, Seimo priežiūrinę veiklą, apkaltos procesą ir kitus organizacinius veiklos
klausimus.

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-2002 Vilnius

p. internete: http://www.lrs.lt

Seimo struktūra ir darbo tvarka.

Seimo struktūrą sudaro Seimo vadovai – Seimo Pirmininkas ir ne daugiau kaip 5 jo pavaduotojai. Jie vadovauja Seimo darbui ir posėdžiams. Minėti Seimo vadovai ir Seimo opozicijos lyderis sudaro Seimo valdybą, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas yra Česlovas Juršėnas – laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas.

Pirmininkas ČESLOVAS JURŠĖNAS

Rūmai: I

Kabinetas: 310

Telefonas: (8 5) 239 66 26

El. paštas: Ceslovas.Jursenas@lrs.lt

1–asis Pirmininko pavaduotojas VYTENIS POVILAS ANDRIUKAITIS

Rūmai: I

Kabinetas: 311

Telefonas: (8 5) 239 66 07

El. paštas: Vytenis.Andriukaitis@lrs.lt

2-asis Pirmininko pavaduotojas ARTŪRAS SKARDŽIUS

Rūmai: I

Kabinetas: 313

Telefonas: (8 5) 239 60 04

El. paštas: Arturas.Skardzius@lrs.lt

3-iasis Pirmininko pavaduotojas GINTARAS STEPONAVIČIUS

Rūmai: I

Kabinetas: 462

Telefonas: (8 5) 239 60 20

El. paštas: Gintaras.Steponavicius@lrs.lt

Seimas kasmet renkasi į eilines pavasario ( nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d.) ir rudens (nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d.) sesijas. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, o šalyje įvedus karo ar nepaprastą padėtį – Respublikos Prezidentas.

Seimo įgaliojimai. Vadovaudamasis Konstitucijos 67 straipsniu Seimas:

• Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

• Leidžia įstatymus;

• Priima nutarimus dėl referendumų;

• Skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

• Steigia įstatymo nustatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

• Pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

• Svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;

• Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;

• Prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru

• Skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;

• Skiria ir atleidžia Valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;

• Skiria savivaldybių tarybų rinkimus;

• Sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičią jos sudėtį;

• Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;

• Nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;

• Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

• Nustato Respublikos administracinį suskirstymą;

• Steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;

• Leidžia amnestijos aktus;

• Įveda tiesioginį valdymą, karo ir kaip nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.

Seimo nario teisinis statusas – tai Konstitucijos ir Seimo statuso nustatyta parlamentaro teisinė padėtis, pagrindines Seimo nario teises galima suskirstyti į individualias ir kolektyvines.

Prie individualių priskiriamos šios teisės:

• Balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1575 žodžiai iš 5229 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.