Video

2.2 Videokameros(VK)

2.2.1 Videokamerų formatai ir struktūra

NK yra monoblokas sudarytas iš mažų matmenų: TV kameras ir portatyvinio video plejerio. Dažnai vadinama camcordier. Cam – TV kamera.

Recordier – įrašantis V plejeris . VK formatą apsprendžia VM. Naudojamos VK Betacom formatic. t.y profesionalios VK.

S – VHS – pusiau profesionalios VK. Taip pat ir Hi – 8. Gali būti naudojamos S – VHS – C pusiau profesionalios Hi- 8 pusiau profesonalios. Gali būti naudojamos S-VHS-C pusiau profesonali.VHS, VHS-C, V-8 buitinės. Pagrindiniai funkciniai VK blokai parodyti 2.27 pav. Šviesos srautas atspindėtas nuo filmuojamo objekto fokusuojamas objekto 1, į šviesos sign., keitiklio ŠSK- 5, šviesai jautrų taikinį. Prieš kurį pastatytas rastrinis koduojantis šviesos filtras ŠF- 4. Elektrinis signalas atitinkantis optiškai užkoduotą 3-pagrindinių spalvų R,G,B vaizdą iš ŠSK IŠ patenka į dekoderį DK-6. Čia įvyksta videosignalo dekodavimas ir jo komponenčių išskyrimas ir tolesniam apdorojimui iš dekoderio paduodami trys atskirti video signalai R,G,B atitinkantys 3 spalvų raudonos, žalios, mėlynos spalvų vaizdus. Po to sekančiame korekcijos bloke KB-7, koreguojami iškraipymai kuriuos įneša optinė sistema ir šviesos signalo keitiklis. Po to videosignalai pakeičiami į formatą kuris naudojamas vaizdo signalo įrašymui arba į pilną spalvotą TV sign., užkoduotą pagal atitinkamą standartą (dažniausiai PAL, NTSC). Po to signalai paduodami į VM arba į išorinį Video IŠ, iš šio gali būti paduodami tiesiog į VM TV IN, arba per radio dažnių moduliatorių į anteninius VM arba TV imtuvus. Be šių minėtų pagrindinių mazgų dar yra visa eilė blokų, kuriuose formuojami ir dominuoja pagalbiniai sign., ir įtampos. Sinchronizacijos blokas SB- 9 sutapdina ir sinchronizuoja visų VK sistemų ir blokų darbą laike įrašymo/atkūrimo režimuose. Valdymo blokas VB-3 formuoja automatiniam režime, arba keičia rankiniame režime komandas ir signalus cameras ir jos atskirų sistemų valdymo sign. valdymas atliekamas operatoriaus iniciatyva, keičiantis apšviestumo lygiui, arba automatiškai. Kontrolės ir indikacijos blokas KIS-10 skirta užtikrinti vizualiai cameras būklei ir formuojamų video signalų kontrolei, derinti ir diagnozuoti sutrikimams kontrolės ir indikacijos sist., vaizdo ieškikliai ir eilė šviesos indikatorių. Pagal vaizdo ieškiklio ekraną kontroliuojamas filmuojamo vaizdo turinys. Jame gali būti peržiūrėtas vaizdas, įrašytas į VK VM. Dažnai vaizdo ieškiklyje indikuojama laikas, data, baterijų įkrovimo lygis, juostos kasetėje likutis ir t.t. Garso blokas GB- 12 formuoja garso sign., su kameroje įtaisytu arba išorinio mikrofono pagalbą. Garso bloke iš mikrofono gautas garso sign., apdorojamas ir iš jo paduodamas įrašymui į VM. Maitinimo blokas MB formuoja reikalingų dydžių maitinimo įtampas, pirminiu maitinimo šaltiniu gali būti akumuliatorių baterija ir kintamos įtampos elektros srovės tinklas. Iš nepaminėtų blokų liko automatinio fokusavimo ir diafragmos nustatymo blokas AFD – 2, kurio paskirtis sufokusuoti filmuojamo objekto vaizdą, į šviesai jautrų ŠSK paviršių, ir nuskaityti jo suformuotą potencinį reljefą, tam tikru dažniu per nustatytą laiką. 8- blokas yra KEMG ŠSK elektrodų maitinimo ir atlenkimo generatorius, jis užtikrina kiekvieno ŠSK taikinio elemento poten., reljefo nuskaitymą užduotą tvarką. Praktiškai suformuoja skleistinę iš kairės į dešinę iš viršaus žemyn.

2.2. Pagrindiniai VK blokai

1.Šviesos sign., keitiklis ŠSK Vienaa svarbiausių VK elementų yra ŠSK. Užkoduojantis filmuojamą vaizdą elektrinių sign., pavidalu. Naudojami VK ŠSK būna arba perduodančių TV vamzdelių vidikonų (šatikonų, trinikonų) arba kieto kūno matricų taip vadinamų PKR pavidalu. Buitininėse VK naudojami PKR užtikrina didelį patikimumą esant aukštiems techniniams rodikliams. Matricos naudojamos buitinėse VK būna dydžio. Matricoje eilučių skaičius lygus TV eilučių atitinkamame TV standarte skaičiui. Matricą sudaro MDP struktūros kondensatorių išdėstytų 1 plokštumoje rinkinys. Buitinėse VK naudojama vidutiniškai 240, 290 tūkst., pikselių. PKR keitikliai užtikrina pakankamai didelią 430-450 TV eilučių skiriamąją gebą esant nedideliam minimaliam apšviestumui 2,4 liuksai (lx). Vidutinis apšviestumas apie 100lx., lx- atitinka 1 žvakę. Profesanaliose VK kartais naudojami vamzdeliai nors vis sparčiau plinta PKR didesnio dydžio matricos matricos. MDP kondai kurie sudaryti iš metalinių elektrodų ir p arba n tipo puslaid., pagrindo po metalo elektrodu susidaro nuskurdinta pagrindiniais nešėjais sritis, potencinė duobė. Apšvietus pagrindą jame generuojamas krūvis kuris kaupiasi potencinėje duobėje, o jo dydis priklauso apšviestumo ir kaupimo laiko. Šie krūviai gali būti pernešami matricoje kryptingai valdant potencinės duobės judėjimą, panaudojant potencialą pridedamą tam tikra tvarka prie metalinių elektrodų. Taip įmanoma kai MDP matricos kondai išdėstyti ir greta esančių kondensatorių potencinės duobės persidengia. Kadangi krūvio dydyje sukauptoje informacijoje apie atitinkamo elemento apšviestumą ir ji gali būti krypingai perduodama, tai ta informacija gali būti panaudota vaizdo signalo formavimui. PKR veikimo principas, tokiu būdu pagrįstas nuosekliu krūviuose
sukauptos informacijos pernešimu nuo atskirų matricos elementų prie 1 išėjimo įrengino, keičiant krūvio paketus į vaizdo signalą.

2. VK objektyvas Buitinių VK objektyvai turi kintamą židinio nuotolį, todėl vadinama – variobjektyvais. Jis leidžia nuosekliai keisti vaizdo dydį, mastelį rankiniu būdu panaudojant elektrinį variklį objektyvo lęšiui stumdyti. Fokusavimas šiuo atveju išlaikomas automatiškai. Prof., VK dažnai naudojami keli objektyvai: variobjektyvas ir objektyvai su pastoviu židinio nuotoliu. Pastarasis gali būti plačiakampis įgalinantis kadre sutalpinti didelį vaizdą ir siaurakampis įgalinantis filmuoti atskirus objektus tame tarpe ir nutolusius stambiu planu. Kaip taisyklė vaizdo gauto panaudojant objektyvą su fiksuotu židinio nuotoliu kokybė aukštesnė, negu naudojant variobjektyvus. Tačiau variobjektyvu naudotis žymiai patogiau.

3. Reguliavimai VK VK yra eilė pradinių nustatymų elementų kurie palengvina kameros pritaikymą įvairioms konkrečioms filmavimo kameroms.

Automatinis fokusavimas (AF). Ši sistema suderina objektyvą max artimiausio objekto esančio kadro ribose, ryškumui. Šiuo atveju schema “nesupranta” ar tai yra tas objektas kurį reikia filmuoti ar ne, todėl kai filmuojami įvairūs objektai esantys skirtingais atstumais nuo V, arba cameras objektas turi būti sufokusuotas į objektą esantį scenos viduje naudojamas rankinis fokusavimas. Naudojant automatinį naudojamas skirtingos sistemos su išoriniu signalų, šaltiniu ir TTL (veikiant per objektyvą). Pirmo tipo sistemose su išoriniu šaltiniu dažniausiai naudojami infraraudoni spinduliavimo šaltiniai ir justukai. Gali būti naudojami ir ultragarsas. TTL sistemose naudojami šviesos spinduliai sklindantys nuo fimuojamo objekto ir veikiantys į PKR matricą arba pjezoelementą. Kai naudojami išoriniai šaltiniai infraraudonų arba ultragarso spindulių srautas atsispindi nuo objekto ir priimamas justuvo. Pagal spindulio sklidimo nuo VK iki objekto ir atgal laiką, aytofokusavimo sistema sukuria informaciją apie atstumą iki objekto ir valdančią įtampą kuriai veikiant pasukamas fokusavimo žiedas reikiamu kampu. Naudojant TTL sistemą apdorojami iš filmuojamo objekto atėjusių spindulių sukeliami elektros signalai ir apie fokusavimą sprendžiama pagal atstumą tarp 2-jų žymių kurios gaunamos į 2 dalis išskaidžius objekto vaizdą arba pagal sign., frontų statumą pereinant per 2- jų skirtingo skaisčio objekto ribą. Kai kuriais atvejais automatinio fokusavimo sistema gali nesuveikti. Kai nėra kontrastingų elementų matomame lauke.