Vidiniai asmenybiniai konfliktai
5 (100%) 1 vote

Vidiniai asmenybiniai konfliktai

1121

Turinys

1. Įžanga……………………………………………………………………………………………………2psl

2. Paauglių statuso įtaka jų asmenybės formavimuisi………………………………………3psl

3. Savižudybių skaičiumi garsėjančia Lietuva susidomėjo BBC televizija…………7psl

4. Ankstyvoji vaikystė…………………………………………………………………………………8psl

5. Žaidimo prigimtis ir funkcijos…………………………………………………………………..8psl

6. Asmenybę nulementys vidiniai veiksniai………………………………………………….10psl

7. Išvada………………………………………………………………………………………………….11psl

8. Naudota literatūra………………………………………………………………………………….12psl

Įžanga

Kiekviena gyva būtybė gimsta individu. Jis turi tam tikrą biologiškai paveldėtą genotipą. Kiekvienas ya skirtingas išvaizda, taip pat skiriamės kartu psichologinėmis savybėmis (charakteriu, temperementu, elgesiu ir gebėjimais).

Šie psichiniai skirtumai tarp individų padaro mus individualybėmis. Asmenybės sąvoka taikoma tik žmogui. Taikoma ne bet kokiam žmogui, bet pasiekusiam tam tikrą išsivystymo lygį. Žmogui, kuris pradeda suprasti ir išgyventi save, sąvajį „Aš“, kaip vientisą ir skirtingą nuo kitų žmonių. Kaip vystosi asmenybė. Pagal lenkų profesorių Blažovič, yra 2 besiformuojančios asmenybės kriterijai:

a) žmogų galima laikyti asmenybe, jeigu jo motyvuose yra herarchija.

b)Sąmoningas elgesys

Kitas psichologas Leontjevas teigė, kad asmenybė gimsta 2 kartus:

a)pirmąkart ikimokykliniam amžiuje

b)antrą kartą paauglystėje

Todėl mes šiame referate bandysime vadovautis Leontjevo nuomone ir nagrinėti vidinius asmenybinius konfliktus, nes paauglystės amžiuje asmenybei iškyla daug kritinių klausimų, vidinių nesutarimų su savimi. Šiame referate bandysime panagrinėti priežastis, įtakojančias mokinių vidinį gyvenimą, sukelenčias vidinius konfliktus.

Paauglių statuso įtaka jų asmenybės formavimuisi

Draugystė – pats reikalingiausias dalykas gyvenime, nes niekas nepanorės gyventi be draugų , net jei turėtų visas kitas gėrybes.

A r i s t o t e l i s Socialinėje psichologijoje didžiulis dėmesys yra skiriamas paauglystės amžiaus tarpsniui. Šį laikotarpį nagrinėjo daug pasaulio ir Lietuvos psichologų: Z. Froidas, K.Jungas, C.Rodžersas, R.Campbell, J.Kolominskis, G.Navaitis, R.Želvys, A.Jacikiavičius, A.Suslavičius ir kt. Jie nurodo, kad nuo bendravimo su bendraamžiais sėkmės priklauso paauglio asmenybės vystymasis. Anot V.J.Černiaus, rimtas bendravimas prasideda vaikui pradėjus lankyti mokyklą, o sugebėjimas bendrauti išvystomas nuo devynerių ar dešimties metų. Jo nuomone nuo dvylikos-aštuoniolikos metų vyksta didžiausias mokymasis bendrauti emocinėje ir socialinėje srityje ir mažesnis – intelektualinėje.

,,Vaikų kolektyvas mokykloje – tai ne tik suaugusiųjų pedagoginių pastangų rezultatas, bet ir spontaniškai besivystantis reiškinys. Todėl visas klasėje besireiškiančias tarpusavio bendravimo formas galima suskirstyti į tris santykių sistemas:

-dalykinius (oficialius, formalius) santykius,

-asmeninius(emocinius) santykius,

-humanistinius santykius (pastarieji nėra būdingi visoms klasėms-jie atsiranda tik aukštą išsivystymo lygį pasiekusiose bendruomenėse) ’’.

Amžius. Į amžių, kaip į statusą lemiantį veiksnį, mokslininkų požiūris yra labai prieštaringas.Vieni teigia, kad vyresnių paauglių statusas klasėje aukštesnis negu jaunesnių, kiti atvirkščiai.Mokslininkai vieningai sutinka, kad nuo amžiaus priklauso vaiko aktyvumas, socialiniai įgūdžiai ir kt. ,,Jei vaiko socialinio elgesio įgūdžių sistema ne pagal amžių gerai išsivysčiusi, jis mielai priimamas į vyresnių draugų ratą, bet bendraamžiai ir jaunesni vaikai su juo nelinkę bendrauti’’.

Charakteris. Nagrinėjant paauglių socialinį statusą klasėje nekyla abejonių dėl charakterio savybių įtakos mokinių pasirinkimams. Remidamiesi J.Kolominskio tyrimais, galime teigti, kad aukšto statuso mokiniai pasižymi sąžiningumu, draugiškumu, mokėjimu bendrauti, turtinga fantazija, iniciatyvumu, savarankiškumu. Žemo statuso mokiniams dažnai būdingas nesugyvenamas, afektinis charakteris, kuris pasireiškia grubumu, užsispyrimu, nesivaldymu, melavimu. .M.Barkauskaitė teigia, kad ekstravertiško charakterio vaikas yra populiaresnis klasėje. Pedagogai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad emocionalią asmenybę traukia rami, vyraujančią- paklusni, nedrasią – ryžtinga.

Temperamentas. ,,K.Jungas teigia, kad kiekvieno žmogaus paklusnumą kitam pirmiausia lemia jų vidinio gyvenimo, elgsenos panašumai, t.y. temperamentų atitikimas’’.

Gabumai. Mokinių gabumai yra vienas iš svarbiu jo statusą lemiančių veiksnių. ,,Sugebėjimai – tai individualios psichofiziologinės ir psichologinės ypatybės (dėmesio, pojūčio, suvokimo, atminties, mąstymo, vaizduotės), padedančios
sėkmingai atlikti tam tikrą veiklą, sužinoti, išmokti bei įgyti į gūdžių. Remiantis V.J.Černiaus teigimu, keturiolikmečio smegenys ir nervinė sistema pasiekia suaugusio dydį, bet ir po to vyksta tolimesnis brendimas. I.Konas teigia, kad tarpasmeniniai santykiai ir jų motyvų dinamika labai priklauso nuo protinės vaiko raidos. Vienodo amžiaus mokinių gabumai yra skirtingi. Keturiolikmetis vidutiniškai moka apie trisdešimt aštuonis tūkstančius žodžių, bet kai kurie bendraamžiai žino dvigubai daugiau, kiti – daug mažiau.

Draugai. M.Koskeniemis teigia, kad mokiniui pradėjus draugauti su klasės atstumtais, jo statusas ima blogeti. Nors J.Kolomonskis nurodo, kaip vieną iš žemo statuso mokinio integracijos metodų, tai jo prijungimas (grupinis darbas pamokoje, ilgalaikė užduotis) prie aukšto statuso mokinio. Nustatyta, kad žemo statuso mokinio suartėjimas su populiariu, paprastai, pakelia mokinio statusą. Remiantis šių mokslininkų teiginiais, galime daryti išvadą, kad jų požiūris prieštaringas, bet draugų poveikis mokinio statusui yra reikšmingas.Šeima. Šeima – svarbiausias veiksnys, nulemiantis vaiko asmenybės tapsmą. Šeimos ryšiai, tėvų santykiai su vaiku pastarajam yra pirmasis ir įtaigiausias bendravimo modelis. Šeima suformuoja svarbiausius vaiko interesus, dvasines vertybes, elgesio normas, poreikius, polinkius, kurie yra priimami, vertinami klasės mokinių arba atstumiami, ignoruojami. Tėvų elgesys ir požiūris į vaikus lemia, kaip lengvai paauglys išsiugdys įvairius įgūdžius, įgis savarankiškumo, pasitikėjimo jėgomis, suformuos teigiamą savęs vertinimą. Tėvų grubumas, nesupratingumas, pareigų nevykdymas (daugėja probleminių asocialių šeimų, 1998m jų užregistruota virš 15 tūkstančių, o jose gyveno 34tūkstančiai vaikų) apsunkina paauglių gyvenimą. Paaugliai, su kuriais žiauriai elgiamasi, mažiau pasitiki žmonėmis,sunkiau užmezga ir palaiko su jais stabilesnius emocinius ryšius. Taigi šeima yra vienas iš reikšmingiausiu socialinio statuso veiksnių.Bendravimo patirtis. Mokinių statusui didelę įtaką turi bendravimo patirtis, bendravimo įpročiai, įgūdžiai, etikos normos, individo emocinė būklė. Bendravimo patirtis – tai sistema nerašytų taisyklių, suprantamų ir priimtinų kiekvienam individui. Individas turintis didesnę bendravimo patirtį lengviau užmezga kontaktus, randa įdomių būdų ir formų bendravimui palaikyti. Mokiniai turintys didesnę bendravimo patirtį, greičiau suvokia klasės bendruomenės tikslus, normas, geriau jaučia socialinį klasės klimatą. M.Barkauskaitė savo darbuose ypač teigiamai vertino bendravimo patirtį tų sričių, kurios tam tikru laiku, tam tikroje situacijoje tampa aktualios, reikšmingos visai klasei, kiekvienam jos individui.

Kiekvieno mokinio statusas priklauso ne nuo vieno, o nuo daugelio veiksnių, iš kurių pagrindinį vaidmenį atlieka asmenybės savybės ir klasės, kurioje ji mokosi, ypatumai, taip pat mokytojas, šeima, bendravimo patirtis. Norint pedagogui išvengti sunkumų ugdant paauglius, reikia mokiniams padėti užimti gerą, jiems tinkamą socialinį statusą klasėje, o tai padaryti galima tik išsiaiškinus mokinio nepatenkinamą statusą lemiančius veiksnius. Paauglio statusas tarpusavio santykių sistemoje yra labai reikšmingas asmenybę formuojantis veiksnys. Turėdamas tam tikrą statusą, atlikdamastam tikrą vaidmenį, paauglys ima vykdyti visuomenės keliamus reikalavimus. Izoliacijos sukeltos neigiamos emocijos dažnai skatina paauglį nederamai elgtis, o tai sudaro pagrindą formuotis neigiamoms asmenybės savybėms. V.Satr nuomone, visų tarpusavio nesusipratimų, nesugebėjimo mokytis ir ilgalaikių asmenybės problemų pirmoji priežastis – nelygiateisiškas bendravimas. Nepilnamečių nusikaltimų skaičius per paskutinius 25 metus padidėjo daugiau negu 3 kartus, o jų augimo tempai 1,5 karto viršijo 14-17 metų amžiaus gyventojų skaičiaus augimo tempus. 1999m. vasaros birželio – rugpjūčio mėn. šalyje nustatyti 642 vaikai, padarę nusikaltimus, 1998m. tuo pat laiku -502. Statistiniai duomenys liudija greitą nusikaltimus padariusių jų amžiaus jaunėjimo tendenciją. 1971m. tik kas šeštas septintas nepilnametis buvo jaunesnis nei 16 metų, o 1994 metais – jau kas trečias ketvirtas. Palyginus su 1998m. vasarą, 1999m. daugiau negu ketvirtadaliu padaugėjo administracinių teisės pažeidimus padariusių nepilnamečių. 1998m. buvo nustatyti 1659 tokie vaikai, o 1998m.- 2107 vaikai, 1/5padarė teisės pažeidimus neturėdami 14 metų. Didelis nesimokančių ir nedirbančių paauglių skaičius (iki 16m. 1998m buvo 271, o 1999m. – 270 ).

Tarp vaikų plinta toksinių medžiagų vartojimas (1998m. buvo užregistruoti 297, o 1998m.-329 tokie nepilnamečiai).

Susilpnėjus šeimų dėmesiui vaikams, jų nesaugumas šeimoje, klasėje atveda paauglius į gatvę (1998m užregistruoti 158, o 1999m.-189 valkataujantys nepilnamečiai).

Problema – dėl ekonominių, socialinių problemų Lietuvoje padidėjo paauglių įsitraukimas į priklausomybes, teisės pažeidimus, nusikaltymų įvykdyma, didelė dalis šių nepilnamečių yra žemo statuso. Susidariusi situacija neramina tėvus, pedagogus, visuomenę.

Viena iš priemonių, gelbstinčių situaciją – tai socialinių pedagogų etatų steigimas
Ypatingą dėmesį skirti paauglystės amžiaus tarpsniui. Šis perėjimas iš vaikystės į suaugusiojo amžių, dažnai išgyvenamas sunkiai ir audringai. Tai laikotarpis, kai bendraamžiai turi labai daug įtakos paauglio socialiniam gyvenimui. Kaip nurodo G.Navaitis, 34-46% į psichologinę konsultaciją besikreipiančių paauglių skundžiasi problemomis, kilusiomis dėl bendravimo sunkumų su bendraamžiais. Dauguma psichologų sutaria, kad bendraamžių grupės priėmimo rodiklis labai tiksliai leidžia numatyti socialinę ir psichologinę paauglio adaptaciją ir dezadaptaciją.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1480 žodžiai iš 2805 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.