Vidunas
5 (100%) 1 vote

Vidunas

Vydūnas – Mažosios Lietuvos istorikas

Lietuvininkas Vydūnas Europoje labiau žinomas kaip filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Jo darbai iš istorijos nenagrinėti. 1916 m. Tilžėje vokiečių kalba išėjo jo istorijos knygelė ,,Lietuva praeityje”. Solidi monografija ,,Septyni šimtmečiai vokiečių – lietuvių santykių” (t. p. vokiškai, Tilžėje, 1932) yra vienas iš reikšmingiausių ir plačiausių Mažosios Lietuvos istoriografijoje. Iki Vydūno krašto švietimo, raštijos, tautinių santykių klausimais plačiau rašė lietuvininkas Ansas Bruožis. Pagal tematikos apimtį, konceptualumą, aktualumą, tautiškumo kriterijų bei gausybę faktų, duomenų, jam lygių neparašyta iki šiol. Baltiškumo, lietuviškumo įvairiatautėje Prūsijoje problema sprendžiama per kelias epochas – nuo priešistorinių laikų iki pat Vydūno laikmečio. Ypač per laikotarpių lūžius. Tačiau dėl to nemažai klausimų nėra išsamiai nagrinėjami, kai kurie įvykiai apžvelgiami tik bendrais bruožais. Tik didis savo tautos patriotas ir drąsus vyras (Vokietijoje siautėjant didžiavokiškajam nacionalizmui), talentingas mokslininkas galėjo parašyti prūsų ir lietuvininkų bei jų santykių su vokiečiais, su Prūsijos valdžia per keletą šimtmečių istoriją. Ją jis kūrė su gilia širdgėla: kovodamas už lietuvybę, savo akyse matė ją nykstančią, tautą sparčiai germanizuojamą.

Vydūno istoriografinio pobūdžio veikalas parašytas pačiu laiku ir dėl šių priežasčių: Vokietijoje, praėjus po Pirmojo pasaulinio karo dešimtmečiui, stiprėjant nacionalsocializmui, kuris itin aukštino vokiškumą ir pažemino lietuviškumą bei kitas Prūsijoje gyvenančias tauteles, reikėjo parodyti vakarinių baltų (prūsų, lietuvininkų, kuršių) garbingą praeitį – kad jie esą to krašto autochtonai ir tikrieji šeimininkai, o ne atėjūnai užkariautojai bei vėlesni vokiečių kolonistai. Dėl to mažlietuvių kova už savo kultūrines teises, už gimtąją kalbą yra teisėta ir morali. Tiesa, Vydūnas, kaip ir juo sekę P. Pakarklis, V. Vileišis, nepagrįstai visus baltus laikė viena aisčių arba baltų tauta, o jų kalbas – tik atskiromis tarmėmis. Tuo norėta pabrėžti baltų etnoso vienovę, intregalumą, nespėjus suvienyti jų visų genčių į galingą valstybę dėl Vokiečių ordino agresijos. Neatsitiktinai tais pačiais 1932 metais buvo išleista R. Valsonoko knyga ,,Klaipėdos problema”, skirta daugiau Klaipėdos krašto (nuo 1919 m.) istorijai, o netrukus, 1935 m., Didžiojoje Lietuvoje – minėtų Vileišio ir Pakarklio monografijos apie Mažąją Lietuvą. Vydūnas juos lenkia tematikos įvairove. Lietuvių ir vokiečių mokslininkai, veikiami to meto politinių aplinkybių ir atitinkamų valstybių ideologijų bei propagandos, ėmė smarkiai polemizuoti dėl Prūsijos gyventojų autochtoniškumo, kolonizacijos ir asimiliacijos. Pokario vokiečių tyrėjų naudojami faktai, argumentai ir išvados ėmė prieštarauti netgi ankstesniųjų kartų vokiečių istorikų, archeologų, ekonomistų, tautologų, geografų duomenis ir teiginiams. Į tai atkreipė dėmesį jau Vydūnas – kaip mokslas ima tarnauti politikai. Suprantama, jis rėmėsi daugiausia vokiečių istoriografija, ypač XIX a. vokiečių mokslininkų (idealistų romantikų) tyrinėjimais, pagrįstais objektyvumu, kruopštumu, sąžiningumu.

Tarpukario laikotarpiu lietuviams, ypač gyvenantiems tarp Nemuno ir Priegliaus (nuo Geldapės iki Karaliaučiaus ir Labguvos), sparčiai vokietėjant, juos valdžiai visokeriopai diskriminuojant, Vydūnas ėmėsi istorijos faktais įrodyti, kodėl lietuvininkams neliko vietos savo tėvynėje. Jis skiria Prūsijos valdžios iš Brandenburgo, iš sostinės Berlyno varomą politiką nuo vokiečių šviesuomenės (G.V.Hegelio, I. Kanto, J. Herderio, G. Lesingo, J. Getės, F. Šilerio, J. G. Hamano), ypač protestantų dvasininkų pastangų apginti lietuvybę Prūsijoje – kaip darbščią, dorą, taikią tautą, kurios archaišką kalba labai vertinga mokslui. Tačiau vydūnišku žvilgsniu vokiškojo šovinizmo, nacių siautėjimo akivaizdoje vokiečio kaip tokio įvaizdis perdėm hiperbolizuotas ir neretai nepagrįstai neigiamas. Dėl to jam vokietis iš prigimties kariautojas ir keliautojas; klajoklių tautos, kaip vokiečių, kupinos veržimosi, užkariavimų. Baltai idealizuojami – pranašesni už germanus, nes jiems būdinga sėslumas, geranoriškumas, taikingumas, kuklumas, kalbos grožis ir tai, ką mes šiandien vadiname moralia politika (o vienas iš valstybės kūrėjų V. Landsbergis ją praktiškai įgyvendina Lietuvos Respublikoje). Vydūnas visur iškelia moralės prioritetą. Aukštą prūsų ir lietuvių kultūrą bei moralę, didelį jų dvasingumą liudija ir tai, kad baltai esą su priešais elgiasi žymiai kilniau. Netgi vokiški vardai rodo jėgą, o lietuviški – gyvenimo meilę. Ir šiandien lietuvių tautai aktualu:,, Svarbiausia ir esmingiausia kiekvienos tautos jėga yra jos savigarba. Kur ji sunaikinama, ten tauta nesulaikomai žengia į pražūtį”. ,,Svarbiausioji gyvenimo jėga visados yra dvasinė…” Dėl to vokiečių valdžia norinti sugriauti ,,paskutines lietuvių tvirtoves – savigarbą ir lietuviškumą”. Jei ,,sąmoninga veikla pažeidžiama kosminė lemtis, tuomet ji pažeidėją sekina iki jos pražūties”. Štai dėl ko žlugęs Vokiečių ordinas, kurio
riteriai įkūnijo blogio jėgas (palyginkime blogio imperiją buvusią SSSR). Ordino broliai vadovavosi prievarta, žudynėmis, o ne teisybe, dora. Militarinė valstybė išsigimė, ,,valdžios troškimas virto naikinimo troškimu”. Ir šiandien aktuali Vydūno mintis: ,,skaudu, kad tie ordino įsibrovimai vertinami kaip didvyriški žygiai, o lietuvių apsigynimas – beveik kaip nežmoniškas nusikaltimas”.

Šiuo metu Jūs matote 40% šio straipsnio.
Matomi 888 žodžiai iš 2209 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.