Viduramziai
5 (100%) 1 vote

Viduramziai

Turinys

1. Viduramžiai (3).

2. Europa (4).

3. Dvasininkija ir krikščionių bažnyčia (5).

4. Pasauliečių gyvenimas (6;7).

5. LDK XIII-XV (8).

6. Centralizuotų valstybių susikūrimas (9).

7. Išvada (10).

8. Literatūros sąrašas (11).

Viduramžiai

Viduramžiai-istorinė epocha, esanti tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikomi 476-ieji metai ( vakaru Romos imperijos žlugimo metai). Pabaiga siejama su trim svarbiais įvykiais: Didžiaisiais geografiniais atradimais ,Renesansu ir Reformacija.

Viduramžiais visa valdžia buvo bažnyčios rankose , kai kurie kunigai varžėsi net su turtingais bajorais. Kas eidavo prieš bažnyčios veikla iš kart būdavo paskelbiami eretikais ir jie būdavo pasmerkti inkvizicijai.

Tų laikų visuomenė buvo persmelkta tikėjimo dievu. Viduramžių žmonės mažai rūpinosi materialine gerove ir praturtėjimu. Gyvenimas žemėje jiems buvo pasirengimas amžinąjam gyvenimui po mirties. Vardan išganymo turtingieji aukojo vargšams, statė bažnyčias ir vienuolynus. Galima sakyti, kad viduramžiai – bažnyčios „aukso amžius“. Būtent tuo laikotarpiu Katalikų bažnyčia pasiekė klestėjimo viršūnę, ši religinė organizacija buvo vienintelis pamatinis ramstis, kuris vienijo feodališkai susiskaldžiusią Europą.

Pagrindinis gamintojas daugelyje šalių – nelaisvas, nuo žemvaldžių visiškai priklausantis valstietis, einantis tam tikras prievoles. Pagrindinė gamybos jėga – žmonių ir darbinių gyvulių. Viduramžiams būdingi natūrinis ūkis ir feodalinis susiskaldymas, kurie labai trukdė plėsti prekybą tarp atskirų šalies regionų. Tik brandžiųjų viduramžių pradžioje, prasidėjus centralizacijai, stiprėjant nepriklausomų miestų įtakai, pajungus atskirus feodus prie domeno valdžios, padėtis pasikeitė.

Viduramžiai dar vadinami tamsiaisiais amžiais todėl kad tuomet siautėjo labai daug ligų, marų kuriuos buvo labai sunku išgydyti.

Europa

Prieš viduramžius Europoje didžiuliuose miškais apaugusiuose plotuose gyveno barbarų gentys ,bet viduramžiais padėtis pakito: visoje Europoje susikūrė naujos valstybės. Vakarų Romos imperijos dalyje apsistojo Germanai, viena iš Germanu tautų frankai užėmė Galiją o vėliau jie užkariavo daug kitų Germanų genčių.

Į šiaurę nuo Šventosios Romos imperijos, Jutlandijos ir Skandinavijos pusiasaliuose gyveno švedų ir norvegų protėviai, vadinami normanais. Jie nuolat puldinėdavo Europos šalis. Vėliau jie save pradėjo vadinti vikingais jie buvo labai geri kariai, labai gerai išplėtoję laivininkystę, ir tai jie panaudojo karams, jie priešininkus įbaugindavo vien su savo apranga ir laivų išvaizda visa Europa bijojo vikingų kurie nebijodavo nieko, nes jie gyvendavo vien iš karo grobio, jų laivo priekyje visada būdavo drakono galva, vikingai taip pat keliaudavo į Islandija ir dar toliau.

Centrinėje ir Rytų Europoje, į rytus nuo germanų, gyveno slavai. Jų žemėse iš pradžių buvo sukurta kelios valstybės, vėliau įsikūrė Bulgarija o dar vėliau ji buvo užimta Rytų Romos imperijos.

IX a. pabaigoje į centrinę Europą atsikraustė vengrų gentys, jie buvo labai karingi ir dažnai su savo raiteliais puldinėdavo kaimynus, tik vėliau jie apsiramino ir pradėjo verstis žemdirbyste ir gyventi sėsliai.

Krikščionybė Europoje. Krikščionybė atsirado palestinoje, ji sparčiai plito Romos imperijoje, šios religijos išpažinėjai buvo persekiojami bet ja priėmė visų sluoksniu gyventojai. Po Romos imperijos žlugimo Krikščionybė paplito visoje Europoje. Netrukus visa franku imperija tapo krikščioniška , joje gyveno daug tautų ir jos visos prievarta ar savo noru buvo apkrikštytos. Ir kitų krikščioniškų šalių valdovai liepė krikštytis savo pavaldiniams, prijunktų teritorijų gyventojai taip pat turėjo apsikrikštyti, už pasipriešinimą ir nenorėjimą apsikrikštyti kai kuriuose šalyse buvo teisiama mirtimi, dar tikėjimą padėjo išplatinti misionieriai kurie skleisdavo Krikščionybę. Paprastus žmones krikštydavo būriais ir ką nors duodavo ar drabužiu ar indų.

Kad greičiau susidoroti su priešintis norinčiomis tautomis ir sustiprinti katalikišką bažnyčią buvo įkurtas kryžiuočių ordinas, kuris buvo pavaldus popiežiui, ir rengė kryžiaus žygius.

Rytų Europoje įsikūrė slavų gentys, jos įkūrė Kijevo Rusia kuri vėliau tapo didžiausia Europos valstybe, iki X a. ji buvo pagoniškas kraštas, bet kai jų valdovas priėmė krikščionybę visa šalis buvo apkrikštyta, vienuoliai skleidė krikščionybę o su ja raštą , mokslą, meną. Bet visa Kijevo Rusios galybė suiro ir susiskaldė.

I tūkstantmečio pabaigoje Rytų Pabaltijyje gyveno baltų ir ugrofinų gentys, iš kurių vėliau susiformavo
lietuvių, latvių ir estų tautos. Jie tikėjo į pagoniškus dievus, ir tai jie išsaugojo ilgiausiai Europoje, pas baltus ne kartą buvo rengiami kryžiaus žygiai bet baltai sugebėdavo pasipriešinti. Baltai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste.

Dvasininkija ir krikščionių bažnyčia

Krikščionių bažnyčia skaidė Rytų ir Vakarų krikščionių vadovų nesutarimai. Vakarų krikščionims vadovavo Romos popiežius. Jis laikė save švento Petro įpėdiniu ir Dievo vietininku žemėje. Rytų Romos imperijos krikščionių vadovas buvo Patriarchas kuris nepripažino Popiežiaus viršenybei. Kai Popiežius paskyrė arkivyskupą Sicilijai kuri tuomet priklausė Patriarchui, tada jie baisiai susipyko ir prakeikė vienas kitą. Viduramžiais visus dvasininkijos atstovus išrinkdavo įtakingi žmonės, net Popiežius būdavo paskiriamas pagal turtingų pasauliečių užgaidas. Pati bažnyčia viduramžiais labai atitolo nuo Kristaus, jų vadovai tesirūpino žemės valdimu, jie vesdavo, gyvendavo pasaulietišką gyvenimą, ir tuo piktinosi kai kurie vienuoliai ar giliai tikintys žmonės. Ir prasidėjo judėjimas už bažnyčios reformaciją, pirmi to pradėjo siekti Kliuni vienuolyno vienuoliai, šis vienuolynas buvo pamaldus Dievui ir nebuvo priklausomas nuo pasauliečių. Kai vienas iš kliuniečių Hildebrantas tapo popiežium Grigaliumi VII viskas pradėjo keistis, Popiežius iš kart pradėjo leisti reformas, bet kunigaikščiams ir imperatoriui nepatiko tokia tvarka nes jie nenorėjo prarasti savo galybės.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 964 žodžiai iš 2664 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.