Viduramžių ir šviečiamojo laikotarpio literatūra
5 (100%) 1 vote

Viduramžių ir šviečiamojo laikotarpio literatūra

Dažnai vartojamas literatūros vardas. O ką jis reiškia?

Dažnai skaitomi iki išnaktų literatūros veikalai. O kodėl?

Ne kartą vienos knygos laikomos ant stalo, o kitos po stalu, ant kelių. Tos ant stalo – sako vyresnieji – esančios geros, skaitytinos, tos antrosios neskaitytinos. O kada gi literatūros veikalas geras?

Literatūros vardą, kaip aiškina kalbininkai, sudarė romėnai Cezario laikais graikiškam gramatikos vardui pakeisti. Tada jis reiškęs skaitymo ir rašymo mokslą. Tik nuo vidurinių amžių jou imta vadinti knygos. Mūsų laikais literatūra šiaip nusakoma: visa žmogaus dvasios kūryba, išreikšta raštu ar žodžiu, yra literatūra. Tos kūrybos vaisius yra literatūros veikalas.

Literatūros veikale skaitytojai įsivaizuoja, nelyginant, atskirą naują pasaulį. Veikalo sudedamosios dalys yra fonas, charakteriai, siužetas, idėjos, nuotaika. Į jas ir tenka atsižvelgti, nagrinėjant literatūros veikalą.

Pirmiausia savą literatūrą Europoje sukūrė graikai. Nors jie laisvės neteko, bet jų kultūrą pasiskolino romėnai ir patys kūrė graikų pavyzdžių. Graikų ir romėnų literatūros yra padaras pagoniškosios kultūros, jau išmirusių tautų. Jas vadiname antikine literatūra.

Pagoniškąją kultūrą pakeičia krikščioniškoji. Graikų ir romėnų vietoj stoja dar besiformuojančios tautos – ispanų, prancūzų, vokiečių, anglų, italų. Tai vidurinų amžių, renesanso, klasicizmo, šviečiamojo amžiaus, romantizmo, realizmo ir natūralizmo, naujausioji literatūra. Ši kartą plačiau pažvelgsiu į vidurinų amžių ir šviečiamojo laikotarpio literatūrą.



Viduramžiai

I.Epochos ribos

Viduramžiai prasideda žlugus Romos imperijai 453 m., kai ją užgrobė barbariškos germanų gentys, ir baigiasi , vienų nuomone, XIV a., kai iškyla italų humanistai, kitų nuomone,- XV a., kai buvo atrasta Amerika. Daugiausia dabar laikomasi pirmosios nuomonės.

Viduramžiams būdingi ryškūs kontrastai ir labai skirtingų pradų derinimas; krikščioniška pasaulėžiūra sklinda į barbarų kraštus. Greta literatūrinės lotynų kalbos ima formuotis literatūra nacionalinėmis kalbomis – italų, prancūzų, vokiečių, anglų ir kt.

Literatūra labiausiai klesti vienuolynuose – tuomečiuose intelektualiniuose centruose: perrašinėjamas Šventasis Raštas, rašomi jo komentarai, kaupiamos rankraštinių knygų bibliotekos. Už vienuolyno sienų plinta sakytinės poezijos autorių kūryba. Populiari riterių literatūra.

II.Pasaulio tvarkos idėja

Viduramžių pasaulio supratime viskas yra pabrėžtinai tvarkinga; kiekvienas žmogaus poelgis yra matomas- jį stebi Dievas- ir įvertinama pagal nuopelnus. Žmogus priklauso tam tikram visuomenės sluoksniui ir turi įpareigojimus ir įsipareigojimus, kiekvienas žmogaus žingsnis kontroliuojamas. Šis pasaulis savotiškai jaukus, nes poelgių ir minčių ribos savotiškai apibrėžtos; žmogų saugo angelai, tyko velniai, bet tiek vienų, tiek kitų veiklos zonos pažįstamos. Pasielgęs vienaip ar kitaip žmogus žino, kaip jis bus įvertintas; diskusijų dėl vertinimo nekyla, niekas neišsišoka, nes gali būti pasmerktas. Žmogaus gyvenimas slenka prieš akis turint Paskutinio teismo dieną, kai bus pasveriami jo gerieji darbai ir nuodėmės. Teisuoliai skris į dangų, o nuodėmingieji grims į pragarą. Šį aiškų smerkiamos apačios ir teigiamai vertinamo viršaus išsidėstymą arba hierarchiją pakartoja romaninė ir gotikinė bažnyčių architektūra, pirmoji kreipianti žmogaus žvilgsnį į tamsumą, o antroji kelianti sielą į dangų.

Ši hierarchija poetiškai išreiškiama Dantės kūrinyje “Dieviškoji komedija”. Ją sudaro 3 dalys: “Pragaras”, “Skaistykla”, “Rojus”. I dalyje vaizduojama poeto kelionė po mirusiųjų pasaulį. Poeto vedlys – romėnų poetas Vergilijus. Kelionė pragaro ratais- tai nuodėmių klasifikacija ir jų iliustravimas papasakojant trumpas nusidėjėlių gyvenimo istorijas bei piešiant gąsdinančius jų kančių vaizdus.

Gąsdinantys pragaro vaizdai yra tartum atėję iš košmariškų sapnų, kuriuose pasirodantys pavidalai fiziologiškai apčiuopiami, natūralistiniai, bet kartu fantastiški, išdarkantys žmogaus kūną, nutrinantys ribą tarp žmogaus ir gyvūno.

III.Žmogaus idealas

Antika suformavo didingą, herojišką kario figūrą. Tai narsus, sumanus, tvirto ir gražaus kūno žmogus. Viduramžių personažas kitoks. Tai šventieji, asketai, religiniai kankiniai, atsisakę kūniško malonumo ir atsidėję dvasiuos reikalams. Jų gyvenimo aprašymams skirtas žanras vadinamas hagiografija ( gr. hagios- šventas). Šitokius kūrinius rašė vienuoliai.

Istoriniuose pasakojimuose apie šventuosius jie pakeliami iki idealo arba suniekinami iš idealo pozicijų. Baltos ar juodos spalvos parinkimas priklauso nuo to, kaip politiniu požiūriu vertinamas žmogus. Priešai piešiami tamsiomis, savieji- šviesiomis spalvomis. Jei prabylama apie riteriškas kunigaikščių dorybes- ištikimybę, narsą, pasiaukojimą, jos tuoj papildomos krikščioniškomis dorybėmis. Itin dažnai ir akivaizdžiai krikščioniški žmogaus vertinimo kriterijai taikomi priešams. Pirmiausi šie kaltinami nedorybingumu – išdidumu, pavydu, garbės troškimu, godumu.

Labai svarbus asmuo viduramžių literatūroje buvo riteris. Jis vertinamas pagal riterio kodeksą ir pagal krikščioniškos moralės
principus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 810 žodžiai iš 2693 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.